Investavimo specialistas D. Urbanovičius: infliacijos bijoti nereikia

Infliacija – ekonominis progresas

Visi puikiai žinome: augant infliacijai, pinigai praranda vertę, todėl natūraliai kyla poreikis susimąstyti, ką daryti su turimomis santaupomis – investuoti, kurti verslą, o gal kažką įsigyti?

Kaip pastebi D. Urbanovičius, tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse infliacijos baimė tiesiogiai koreliuoja su žemu finansiniu raštingumu, tačiau nepaisant gyventojus piktinančių kylančių kainų, sveika infliacija turi ir teigiamą poveikį ekonomikai: skatina jos augimą, prisideda prie naujų technologijų ir paslaugų kūrimo, kas konvertuojasi į geresnę gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, Europos centrinis bankas siekia išlaikyti 2 proc. metinę infliaciją, nes jos palaikymas yra monetarinės politikos pagrindas.

„Infliacija yra ekonomikos variklis, skatinantis mus judėti į priekį, tuo tarpu atvirkštinis procesas – defliacija, – kuomet pinigų vertė kyla, iš tiesų sukelia problemų. Kam investuoti pinigus, jei galima tiesiog juos laikyti sąskaitoje ir jų vertė tik didės. Tiesa? Tačiau kai su pinigais nieko nedaroma, visa ekonomika tiesiog sustoja – nebelieka perkančiųjų, natūraliai mažėja ir gamintojų“, – aiškina D. Urbanovičius.

Nors Lietuvoje infliacijos lygis didesnis nei daugelyje kitų ES šalių, specialisto nuomone tam yra logiškas paaiškinimas – šalies ekonomika vis dar sparčiai vystosi ir nėra pasiekusi Vakarų Europos kainų lygio. Nepaisant to, kad kai kurių produktų kainos mūsų šalyje jau pasiekė europines kainas, paslaugų kainos vis dar vejasi, o jų augimui daug įtakos turi sparčiai kylantys atlyginimai.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje šių metų sausį, palyginti su 2021 m. sausiu, siekė 12,2% ir buvo aukščiausia nuo 2008 m. rugpjūčio. Tačiau toks palyginimas, anot finansų eksperto, nėra teisingas dėl palyginamosios bazės efekto: „Praėjusių metų sausį turėjome karantiną – paslaugų vartojimas buvo apribotas iki minimumo, gyventojai mažiau keliavo, tad žmonės turėjo mažiau išlaidų. Dabartiniu metu didžioji dalis gyventojų yra pasiskiepiję, dauguma paslaugų veikia, atlyginimai auga, žmonės turi santaupų ir jas leidžia. 2021 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo aukštesnė nei ES vidurkis ir siekė 4,7 proc. Tai nėra mažai, bet panikuoti tikrai nereikėtų“.

Investavimas į žemesnės rizikos projektus

Didėjančios infliacijos ir ne tik akivaizdoje esminiu klausimu santaupų turintiems gyventojams tampa protingas pinigų investavimas. Galimybių šioje srityje yra įvairių. Viena iš jų – investavimas į sutelktinio finansavimo platformas, siūlančias paskolinti savo pinigus vystomų nekilnojamojo turto (NT) projektų įgyvendinimui.

Tokio investavimo principas paprastas: iš skirtingų investuotojų surenkama objekto vystymui reikiama suma ir vystytojui suteikiama verslo paskola. Įgyvendinus ir pardavus objektą, investuotojams sugrąžinami jų pinigai su palūkanomis. Tačiau tokia investicija turi rizikų, tiesiogiai susijusių su investicine grąža. Objektas gali būti nepastatytas nesuteikus statybos leidimo, dėl pabrangusių statybinių medžiagų, darbuotojų trūkumo arba neparduotas neradus pirkėjų. Padidinta rizika yra viena iš priežasčių, kodėl dauguma tokio pobūdžio sutelktinio finansavimo platformų investuotojams žada aukštesnes palūkanas.

Saugesnė galimybė norintiems investuoti į NT objektus – jų nuoma. Praėjusiais metais lietuvių pristatytas startuolis „InRento“ yra pirmoji licencijuota sutelktinio finansavimo platforma ES, leidžianti investuoti į jau pastatytų NT objektų nuomos projektus. Tai – mažesnės rizikos produktas, skirtas tiems, kurie ieško saugesnio investavimo modelio.

„InRento“ sutelktinio finansavimo platformoje visuomet veikia trys šalys: investuotojai, projekto savininkas (paskolos gavėjas) ir pati platforma. Išanalizavusi projektą, atlikusi NT vertinimą ir kitas reikiamas procedūras, „InRento“ pasiūlo investuotojų bendruomenei paskolinti savo pinigus projekto savininkui, kuris ketina įsigyti nekilnojamojo turto objektą nuomai. Įgytas turtas iškart pagal pirminę hipoteką yra įkeičiamas „InRento“ (paskolą suteikusiems investuotojams), kurie kiekvieną mėnesį iš nuomos pajamų gauna fiksuotas palūkanas.

Stebint pastarojo šimtmečio tendencijas, NT vertės augimas vidutiniškai yra 1,2 proc. didesnis už infliacijos lygį, tad investavimas į NT, anot D. Urbanovičiaus, yra laiko patikrintas priešnuodis prieš infliaciją. Ne mažiau svarbiu aspektu šioje investavimo srityje tampa ir palūkanų indeksavimas. Daugelio „InRento“ NT projektų nuomos pajamos (palūkanos) yra susietos su infliacija, todėl net ir itin sparčiai augant infliacijos lygiui šalyje, reali investicijos grąža galimai nemažėja.

„Įsivaizduokime, kad 2021 m. investuotojas kiekvieną mėnesį gaudavo po 100 eurų pajamų nuo nuomos. Kaip jau žinome, metinė infliacija 2021 m. pasiekė 10,6 proc. Pajamų indeksavimas reikštų, kad nuo 2022 m. investuotojas gaus atitinkamai didesnę sumą – 110,60 eurų fiksuotų palūkanų. Kitaip tariant, nepaisant infliacijos augimo, reali investuotojo grąža galimai nepasikeičia“, – paaiškina finansų ekspertas.

Kapitalo prieaugis – papildomo uždarbio galimybė

Investuojant į NT nuomos projektus galima uždirbti ne tik iš palūkanų nuomos, bet ir iš kapitalo prieaugio, nekilnojamąjį turtą pardavus brangiau. „InRento“ yra pirmoji sutelktinio finansavimo platforma rinkoje, investuotojams siūlanti tokią galimybę.

„Objekto vertė pirkimo ir pardavimo metu gali skirtis. Pavyzdžiui, šiandien už 300 tūkstančių eurų įgytas objektas po 3-5 metų gali būti parduotas už 400 tūkstančių eurų. Tokiu atveju pirkimo ir pardavimo skirtumas – 100 tūkstančių eurų – yra proporcingai padalinami investuotojams, projekto savininkui ir „InRento“. Jei nekilnojamojo turto vertė pardavimo metu yra mažesnė, nei pirkimo, projekto savininkas bet kuriuo atveju turi įsipareigojimą grąžinti visą pasiskolintą sumą investuotojams“, – aiškina pašnekovas.

Svarstančius apie investavimo galimybes, finansų srities specialistas ragina atidžiai pastudijuoti visas sutelktinio finansavimo platformų siūlomas sąlygas ir įsivertinti galimas rizikas, kurios investavimo srityje yra neišvengiamos.

„InRento“ visada yra už skaidrumą, todėl mums svarbu paaiškinti žmonėms, kas gali nutikti su jų pinigais. Savo platformoje esame sukūrę įvairius saugiklius. Savo investuotojų bendruomenei siūlome projektus centrinėse miestų dalyse ir besivystančiuose rajonuose, taip siekdami užtikrinti stabilesnę turto vertę, tačiau investavimo srityje scenarijai gali būti įvairūs, todėl riziką visuomet būtina įsivertinti ir pasverti“, – sako D. Urbanovičius.