Buvote apdovanoti Mažuoju socialiai atsakingų įmonių apdovanojimu, dažnai spaudoje esate minimi, kaip teigiamas pavyzdys. Sakykite, kas jūsų organizacijai padeda nepamesti savo pagrindinio tikslo būtį socialiai atsakinga organizacija aplinkosaugos, tvarumo ir kitose srityse?

Tikrai esame viena iš tvariausių įmonių Lietuvoje ir gera žinoti, kad pagaliau šį verslo aspektą pradėjo pastebėti, vertinti ir politikai su valstybės tarnautojai. Mūsų įmonė susikūrė būtent dėl tvarumo – vystyti žmogui ir aplinkai draugišką ir socialiai atsakingą verslą, aprūpinti Lietuvos gyventojus pačiais vertingiausiais gamtos teikiamais produktais, jų sveikatai ir emocinei gerovei. Visas mūsų dėmesys sukasi apie Žmogų, Augalą, Gamtą, tai mūsų kasdienybė; visos dedamosios yra vienodai svarbios, neegzistuoja viena be kitos. Kai tai supranti, suvoki, kad toks Gamtos planas, jie norite - Dievo planas, kitaip būti negali, tai ir pamesti neįmanoma. Kita vertus, nukrypti neleistų darbuotojai ir lojalieji klientai.

Ar įmonės darbuotojai noriai įsitraukia į socialinės atsakomybės veiklas?

O taip, viduje nuolat verda diskusijos dėl įvairiausių dalykų – įsivesti ar ne rinkoje kokį populiarų pajamas generuojantį ingredientą ar produktą (pavyzdys – surfaktantų, tirpiklių, kietųjų šampūnų dilemos; lyg ir taupo vandenį, bet aplinkai nedraugiški, mažai ištirta rizika sveikatai); diskutuojame dėl pakuočių, dėl vieno ar kito produkto prasmingumo, paskirties, pakeičiamumo ir pan. Kolegos aktyviai dalyvauja tiek darbinėje socialinėje veikloje, tiek už darbo ribų – vykdo įvairias socialines veiklas (paskaitas, edukacijas) darželiuose, mokyklose, kituose susibūrimuose, didžiausiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Puoselėjate daugybė socialinės atsakomybės krypčių: aplinkosauga, antikorupcija, nediskriminavimas ir kt. Sakykite, ar pavyzdžių semiatės iš Lietuvos, ar užsienio įmonių?

Mokomės ir iš Lietuvos, ir iš užsienio gerųjų pavyzdžių. Įspūdį daro Skandinavijos šalių kultūra, politika ir praktikos šiose srityse, yra ko mokytis. Stengiamės jas adaptuoti, efektyviai pritaikyti. Dažnai eigoje tenka pakoreguoti jau esamus veiklos metodus, kurie susikūrė iš sukauptos ilgametės patirties ir juos pritaikyti naujai.

Veikiate jau daugiau nei dešimtmetį, visa organizacijos politika nukreipta į tvarumą, o nuo 2020 m. turite tvaraus vystymosi specialisto pareigybę. Dėl kokių priežasčių įsteigėte ją? Kokius tikslus keliate šioje pareigybėje dirbančiam darbuotojui?

Norime visas veiklas, žinias ir idėjas šioje srityje susisteminti, sutelkti vienoje vietoje – tam mums reikalingas specialistas su specifinėmis žiniomis, kuris dalyvautų visuose procesuose ir sistemingai siektų progreso. Viena priežasčių – kad žinių ir informacijos srautas šioje srityje auga eksponentiškai, kita priežastis – kad reikia ruoštis skubiems administraciniams pokyčiams, kuriuos „iš viršaus“ nuleis Europos ir Lietuvos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Galų gale kažkas turi valdyti specifinį žodyną, nomenklatūrą, stebėti sertifikavimo naujienas, matyti bendrą platų vaizdą ir padėti priimant vienus ar kitus sprendimus, kad vairuotume teisinga kryptimi.

Nuolat vykdote komunikaciją savo suinteresuotoms šalims dėl organizacijos ir jos produktų draugiškumo gamtai. Ar pastebėjote visuomenėje pokyčius: ar klientai, tiekėjai ir kiti yra labiau linkę į aplinkai draugiškus produktus ar juos vis dar reikia skatinti ir šviesti dėl bendros naudos?

Kasmet pastebime vis daugiau teigiamų pokyčių. Nuolat susilaukiame iš klientų įvairių užklausų ir pasiūlymų, kaip galėtume dar geriau vykdyti savo veiklą tvarumo srityje.

Tiekėjai taip pat stipriai žengia tvarumo link, vis geriau sekasi komunikuoti ir vykdyti savo veikla aplinkai draugišku keliu.

Aplinkosaugos socialinės atsakomybės srityje vykdote daug veiklų, kurias galėtų taikyti daugybė verslų, pavyzdžiui turite pilstomų produktų į kliento tarą galimybę, susigrąžinimo iš rinkos pakartotiniam naudojimui stiklinių pakuočių galimybę ir kitas – ar tai verslui yra labai nepatogu, „neapsimoka”?

Visos šios priemonės yra efektyvios mažinant neigiamą poveikį aplinkai, priėjome tokį tašką, kai jau „nepatogu“ tampa – „būtina“. Nebeturime laiko gyventi tik patogiai, turime imtis visų įmanomų priemonių švelninant daromą neigiamą poveikį aplinkai.

2021 m. atlikote Lietuvos rinkoje esančių tikrųjų levandų eterinio aliejaus tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 51% levandų eterinių aliejų yra suklastoti (maišyti su kitos rūšies aliejumi arba su sintetiniais priedais) ir nėra saugūs vartojimui pagal paskirtį. Tokie kvapiųjų produktų tyrimai Lietuvoje dar niekada nebuvo atliekami. Ar tokių tyrimų atlikimas duoda naudos tik jūsų veiklai ar ir visuomenei?

Šios žinios neabejotinai yra svarbios visuomenės sveikatai ir vartotojų saugai pačia plačiausia prasme. Tokius tyrimus - produktų kokybės skerspjūvio tyrimus - turėtų vykdyti atitinkamos institucijos. Maisto srityje tokią kontrolę lyg ir daro Maisto ir veterinarijos tarnyba; kai kurias prekių grupes tikrina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tačiau eterinių aliejų ar aromaterapijos, kosmetikos produktų kokybės mano žiniomis Lietuvoje niekas niekada dar netikrino. Gal šis mūsų tyrimas bus „raudona lemputė“, impulsas? Kvapų sritis yra klastinga. Čia kitaip negu maisto pramonėje, kur žmogus gali užuosti ar pajusti blogą sugedusį, pavojingą produktą ir jo nevalgyti. Su kvapais yra kitaip: net ir užteršti ar suklastoti produktai gali būti savaip malonūs, net puikūs! Bet daugmaž priimtinas ar net malonus kvapas nereiškia, pirma, kad jis saugus, antra, kad jis atlieka savo sveikatinamąją paskirtį (levandų aliejaus atveju, kad pasižymi raminamuoju poveikiu). Kad identifikuotum problemą, reikia atlikti sudėtingą cheminę analizę laboratorijoje. Va kur šuo pakastas. Akivaizdu, kad ne visų gamintojų sąžinė rami, o kontrolė per silpna. Rinka pati nesireguliuoja taip, kaip aprašyta laisvos rinkos ekonomikos vadovėlyje. O paklauskite vartotojų – jie pasakys, kad jiems ramu, jie tiki, kad Europos sąjungoje, taigi ir Lietuvoje, viskas kokybiška ir saugu. Iš pirmo žvilgsnio viskas ir atrodo saugu – yra reglamentai, sertifikatai, licencijos, tvarkos... vienu žodžiu, viskas sudėliota į stalčiukus. Bet realybe galimai yra kitokia. Atsakomybe dalijasi ir gamintojai, ir reguliuotojai.

Kokius tyrimus atliekate/planuojate atlikti artimiausioje ateityje?

Eterinių aliejų tyrimus darysime ir toliau, tai tik pradžia. Iš atsitiktinai atrinktų pavyzdžių jau supratome, kad klastočių ir teršalų yra smilkaluose, hidrolatuose – jie dažniausiai reklamuojami kaip natūralūs (taigi, neva sveikesni produktai). Politikos formuotojų vietoje kuo greičiau imčiausi kvepalų, namų kvapų (su lazdelėmis, purškiamų ar naudojamų su difuzoriais) tyrimų – jų naudojimo mastas kelia nerimą ir galimai - rizikas sveikatai.

Kaip jautėtės, laimėję Mažųjų socialiai atsakingų įmonių aplinkosaugos kategorijos apdovanojimą? Ko palinkėtumėte įmonėms, kurios dar yra ties starto linija kalbant apie socialinę atsakomybę?

Jaučiamės puikiai ir dar labiau įsipareigoję. Gera žinoti, kad pagaliau šį verslo aspektą pradėjo pastebėti, vertinti ir politikai valstybės tarnautojai. Kitoms įmonėms palinkėčiau nebetrypčioti, o imtis pokyčių. Jei vadovai trypčioja, juos paskubinti gali atsakomybę jaučiantys darbuotojai.

Norinčius plačiau sužinoti apie socialiai atsakingų įmonių pavyzdžius Lietuvoje, kviečiame susipažinti su leidiniu Verslas ir socialinė atsakomybė: nuo koncepcijos praktikos link.

Straipsnis parengtas Lietuvos verslo konfederacijos, įgyvendinant projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.

Užsakymo nr.: PT_89246177