„Funky" lyderė Beata – apie kolegos kritimą į priklausomybės liūną: po vieno įvykio jo mūsų grupėje nebeliko

Anuomet itin populiarios grupės „Funky" lyderė, dviejų paauglių mama Beata Wilkin atsimena – pradėję muzikinę veiklą, atlikėjai buvo nusistatę griežtai prieš narkotikus, tačiau žinių apie kitus itin kenksmingus įpročius trūko:

„Tais laikais, prieš beveik 30 metų, mes žinojome vienintelį blogį – narkotikus, o cigaretės, alkoholis... Jei kažkas rūkė cigaretę – jis buvo kietas ir „prie chebros". Mokykloje mums nieks nepasakojo, kad tai yra blogai. Džiugu, kad šiais laikais tai jau yra pasakyta visiems – alkoholis, cigaretės ir narkotikai yra blogis", – dalinasi Beata.

Dauguma žinomų veidų, su kuriais „Funky" lyderė kadaise švęsdavo siautulinguose vakarėliuose, šiandien, moters teigimu, yra visiškai atsisakę alkoholio. Visgi atlikėjos artimoje aplinkoje yra ir ne tokių gerų pavyzdžių:

„Pasirašėme labai didelę sutartį, ruošėmės pasauliniam turui. Kai važiuoji, darai, labai daug dirbi – nepastebi kito asmens problemų, o kai likome gyventi ir ruoštis dviejų kambarių bute, pradėjau matyti, kad kažkas su tuo žmogumi dedasi. Prasidėjo pinigų prašymas, nes mes dalinomės jais tarpusavyje, rašėme išlaidas. Kai limitas jau baigėsi, tuomet pradėjo imti į skolą ir galų gale supratome", – taip Beata pradeda pasakojimą apie vieno pagrindinių grupės narių kelią į priklausomybę.

Atlikėjos teigimu, pakito į narkotikus įnikusio kolegos elgesys, požiūris. Galiausiai, kuomet jis Beatos vėl prašė pinigų ir ši jų nebedavė – vaikinas sviedė į Beatą stiklinę: „Gerai, kad nepataikė. Jis iškart buvo išvežtas į Lietuvą ir pakeistas kitu šokėju", – apie įvykį vienų gastrolių metu atsimena „Funky" vokalistė.

Ženklai, išduodantys, kad vaiko įpročiai yra kenksmingi

Vaiko teisių gynėja, mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Gitana Stasytienė sako, kad į priklausomybę brendantį paauglį greičiausiai atpažinsime iš besikeičiančio jo elgesio: vaikas dažniau nori pasprukti iš namų, negrįžta laiku, tampa nerimastingas, agresyvus. Tai, kas anksčiau vaiką domino, dabar nebėra įdomu, o kartu keičiasi ir fizinė išvaizda, neretai iš namų ima dingti pinigai.

„Pastebėjus, kad vaikas parėjo apsvaigęs, greičiausia tėvams tikrai kils didžiulis nerimas, baimė. Labai svarbu toje situacijoje suprasti ir nepulti, nekaltinti vaiko, o tiesiog tuo momentu išlaukti ir pradėti kalbėti", – įžvalgomis dalinasi specialistė.

Kalbėti apie žalingus įpročius, G. Stasytienės teigimu, su vaiku galima pradėti jau nuo 3-6 metų, atsižvelgiant į jo raidą ir gebėjimą priimti informaciją: „Mažiems vaikams, 3-6 metų, dažniausiai užtenka pasakyti patį faktą, tarkime, atsakyti į klausimą „Kodėl dėdė rūko?". Mes kaip tėvai galime pasakyti, kad dėdė yra suaugęs, jis pats priima sprendimus, tačiau aš kaip mama nepritariu jo tokiam elgesiui ir manau, žinau, kad tai yra kenksminga jo sveikatai. Dažniausiai vaikams tokio atsakymo pakanka".

Paauglių pasakojimai pribloškia: pavojingų sveikatai priemonių parūpina patys tėvai

„Funky" lyderė B. Wilkin pasakoja ir apie incidentą, kuomet pirmą kartą aptiko, kad jos 15–16 metų atžala rūko elektronines cigaretes: „Žinot, kai mama skalbia drabužius, tiesiog ūkiškai namuose suradau kažkokį daiktą. Nesupratau, kas tai yra. Kadangi mes su Tomo (sūnaus, aut. past.) tėčiu negyvename kartu – aš iškart nufotografavau, nusiunčiau jam ir jis atsakė, kad čia gi nieko. Visgi mes pasitarėme ir nusprendėme, kad reikia atsisėsti ir su vaiku pasikalbėti.

Atvažiavo tėtis, atsisėdome prie vieno stalo, tėvas pasakė griežtą žodį, aš irgi sakau: vaikeli, negalima, tai gali būti net gerklės vėžys, daviau pavyzdžių. Mes atėmėme tą cigaretę, tačiau šiandien mano sūnui 19-ka ir jis rūko", – pasakoja Beata ir sako besistengianti įspėti sūnų apie galimą žalą, tačiau sprendimus pilnametis jau priima pats.

G. Stasytienė sako išgirstanti keistų dalykų, bendraudama su vaikais ir paaugliais: pasiteiravus kai kurių, iš kur jie gavo elektronines cigaretes ar kitas svaiginimosi medžiagas, šie atsako, kad jiems elektronines cigaretes nupirko tėvai kaip alternatyvą tabako gaminiams.

„Labai dažnai susidaro nuomonė, kad tėvai patys neįvertina rizikos ir nežino, kokie pavojai tyko. O jų – be galo daug. Kalbant apie medžiagas, apie skysčius, vaikai, mokiniai pasakoja, koks mastas šiuo metu yra veipinimo. Vaikai sako, jų mokykloje garina visi arba bent 80 procentų nuo 5 iki 12 klasių yra bandę arba nuolat garina", – pasakoja specialistė.

Elektroninių cigarečių skysčiuose – sunkiai suvokiamos medžiagos: nuo langų skysčio iki žiurknuodžių

Vaiko teisių gynėjos teigimu, teko girdėti ne vieną gan liūdnai pasibaigusią istoriją, fiksuota ir apsinuodijimų, ir net mirčių. Skysčių, reikalingų elektroninėms cigaretėms, sudėtyje, sako G. Stasytienė, yra įvairių kenksmingų, kancerogeninių medžiagų. Negana to, kai kuriuose vėliau garinamuose skysčiuose gali būti pridėta žiurkių nuodų, kanabinoidų, langų skysčio.

„Ką norėtųsi patarti tėvams – visada stebėkime savo vaiką, kai jis grįžta iš draugų, susitikimų, vakarėlių. Pabendraukime su juo", – pataria ekspertė ir pabrėžia, kad santykis su vaiku turi būti grįstas abipusiu pokalbiu, pasitikėjimu ir saugumu, antraip vaikas supratimo ir užuojautos ima ieškoti bendraamžių tarpe. Taisyklių vaikams, sako G. Stasytienė, tikrai reikia, mat jie mėgsta aiškią ir struktūruotą dienotvarkę, taip jaučiasi saugūs.

Kuomet vien tėvų ir vaiko pasikalbėjimo nebepakanka, vaiko teisių gynėja ragina ne neigti esamą problemą, o drąsiai kreiptis į specialistus: kiekviename rajone yra pagalbos šeimoms centrai, taip pat psichologinės pagalbos vietos, Respublikinis priklausomybių ligų centras. Šie specialistai gali padėti ir tais atvejais, kai pats vaikas ar paauglys nesupranta jau turintis priklausomybę nuo alkoholio, tabako ar net technologijų.

Galiausiai, pašnekovė įsitikinusi, jog patys tėvai savo vaikams tampa pavyzdžiu: jei draudžiame atžalai daryti tai, ką sėkmingai darome patys – teigiamos įtakos tikriausiai nepadarysime. „Ieškoti alternatyvų, kitų veiklų, kad vaikas jaustųsi saugus ir suprastas. Daugiau laiko praleisti su vaiku, užsiimti įvairiomis veiklomis, formuoti tam tikras vertybes šeimoje, kad vaikas gebėtų atsispirti bendraamžių įtakai", – patarimus, kaip sėkmingai formuoti santykį su atžala, duoda vaiko teisių gynėja G. Stasytienė.