Sprendimą skirtis priėmė po 23 metų santuokos
Tris vaikus auginanti sporto trenerė Rasa Vilkienė šeimoje buvo ašimi, aplink kurią viskas sukosi, tad prieš priimdama sprendimą skirtis su vyru, moteris jautė didelę atsakomybę už visų laukiančius pokyčius. Rasa neslepia – skyryboms ruošėsi iš anksto, konsultavosi su psichologu. Kaip pati sako, sąmoningai jautė ir žinojo turinti kažką keisti savo gyvenime.
„Vieno pokalbio metu psichologė man pasakė: suprantu, kad nori išsaugoti šeimą ir darysi viską, kad būtum šeimoje, tačiau tavo vaikams šis modelis nebetinka. Jos laukia pilnametystės ir nori kuo greičiau išeiti iš šių namų. Tad tu turi pati sau atsakyti į klausimą, kas esi – auka ar mama. Dabar tu esi auka, o tavo dukroms to tikrai nereikia", – prisiminimais dalinasi R. Vilkienė.
Priėmusi sprendimą išsiskirti, Rasa išvyko gyventi į kitą miestą, tuo tarpu paauglystės sulaukusios dukros nusprendė likti Klaipėdoje ir pabaigti mokslus savo mokyklose. Rasa įsitikinusi – šis scenarijus, nors iš pradžių ir baugino, pasiteisino, mat tai kur kas geriau negu matyti mamą nuolatiniame aukos vaidmenyje.
„Visada galima pasmerkti moterį ir sakyti – viską turėjo, o išėjo. Santuokoje aš pragyvenau 23 metus, susilaukiau trijų vaikų, visada dirbau ir stengiausi būti pavyzdžiu savo vaikams. Galbūt ir mano dukroms dabar yra šiek tiek lengviau, nes matydamos mane jos žino, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo kelio, kurį pasirinksime. Kaip bebūtų, santuoka yra loterija – gali išlošti, o gali ir pralošti", – sako R. Vilkienė.
Apie skyrybas nedrįso papasakoti artimiesiems
Ką reiškia skyrybos, iš savo patirties papasakoti gali ir dainininkė Augustė Verbickaitė. Apie tai, kad santykiai ima braškėti, moteris suprato dar besilaukdama kūdikio.
„Pati užaugau šeimoje, kurioje niekada nemačiau tėvų pykstantis. Atmintyje išlikęs vaizdas, kaip tėvai kartu grįžta namo iš darbo, mama mezga ir žiūri serialą, o tėtis tuo metu masažuoja jai kojas. Niekada negirdėjau namuose pakelto tėvų balso", – pasakoja Augustė ir neslepia, kad į nuo pat pradžių byrančius savo ir tuometinio vyro santykius stengėsi kabintis visais įmanomais būdais.
Kuomet nusprendė išeiti iš namų su vaiku ant rankų, sūnui tebuvo aštuoni mėnesiai. Pripažinti, kad tai jau santykių pabaiga, buvo ir baisu, ir gėda tuo pačiu, todėl pas tėtį į kaimą nuvykusi Augustė net neišdrįso prisipažinti apie įvykusias skyrybas – artimiesiems pasakė atvykusi vasaroti.
„Šiandien vaikas labai laimingas būdamas su manimi, ir taip pat laimingas būdamas su tėčiu. Sūnus myli mus abu ir kol kas klausimų, kodėl tėvai gyvena atskirai, jam nekyla. Matyt dėl to, kad kitokio varianto jis ir nespėjo pamatyti", – sako Augustė.
Vaikai – ne užgyventas turtas, todėl apie jų dalybas kalbėti nereikėtų
Ugnė Klingerė, Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyr. patarėja pasidžiaugia: dauguma skirtingais keliais nusprendusių pasukti porų sugeba išsiskirti gražiai ir taikiai, savarankiškai randa abipusiai priimtinus tolimesnio gyvenimo sprendimus. Vis tik atvejų, kuomet šeimoms prireikia specialistų pagalbos ir patarimų, taip pat pasitaiko.
Vaiko teisių gynėja primena – skyrybos visais atvejais yra didelis pokytis tiek tėvams, tiek vaikams. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad dalintis galima užgyventą turtą – pinigus, namus, o vaikai visada lieka abiejų tėvų. Jei abu tėvai geba rūpintis vaiku, tuomet vaikui visuomet yra geriausia turėti galimybę nuolatos matyti ir mamą, ir tėtį, net jeigu jie nusprendžia gyventi atskirai.
Tikriausiai visi sutiks – visais atvejais vaikas bus laimingesnis, jei turės stiprų ryšį su abiem tėvais, todėl stereotipinio įsitikinimo, kad po skyrybų vaikai turėtų likti gyventi su mama, laikytis nereikėtų. Šiais laikais vis daugiau šeimų renkasi modelį, kuomet vaikas tolygiai laiko praleidžia su kiekvienu iš tėvų.
Vis tik pasitaiko situacijų, kuomet nesutarimai tarp tėvų skyrybų klausimais užsitęsia ir taikiai išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, laiko leidimo su kiekvienu iš tėvų ar piniginių klausimų nepavyksta. Tai, anot vaiko teisių gynėjos, visuomet turi neigiamos įtakos vaikams ir atsispindi jų elgesyje: mokslų rezultatuose, santykiuose su kitais bendraamžiais, šeimos nariais.
Dar vienu iššūkių išsiskyrusioms šeimoms tampa ir naujų partnerių atsiradimas buvusių sutuoktinių gyvenimuose. Tokiais atvejais neretai tenka ieškoti naujų kompromisų, iš naujo peržiūrėti ankstesnius susitarimus.
„Net ir nutraukus santuoką, tėvais lieki visam gyvenimui. Tad labai tikėtina, kad gyvenimo aplinkybėms pasikeitus, rūpinimosi vaikais klausimais gali tekti iš naujo tartis su buvusiu sutuoktiniu. Tai – normali gyvenimiška kaita", – sako U. Klingerė ir primena, kad tokiais atvejais pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko gerovę, jo poreikius ir interesus.
Susidūrusiems su sunkumais, pašnekovė pataria nebijoti pasikonsultuoti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais, kurie suteiks naudingos informacijos, pasiūlys kur ieškoti pagalbos ar esant reikalui patys ją inicijuos. Svarbiausia – ieškoti būdų susitarti.
„Visais atvejais raginame tėvus ieškoti bendrų sutarimų, nes kur kas geriau sprendimą dėl savo ir vaikų ateities priimti patiems, nei leisti nuspręsti teismui, juk gyventi su tais sprendimais reikės patiems. Tėvai geriausiai žino, ko reikia jų vaikams", – sako U. Klingerė.