Visa tiesa apie antibiotikus: šis pacientų elgesys jiems patiems kelia didžiulę grėsmę

Nenutraukite kurso, net jei jaučiatės puikiai: paaiškino, kodėl tai svarbu

Medikės teigimu, jei antibiotikai paskirti teisingai, teigiami pokyčiai organizme turėtų prasidėti po 24–72 val. Jei per šį laikotarpį paciento būsena nesikeičia ar net prastėja – gali tekti keisti antibiotikų rūšį. Vis dėlto, net greitai pasijutus itin gerai, svarbu nepradėti savivaliauti ir antibiotikų kurso nebaigti anksčiau nei nurodė gydytojas:

„Paskirtą antibiotikų kursą privalu išgerti iki galo, siekiant išvengti infekcijos recidyvo. Antibiotikas žudo tam tikras bakterijas, o po trumpesnio kurso, jei šių bakterijų nors kiek lieka gyvų, jos pradeda greit daugintis, taigi atsiranda milijonai palikuonių, kurie turi atsparumo antibiotikams geną. Štai taip formuojasi bakterijų atsparumas ir su kiekvienais metais jis tik didėja“, – komentuoja Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja Aušra Apanavičienė.

Gydymo trukmė, sako medikė, priklauso nuo individualios situacijos, tačiau bakterinių infekcijų atveju antibiotikus patartina gerti trumpiausią įmanomą gydymo kursą: „Kurso trukmę nulemia individualus ligonis, infekcijos sunkumas, klinikinių požymių regresavimas, židinio vieta, gretutinės ligos ir kūno masė.

Nekomplikuotoms infekcijoms gydyti antibiotikus paprastai skiriame 5–7 dienoms, o štai streptokokiniam tonzilitui, kad būtų išvengta atkryčio, antibiotikus būtinai skirsime 10 dienų. Pūlinių, sepsio atveju antibiotikai skiriami 2–4 savaitėms, o, tarkime, tuberkuliozės atveju – keliems mėnesiams ar net metams“.

Didėjantis atsparumas antibiotikams – šio amžiaus tragedija?

Anot medikės, vis didesnis atsparumas antibiotikams vystosi ne tik dėl besaikio ir netvarkingo antibiotikų vartojimo, bet ir dėl jų gausos maisto pramonėje, gyvulių pašaruose. Toks procesas žmonijai gresia kone tragiškomis pasekmėmis:

„Jei manoma, kad farmacijos pramonė sugebės sukurti naujus antibiotikus – to nebus. Yra didžiulių baimių, kad tokios paprastos infekcijos, kaip plaučių uždegimai, nebebus išgydomi ambulatoriškai arba pereis į sunkias formas“, – apie perteklinio antibiotikų vartojimo ilgalaikes pasekmes kalba A. Apanavičienė ir pasakoja apie atsirandančią tendenciją, kai bakterijos jau dabar rodo atsparumą keletui rūšių skirtingų antibiotikų.

Šeimos gydytoja Aušra Apanavičienė

© Organizatorių nuotr.

Antibiotikai, pabrėžia medikė, turi būti skiriami tik esant aiškioms indikacijomis ir tik bakterinių infekcijų atveju, o savavališką gydymąsi šiais vaistais derėtų visiems laikams pamiršti, mat dauguma infekcijų, ypač kuriomis serga vaikai, yra virusinės, o antibiotikai virusų nežudo:

„Svarbus kompleksinis klinikinių ir laboratorinių duomenų įvertinimas. Tarkime, ateina vaikas su itin aukšta temperatūra, jo gerklė su pūliais, limfmazgiai stipriai padidėję. Tokiu atveju neretai daromas streptokoko testas, nes pagal požymius didžiulė tikimybė, jog bus rasta būtent ši bakterija. Antibiotiko rūšis parenkama empiriškai pagal tai, kokia bakterija nustatoma, arba daromas pasėlis ir tikrinamas atsparumas įvairioms antibiotiko rūšims“.

Šalutiniai poveikiai: kada keisti antibiotikų nebūtina

A. Apanavičienės teigimu, nors kartais antibiotikų vartojimas yra neišvengiamas, pacientai dažnai baiminasi dėl alerginių reakcijų ir pakenkimo žarnyno mikrobiotai rizikos, todėl prieš skirdamas antibiotikus, medikas su pacientu turėtų aptarti, ar šis kam nors alergiškas.

Viduriavimas, sako gydytoja, yra vienas pagrindinių pasitaikančių šalutinių poveikių vartojant antibiotikus, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad antibiotikų vartojimą iškart derėtų nutraukti:

„Vartojant antibiotikus su klavulano rūgštimi viduriavimas yra itin dažnas šalutinis poveikis, kas antras ar kas trečias pacientas tai patiria, tačiau jei viduriavimas nėra itin gausus, neperžengia 3–4 kartų per dieną, kuomet nėra didelio vandens kiekio praradimo – tokį šalutinį poveikį galima toleruoti, nes vos pabaigus antibiotikų kursą, pasibaigs ir tai“.

Tuo tarpu vartojant makrolidų grupės antibiotikus, priduria gydytoja, gali būti juntamas kartumas burnoje, tačiau šis šalutinis poveikis taip pat nėra grėsmingas ir, jei nekelia didelio diskomforto, gali būti ignoruojamas.

Antibiotikai ir alkoholis – verčiau nemėginkite to suderinti

Iš kai kurių antibiotikų informacinio lapelio dingo perspėjimai dėl alkoholio vartojimo gydymosi periodu. Visgi gydytoja įspėja, jog alkoholis ir antibiotikai nesuderinami, nes tai – itin didelis iššūkis kepenims:

„Visi vaistai, taigi ir antibiotikai, kaip maistas bei alkoholis, eina per tam tikrą kepenų detoksikacinę sistemą. Jei vartodamas antibiotikus ar bet kokius kitus vaistus, žmogus kartu vartoja ir alkoholį – kepenų detoksikacinė sistema bus stipriai apkrauta ir tuomet medikamento poveikis gali būti stipresnis nei reikėtų arba kaip tik nepakankamas“.

Organizmo atsigavimas po antibiotikų kurso: padės keli produktai

Vartojant antibiotikus, kartu su ligą sukėlusiomis bakterijomis žūva ir bakterijos, reikalingos organizmui bei žarnynui, vaistai turi ardantį poveikį žmogaus žarnyno mikroflorai, o tada kyla klausimas, kaip tai atstatyti. Medikų bendruomenės nuomonė apie preparatų su gerosiomis bakterijomis vartojimą išsiskiria: vieni pataria šias bakterijas pradėti vartoti tik jau baigus antibiotikų kursą, kiti – dar antibiotikų gėrimo metu, treti apskritai į gerųjų bakterijų papildus žiūri skeptiškai.

„Rinkoje beveik visos siūlomos bakterijos yra tos pačios – laktobakterijos ir bifidobakterijos. Geriant šias bakterijas kartu su antibiotikais, šie jas nužudo, todėl būtinas bent 2–4 valandų tarp antibiotikų ir bakterijų vartojimo tarpas. Aš apskritai patariu vartoti gerąsias bakterijas jau pabaigus antibiotikų kursą“, – nuomone dalinasi Baltijos Amerikos klinikos medikė.

Tačiau čia pat priduria kitą aspektą – kiekvienas žmogus turi savo unikalią, genetiškai nulemtą mikrobiotą, o populiariosios lakto- ir bifidobakterijos žmogaus organizmui yra svetimos ir gyvena tik tol, kol pacientas jas vartoja, o vos nutraukus vartojimą iš organizmo kaipmat pasišalina:

„Tos bakterijos tik duoda foną, kad greičiau atsigautų mūsų savos, genetiškai nulemtos bakterijos. Tokia pagalba organizmui naudinga, todėl ir patariama kurį laiką, bent 2 savaites po antibiotikų kurso, pavartoti gyvąsias bakterijas. Galima ir ilgiau, per daug tikrai nebus. Žinoma, kitas klausimas, kiek kapsulėse tų gyvų bakterijų iš tiesų yra“, – pasakoja A. Apanavičienė.

Anot medikės, kad paskatintume savų, genetiškai nulemtų, bakterijų augimą, labai svarbu valgyti daug skaidulų ir raugintų produktų, ypač daržovių, tarkim, tradicinių lietuviškų ar korėjietiškų raugintų kopūstų (kimčių).