Melaninas yra tamsios spalvos pigmentas, lemiantis odos spalvą – nuo baltai rausvos iki tamsiai rudo atspalvio. Melanino gamybą labiausiai stimuliuoja saulės išskiriami UV spinduliai. Kai mėgaujamės saulės šiluma, UV, ypač UVB, spinduliai prasiskverbia giliai į odą ir per keturių etapų procesą, vadinamą melanogeneze, iškelia melaniną į odos paviršių. Melanino pripildytos odos ląstelės nuspalvina išorinį odos sluoksnį. Įprastai atsinaujinant odos ląstelėms, jos palaipsniui išnyksta, todėl įgautas sveikas ir tolygus įdegis vasarą mus džiugina tik kelis mėnesius. Tačiau kartais išsiskyręs neįprastai didelis melanino kiekis netolygiai pasiskirsto odos paviršiuje ir susikaupia į tamsesnes, išsibarsčiusias hiperpigmentacijos dėmes.

Hiperpigmentacijos dėmės būna įvairių formų ir dydžių, paprastai būdingesnės tam tikriems odos tipams, ir pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims, nepaisant jų amžiaus ar kilmės:

  1. Melazma (kitaip chloazma) – tai simetriškos netaisyklingų, bet aiškių kontūrų žymės, primenančios kaukę ir atsirandančios ant saulės veikiamų veido ir kaklo vietų. Paprastai pasireiškia vaisingo amžiaus moterims, dažniausiai po nėštumo, todėl dar gali būti vadinamos „nėštumo kauke“. Odos spalvos pakitimai visada labiau matomi būnant saulėje arba iš karto po to, o jų išlikimas tampa tikra problema, nes dažnai trunka ne vienerius metus. Melazmos atsiradimo tikimybę didina genetika, ultravioletinės spinduliuotės ir matomos šviesos poveikis, moteriški lytiniai hormonai, aktyvūs nėštumo ar gydymo metu, tam tikros endokrininės ligos (skydliaukės ar kiaušidžių sutrikimai ir kt.), taip pat melazmos atsiradimą gali išprovokuoti kai kurie vaistai (pavyzdžiui, antiepilepsiniai).
  2. Použdegiminė hiperpigmentacija (sutrumpintai PUH) – tai netaisyklingų kontūrų dėmės, atsirandančios po odos pažeidimo ar sudirginimo. PUH gali išprovokuoti įvairios priežastys – nuo įprasto odos pažeidimo, nudegimo ar vabzdžio įkandimo iki dermatologinių procedūrų (pavyzdžiui, gydymo lazeriu ar dermabrazijos). Ji taip pat gali atsirasti po odos infekcijos ar uždegiminio odos bėrimo (aknės, kontaktinės egzemos, atopinio dermatito). PUH taip pat gali būti sukelta dėl pernelyg agresyvių kosmetikos produktų naudojimo arba cheminio odos šveitimo. Nuo PUH kenčia įvairaus amžiaus vyrai ir moterys, turintys bet kokio tipo odą, tačiau dažnesni ir sunkesni atvejai pasitaiko tamsesnės odos žmonėms.
  3. Lentigo dažniausiai vadinama „saulės dėmėmis“ (soliarinis lentigo) arba „senatvinėmis dėmėmis“ (senatvinis lentigo). Šios hiperpigmentinės dėmės atsiranda ant saulės veikiamų kūno vietų, pavyzdžiui, plaštakų, pečių, krūtinės, veido ir rankų. Su amžiumi jos didėja ir jų daugėja. Šios dėmės dažnai susijusios su nudegimais saulėje ir sezoniniu saulės poveikiu jaunystėje.
  4. Hiperpigmentacija taip pat gali atsirasti tose vietose, kurių spalva ilgainiui gali pakisti dėl trinties, depiliacijos vašku ir drabužių, pavyzdžiui, ant alkūnių, kelių, pažastyse ir bikinio srityje. Hiperpigmentaciją sukelia mechaninis odos trynimasis į audinį, kurį dar labiau sustiprina nuolatinė ir įprastinė trintis, užsiimant kasdiene veikla.


Hiperpigmentacija dažnai tampa problema, pabloginančia gyvenimo kokybę ir mažinančia pasitikėjimą savimi, tad ieškoma būdų, kaip sumažinti jau atsiradusias tamsias dėmes ir kaip jų išvengti. Vienais atvejais veiksminga gali būti dermatokosmetika, savo sudėtyje turinti vitamino C, tiamidolio, azelaino rūgščių, o kitais atvejais taikomas vietinis gydymas vaistais arba atliekamos įvairios estetinės dermatologinės procedūros.

Prieš imantis priemonių, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dermatologu, kuris, apžiūrėjęs hiperpigmentacijos dėmes, įvertins jų atsiradimo priežastis ir padės išsirinkti tinkamas priemones bei metodus, mažinančius hiperpigmentacijos dėmes.