Tokio masto tyrimas pasaulyje buvo atliktas pirmą kartą
Tikriausiai visi jau mintinai žino – per dieną suaugusiam žmogui reikėtų išgerti maždaug 1.5-2 litrus vandens. Tačiau kaip pastebi sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė, tokį kiekį išgeria tikrai ne kiekvienas, o priežasčių tam yra įvairių – vieniems nepatinka vandens skonis, kiti neturi susiformavusio įpročio vandenį gurkšnoti reguliariai, todėl geria jį tik tuomet, kai pajaučia troškulį. O troškulys – tai jau dehidratavusio organizmo požymis.
„2023 metais publikuotas Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad maždaug 50 proc. žmonių neišgeria reikiamo kiekio vandens. Šis tyrimas, trukęs 25 metus, atskleidė ir kitą labai svarbų dalyką – paaiškėjo, kad ilgalaikiame periode neišgeriant pakankamai vandens, rizika pasenti anksčiau laiko išauga net iki 50 proc.“, – pasakoja A. Miliūtė.
Tyrimo metu mokslininkai aiškinosi, kaip žmogaus chronologinis amžius koreliuoja su biologiniu amžiumi. Pagal vertintus 15 sveikatos rodiklių, nepakankamai vandens geriančių žmonių biologinis amžius buvo ženkliai didesnis nei jų chronologinis amžius. Kitaip tariant, visi tirti sveikatos rodikliai rodė, kad tie žmonės – senesni, nei iš tiesų yra pagal savo metus.
Hidratacijos lygis tyrimo metu buvo matuojamas pagal natrio serumo kiekį kraujyje. A. Miliūtė paaiškina: pakankamai hidratuoto žmogaus kraujyje natrio serumo kiekis turėtų siekti nuo 135 iki 145 mmol/l.
„Natrio serumo kiekį kraujyje rekomenduočiau išsitirti kiekvienam. Tačiau reikia neapsigauti vertinant rodiklius – dažnas mano, kad pernelyg didelis natrio kiekis kraujyje reiškia, kad valgome per daug druskos, tačiau yra ne taip. Natris yra pagrindinis hidratacijos rodiklis – kai žmogus gauna nepakankamai vandens, organizmas pradeda kaupti natrį“, – sako A. Miliūtė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį: net jei natrio rodikliai atitinką nurodytą normą, tačiau yra ties aukštutine riba, pavyzdžiui, siekia 144-145 mmol/l, tai yra ženklas, kad organizmas stokoja vandens. O dehidratuotas organizmas sensta greičiau. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad natrio serumui siekiant viršutinę normos ribą, pirmalaikio senėjimo rizika padidėja maždaug 21 proc., o jeigu normos ribos yra peržengtos, biologinis žmogaus amžius yra net iki 50 proc. didesnis nei chronologinis amžius.
A. Miliūtė taip pat pastebi, kad druska, kurios dažnas privengia, organizmui yra ne tik naudinga, bet ir būtina, todėl natūralus mineralinis vanduo, turintis daug natrio, labai tinka rehidratacijai – reikiamo vandens lygio atstatymui organizme. Tačiau ilgalaikės dehidratacijos problemą spręsti būtina iš esmės, keičiant savo įpročius ir reguliariai geriant vandenį.
Vanduo vandeniui nelygus – kokį geriausia rinktis
Atrodytų, koks skirtumas kokį vandenį gerti – paprastą iš čiaupo ar natūralų mineralinį? Iš tiesų skirtumas yra, ypatingai jei kalbame apie filtruotą vandenį. Pastarasis, anot vandens someljė, nėra geriausias pasirinkimas.
„Lietuvoje turime tikrai puikų vandenį iš krano, tačiau bėda ta, kad dažnu atveju dėl skoninių savybių žmonės jo tiesiog neišgeria pakankamai. Apskaičiuoti, kiek jo reikėtų per dieną, visai paprasta: 30 ml kilogramui svorio. Norėdami paskaninti vandenį iš krano, žmonės kartais jį filtruoja, o tai – prastas sprendimas, nes filtruotame vandenyje nelieka organizmui svarbių mineralų“, – sako A. Miliūtė.
Vandens someljė kiekvieną ragina atrasti skoninėmis savybėmis jiems labiausiai patinkantį natūralų mineralinį vandenį, nes jis ne tik skanesnis, bet ir organizmui naudingesnis. Štai iš specialių mineralinio vandens gręžinių išgaunamas natūralus vanduo „Akvilė“ turi daugybę naudingų junginių, kurie gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmui.
Natūralus mineralinis vanduo yra šarminis, todėl ypatingai tinka sportuojantiems žmonėms bei tiems, kurie dienos metu pasimėgauja organizmą rūgštinančiais produktais, kava ar arbata. Šarmindamas organizmą, natūralus mineralinis vanduo padeda atstatyti balansą.
O tuos, kurie labiau mėgsta gazuotą mineralinį vandenį, tačiau dvejoja dėl angliarūgštės burbuliukų poveikio, A. Miliūtė skuba nuraminti: pati angliarūgštė įtakos mineralinio vandens kokybei ir neigiamo poveikio sveikatai neturi. Priešingai, burbuliukai netgi gali padėti vandenyje esančias mineralines medžiagas greičiau įsisavintini, todėl lietuvių jau pamėgtas stipriau mineralizuotas vanduo „Birutė“ ar „Vytautas“ visuomet yra gazuotas.
Vis tik persistengti nereikėtų, nes gazuoti mineraliniai vandenys yra rūgštiniai, o daug rūgščių organizmas gauna ir su kasdieniais vartojamais produktais – mėsa, žuvimi, kava. A. Miliūtė pataria: mėgstantiems gazuotą mineralinį vandenį jo atsisakyti tikrai nebūtina, tačiau tam, kad organizme būtų išlaikytas balansas, dalį dienos normos turėtų sudaryti šarminis natūralus negazuotas mineralinis vanduo.
Norite suprasti, ar geriate pakankamai vandens – atkreipkite dėmesį į savo šlapimą
Norintiems pasitikrinti, ar organizmas gauna pakankamai vandens, A. Miliūtė pataria ne tik išsitirti natrio serumo kiekį kraujyje, bet ir pažvelgti į šlapimą – intensyvi jo spalva yra vienas iš dehidratuoto organizmo rodiklių.
Jei organizmas pakankamai hidratuotas, šlapimas turėtų būti šviesiai gelsvas ir skaidrus. Patamsėjusi jo spalva, sumažėjęs šlapinimosi dažnumas ar užkietėję viduriai yra vienas iš požymių, kad organizmui trūksta vandens. Jį atstatyti nėra sudėtinga, tačiau reikia nepamiršti svarbios taisyklės – rinktis natūralų mineralinį vandenį ir būtinai gerti jį reguliariai.
„Įsivaizduokite augalą perdžiūvusioje ir suskilinėjusioje žemėje. Jei supilsite į jį litrą vandens vienu ypu, dalis jo tiesiog ištekės pro įtrūkimus. Lygiai tas pats vyksta ir su žmogaus kūnu: tam, kad išlaikytume tinkamą hidracijos lygį, organizmui reikia ne tik pakankamo vandens kiekio, bet ir teisingai jį gerti – visos dienos eigoje, po truputėlį.
Vandenį ir jame esančius mineralus organizmas įsisavina per ląsteles burnoje, stemplėje, žarnyne. Visos ląstelės dirba savu tempu ir gali įsisavinti tik ribotą kiekį vandens, o perteklinis yra pašalinamas per šlapimo sistemą. Tai reiškia, kad išgėrus daug vandens vienu kartu, gausime mažiau naudos, nei jį gurkšnojant reguliariai visos dienos metu“, – sako A. Miliūtė.
Tuo pačiu ji primena, kad vanduo yra pagrindinis mineralų pernešėjas, tad norint aprūpint ląsteles, geriausia rinktis natūralų mineralinį vandenį. Susiformavęs gamtos apsaugotame regione, „Akvilė“ mineralinis vanduo yra ypatingai švarus ir tyras. Harmoningo, švelnaus skonio, tačiau turintis mineralinių medžiagų – kalcio, magnio, kalio, todėl idealiai tinkamas kasdienai.