„Liga prasidėjo kai buvau 17-os. Lankiau mokyklą, viskas buvo lyg ir gerai, tačiau tuo pat metu jaučiausi labai blogai – atrodė tarsi dangus griūtų.
Tačiau tik po 4 metų supratau, kad sergu depresija. Iki tol apie šitą ligą beveik nieko nežinojau ir savo būsenas vertinau kaip paauglystės brandos etapą, kurį tenka pereiti kiekvienam. Panašiai situaciją vertino ir mano tėvai“, ‒ prisimena Dovydas
Lietuvos gyventojams gana sudėtinga netgi sau pripažinti, kad jie gali sirgti psichikos liga, net jei tai toks paplitęs sutrikimas kaip depresija. Kadangi psichikos ligos vis dar smarkiai stigmatizuojamos, žmonės vengia kreiptis į gydytojus. Psichiatrų vertinimu, mūsų šalyje yra daugybė nediagnozuotų depresijos atvejų.
Vaistai nepadėjo
„Įtarimas, kad galiu sirgti depresija atėjo tik tuomet, kai išklausiau tinklalaidės, kurioje buvo aptariama depresija ir jos patirtys. Tuose pasakojimuose atpažinau save.
Kreipiausi į psichologę. Tai kažkiek padėjo, tačiau po kurio laiko ji nutarė mane nukreipti pas psichiatrą. Iš pradžių pagalvojau ‒ kam man to reikia? Aš gi sveikas žmogus ‒ yra daugybė kitų, kurie jaučiasi žymiai blogiau.
Net į vizitą pas psichiatrą ėjau su mintimi, kad man pasakys: viskas tau gerai, niekuo nesergi. Bet jis taip nepasakė. Man diagnozavo depresiją. Tada jau ir pats sau turėjau pripažinti, kad sergu“, ‒ prisimena Dovydas.
Taip prasidėjo gydymo ir sveikimo kelias, kuris pasirodė ilgesnis ir klaidesnis negu buvo galima tikėtis. Pradėjęs vartoti paskirtus vaistus, Dovydas pasijuto geriau. Tačiau šis efektas buvo trumpalaikis. Tada buvo paskirti nauji medikamentai. Šiems nepadėjus ‒ dar vieni. Ir toks vis naujų vaistų bandymas tęsėsi ne vienerius metus. Buvo akivaizdu, kad Dovydas serga gydymui atsparios depresijos forma.
Atrado tinkamą terapiją
„Su metais mano savijauta kito. Jei ligos pradžioje daugiau jutau emocinę kančią, tai po kurio laiko atsirado apatija, netekau gebėjimo jausti malonumą, apskritai nuslopo visi jausmai“, ‒ pasakoja pašnekovas.
Vieno vizito metu psichiatras pasiūlė išbandyti dar vieną medikamentinę terapiją, skirtą kovai su gydymui atsparia depresija. Dovydas sutiko ir pradėjo paskirtą gydymą, kuris pagaliau buvo veiksmingas. Ir taip, po daugybės išbandytų vaistų, buvo atrasti tie, kurie tikrai gelbėja.
„Praėjo 9 metai nuo pirmo apsilankymo pas psichiatrę iki pavyko rasti tinkamus vaistus ir įsitikinti jų veiksmingumu. Mano sveikimo kelias buvo tikrai ilgas, nes sirgau gydymui atsparia depresija. Gydytojos spėjimu, taip atsitiko dėl to, kad mano liga buvo užleista. Tad, jeigu įtariate, kad galite sirgti depresija – neatidėliokite ir kreipkitės į specialistą. Priešingu atveju galima labai apsisunkinti savo gyvenimą“, ‒ pataria Dovydas.
Į priekį vedė smalsumas
Vienas pagrindinių dalykų, padėjusių Dovydui ilgus metus kovoti su liga – smalsumas.
„Esu labai smalsus – man viskas įdomu. Dėl to man labai padėjo vieno psichologo žodžiai: norėdamas sužinoti, ar rytojus bus geresnis, visų pirma turi jo sulaukti. Frazė paprasta, tačiau ja vadovavausi. Ir ji padėjo. Buvo smalsu, ar rytoj man bus geriau, kaskart bandžiau laukti kitos dienos norėdamas sužinoti kokia ji bus“, ‒ prisimena Dovydas.
„Iš pradžių dėl ligos kaltinau save, po to – kitus. Galvojau kodėl būtent man taip atsitiko, kodėl man visa tai teko. Tačiau galiausiai supratau, kad niekas dėl to nekaltas, kad tiesiog taip veikia gyvenimas. Iš tikrųjų tau niekas nieko nėra neskolingas, gyvenimas irgi neskolingas ‒ kai kurie dalykai tiesiog atsitinka. Supratęs tai – susitaikiau.
Pastebiu nemažai žmonių sergančiu lengvesne ar sunkesne depresijos forma ir dalis jų, deja, mėgaujasi aukos vaidmeniu ar savo poelgius pateisina šia liga. Tačiau depresija nėra kokia nors superkorta, kuri tau suteikia mandatą daryti ką nori.
Jei eisi suaugęs žmogus, turi prisiimti atsakomybę ir bandyti tvarkytis su iššūkiais. Reikia nepasiduoti jausmui, kad esu auka, nuskriaustas ir kiekvienas turi manimi pasirūpinti. Su liga reikia kovoti. Nes savaime niekas nepasidarys. Žinoma, sergant depresija tą padaryti keliskart sunkiau, nes liga taikosi į valią, į norą kažką veikti ir keisti“, ‒ įsitikinęs Dovydas.
Depresija – dažniausia psichikos liga
Spalio 1 d. minima Europos depresijos diena. Depresija – labiausiai paplitusi psichikos liga. Vien pernai ji diagnozuota 66 tūkstančiams Lietuvos gyventojų. Tačiau tikrasis sergančiųjų skaičius – kur kas didesnis.
Jeigu įtariate, kad jūs ar jūsų artimasis gali sirgti depresija, ar norite daugiau sužinoti apie šią ligą, kaip ji gydoma, kaip su ja galima gyventi ir kovoti – apsilankykite tinklalapyje iveikdepresija.lt.