Specialistų – kritiškai mažai
Susisiekimo ministerijos duomenimis, transporto ekosistema yra valstybės pagrindas. Tai pabrėžiama šalies pažangos strategijoje „Lietuva 2050“. Joje tvirtinama, kad vienas svarbiausių valstybės prioritetų per artimiausius dešimtmečius – būti sujungtiems su pasauliu tiek fiziškai, tiek elektroniniu būdais.
Todėl aukšto lygio specialistų, o ypač – kelių inžinierių, poreikis prognozuojamas be išimties visame Lietuvos susisiekimo sektoriuje. Su tokia valstybės pozicija sutinka ir vienos didžiausių kelių infrastruktūros projektus įgyvendinančių įmonių Lietuvoje – „Fegda grupės“, kurią sudaro įmonės „Fegda“, „Tilsta“ ir „SRP projektas“, vadovas Gediminas Gribulis.
Anot jo, kelių inžinieriaus profesija ne tik kuria didelę pridėtinę vertę valstybei bei visuomenei, bet ir atveria daug galimybių ją pasirinkusiems specialistams.
„Turbūt kiekvienas norime, kad darbas, kurį darome, būtų prasmingas, prisidėtų prie gražesnės ir patogesnės Lietuvos infrastruktūros kūrimo. Kelių inžinierių, projektuotojų, asfaltuotojų ir kitų specialistų, dirbančių kelių infrastruktūros srityje, profesija šiuo požiūriu yra išskirtinė. Mat jų suprojektuotais ir pastatytais keliais, tiltais ar viadukais kasdien naudojasi daugybė žmonių. Taigi būtent šie specialistai kuria svarbiausius šalies infrastruktūros objektus, apie kuriuos vėliau gali didžiuodamiesi sakyti: „Čia yra mano pastatytas tiltas“. O atlikę tokį darbą, mūsų darbuotojai ir patys tampa istorijos dalimi“, – sako G. Gribulis.
Kalbėdamas apie darbo kelių infrastruktūros sektoriuje privalumus, kartu G. Gribulis pažymi, kad ši sritis yra mažiau jautri krizėms. Todėl suteikia stabilų darbą net ir neramiais laikotarpiais. Be to, anot jo, kelininko specialybė yra labai dinamiška, kūrybiška, atverianti daug karjeros perspektyvų ir galimybių realizuoti save.
„Būtent to dažnai ieško naujosios darbuotojų kartos. Jauni žmonės nori ne tik gerų darbo sąlygų ir stabilumo, bet ir galimybės kasdien jausti savo kuriamo darbo vertę, matyti pokytį, dalyvauti kuriant svarbiausius projektus. Tai darbas kelių infrastuktūros sektoriuje suteikia su kaupu“, – pastebi „Fegda grupės“ vadovas.
Tokiai nuomonei pritaria ir Prancūzijos kapitalo kelių infrastruktūros statybos įmonės „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Artūras Prichodka. Tačiau jis pastebi – kelių profesionalai Lietuvoje vis dar susiduria su neigiama viešąja nuomone. Nors, anot jo, šiai profesijai reikia daug technologinių kompetencijų, keliai yra svarbiausia valstybės arterija, o inovacijomis alsuojanti specialybė jaunam žmogui turėtų būti labai įdomi, jos pasirinkimą atbaido pasenę stereotipai.
„Vos 41 absolventas. Tiek jų pernai baigė kelių inžinerijos bakalaurą visoje Lietuvoje. Vilniuje – 33 (kartu su išlyginamosiomis studijomis), Kaune – 8. Toks skaičius yra kritiškai mažas. Vien mes per metus būtume suinteresuoti įdarbinti daugiau, o tokių įmonių šalyje – tikrai ne viena. Norint užtikrinti šalies kelių infrastruktūros tinkamumą, šiuolaikiškumą ir modernumą, su tiek specialybę baigiančių žmonių nieko nepadarysime. Taigi rinkoje specialistų trūkumas yra milžiniškas ir akivaizdu, kad jis išliks ilgam“, – apie problematiką kalba A. Prichodka.
Svarbios inovacijos ir atsakomybė
Apie minėtus kelininkus lydinčius stereotipus kalba ir darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas. Jo teigimu, dažnas karjerą kelių statybos sektoriuje vis dar sieja su išskirtinai su fiziškai sunkiu darbu, triukšmu bei dulkėmis, tvankiais statybininkų vagonėliais, praėjusio amžiaus technologijomis ir ne pačia patraukliausia darbo kultūra.
„Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Šiandien kelių statybai svarbios ne tik inžinerinės kompetencijos, bet ir vadybiniai, analitiniai gebėjimai, IT srities žinios, kalbų mokėjimas. Mūsų darbą lydi pažangiausios technologijos, skaitmeniniai sprendimai. Taikome šiuolaikinių projektų valdymo bei vadybos principus, modernios statybos standartus, vadovaujamės aukščiausiais saugumo reikalavimais, ypač daug dėmesio skiriame tvarumui. Todėl kelių inžinieriaus profesija apjungia inžinerijos, IT, miestų planavimo ir net aplinkosaugos kompetencijas“, – pabrėžia K. Vanagas.
Pašnekovui antrina ir G. Gribulis, kuris pasakoja – inovacijos kelininkams šiandien labai svarbios. Jo teigimu, kelių infrastruktūros sektoriaus įmonės jau naudoja dronus, robotus ir kitas pažangias skaitmenines technologijas.
„Susipažinus su šiuo darbu iš arčiau, išnyksta visi lig šiol turėti mitai apie „purviną kelininko darbą“ ir atsiveria visai kitas vaizdas. Mūsų komandoje dirba veržlūs, aukštos kompetencijos profesionalai, kurie tikrai nemosuoja kastuvais. Jie dronais skenuoja 3D paviršius, trimatėje erdvėje projektuoja kelius, tiltus ir kitus objektus bei skaitmeninėmis inovacijomis kuria realius statinius“, – pasakoja „Fegda grupės“ vadovas.
Tuo metu K. Vanagas, užsiminęs apie kelininkų dėmesį aplinkosaugai, tęsia – tvarumas šiandien rūpi daugeliui sąmoningų, jaunų žmonių. Jis itin aktualus ir kelių infrastruktūrai.
„Mūsų veikloje tai – statinių energetinio efektyvumo didinimas, poveikio aplinkai, CO2 pėdsako matavimai ir mažinimas, statybos elementų perdirbimo galimybės, integralumas su išmaniųjų miestų sprendimais visame statinio gyvavimo cikle. Šios sritys kelių statybos sektoriuje yra vienos perspektyviausių ir teikia aiškią naudą kuriant tvarią, energiniu požiūriu efektyvią ir šiuolaikiškus iššūkius atliepiančią aplinką, pritaikytą žmonėms“, – akcentuoja K. Vanagas.
Svarbus noras keisti pasaulį
Kalbinti ekspertai vieningai sutaria – rinktis kelių inžinerijos specialybę motyvuoja daugybė aspektų. Nemažą vaidmenį šiam pasirinkimui galėtų nulemti ir atlyginimas. Štai darbo rinkoje kelio darbininko alga per mėnesį gali siekti ir 1,5 tūkst. eurų į rankas. O kelių projektų statybos vadovui siūloma du kartus didesnis atlyginimas nei šalies vidurkis, arba beveik tiek pat, kiek uždirba šalies ministrė pirmininkė – iki 3,5 tūkst. eurų.
Tačiau finansinė pusė, anot A. Prichodkos, dar nėra viskas. Jo vadovaujama „Eurovia Lietuva“ nuolatos siekia pritraukti ir motyvuoti studentus bei užauginti būsimus specialistus, pasiruošusius siekti karjeros tarptautinėje įmonių grupėje ir prisidėti prie naujovių integravimo Lietuvos keliuose.
„Skiriame motyvacines stipendijas, suteikiame galimybes studijuoti visiems – nesvarbu, jauni žmonės būtų iš mažesnio ar didesnio miesto. Jauniesiems kolegoms siūlome apmokamą praktiką, taip pat remiame aukštąsias mokyklas. Savo darbuotojams sukuriame aiškų ir greitą karjeros augimo planą. Siekiame tinkamai užauginti ir paruošti specialistus, užtikrinti kuo geriausias darbo sąlygas, puoselėti vertybinę darbo kultūrą. Todėl darbuotojas, atsižvelgiant į jo stipriąsias savybes, gali keisti karjeros profilį pačioje įmonėje. Taip pat investuojame į vidinius ir išorinius mokymus, o kolegoms norint toliau mokytis bei augti, finansuojame studijas, mokymosi atostogas, padedame suderinti mokslą su darbu“, – pasakoja „Eurovia Lietuva“ vadovas.
Tokia praktika egzistuoja yra bendrovėje „YIT Lietuva“. Įmonės personalo vadovė Nerilė Naprienė prisimena – vieno iš kolegų, jam dar būnant studentu, paklausta, kodėl jis pasirinko šią specialybę?
„Būsimasis darbuotojas tada pabrėžė – ateityje nori didžiuotis pastatytais objektais ir įgyvendintais projektais. Todėl tokia didelė motyvacija – labai svarbi. Manau, panašūs tikslai į priekį veda daugelį kelių inžinerijos specialybę pasirenkančių žmonių. Tai pastebime ir mūsų komandoje. Jauni nauji darbuotojai nori augti, yra motyvuoti, jiems rūpi ekologinė atsakomybė. Tokias sąlygas savo komandai ir stengiamės suteikti. Taip pat mūsų jauniesiems kolegoms svarbus karjeros kelias. Darbuotojų ugdymui, jų karjeros planavimui organizacijoje skiriamas ypač didelis dėmesys. Jau prieš dešimtmetį supratome, kad rinkoje atrasti specialistą, turintį profesinės kompetencijos, patirties bei su vertybėmis sutampančių asmeninių savybių, itin sudėtinga. Todėl šiuos žmones ugdome patys. Pradėję kaip studentai, nuo darbininkų, šiandien jie užima darbų, statybos ar projektų vadovų pozicijas, dirba kitose pareigose. Taigi patys esame užsiauginę apie 40 proc. šiandien dirbančio inžinerinio personalo“, – teigia N. Naprienė.
Paklaustas, ko reikia norint to pasiekti, G. Gribulis priduria – sėkmingai karjerai kelių statybos sektoriuje būtinas ne tik inžinerinis išsilavinimas, bet ir kūrybiškumas, kritinis mąstymas, motyvacija, užsispyrimas ir nuoseklus darbas.
„Mūsų tikslas – laimingi ir motyvuoti darbuotojai, o jų motyvaciją didina ne tik konkurencingi atlyginimai, bet ir finansiniai priedai ar kelionės į užsienį, kuriomis komandai dėkojame už sėkmingus rezultatus. Ši specialybė lemia ypač svarbius pokyčius, todėl kelių inžinieriai turėtų norėti keisti pasaulį gerąja prasme“, – apibendrina G. Gribulis.