Nepaisant to, kad pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių Lietuvos statistika yra labai gera, pagal trečiąją pakopą baigusiųjų skaičių vis dar gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio. Europos Komisijos paskelbtoje Europos inovacijų švieslentėje matyti palyginamoji ES valstybių narių situacija mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos srityse. Čia Lietuvos stiprybe yra įvardijamas aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius (201,3 proc. ES vidurkio). Tačiau vertinant pabaigusiųjų trečiąją studijų pakopą skaičius, 2021 m. nesiekėme net pusės ES vidurkio (48,1 procento), kai tuo tarpu bendras žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičius statiškai yra dvigubai didesnis nei ES vidurkis.
 Trečiosios pakopos studijos
Trečiosios pakopos studijos

„Trečiosios pakopos studijas gali vykdyti ne kiekviena institucija, šios studijos taip pat yra įveikiamos tikrai ne kiekvienam, o tik žingeidiems, turintiems nenumalšinamą žinių troškulį, ambicingiems, atkakliems ir, kaip nebūtų keista, – kukliems, nes patenki į itin intelektualių žmonių aplinką“, – teigia VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė. Kasmet Vytauto Didžiojo universitete bakalauro studijas baigusiųjų skaičius svyruoja apie du tūkstančius, magistro – apie tūkstantį, tuo tarpu daktarų išleidžiama vos keletas dešimčių. Iš viso per daugiau kaip tris dešimtmečius po universiteto atkūrimo Vytauto Didžiojo universitete buvo parengta daugiau kaip 850 mokslo daktarų. Tačiau žinioms imlias ekonomikas kuriančiose valstybėse, tokiose kaip Vokietija, Kanada ar Pietų Korėja, doktorantūros studijas baigia kur kas didesni skaičiai žmonių. Prie to didele dalimi prisideda ir mokslo politika, finansavimas bei verslo įsitraukimas į šį procesą. Padidinus doktorantų stipendijas iki 924 Eur, susidomėjimas šiomis studijomis Lietuvoje taip pat gerokai padidėjo, pritraukiama nemažai ir užsieniečių, tarp jų ir Ukrainos piliečių.

VDU mokslo prorektorė įsitikinusi, kad investuoti į trečiosios pakopos studijas tikrai verta – tiek valstybei, tiek aukštojo mokslo institucijoms, tiek žinių siekiančiam žmogui. „Nors dažnai pabrėžiama mokslinių pasiekimų reikšmė, pavyzdžiui, ekonomikos augimui, tačiau šiais mokslo be sienų laikais mokslinių pasiekimų geografinė vieta nėra esminė. Juk išradimas sukuria pridėtinę vertę nebūtinai toje šalyje, kur buvo sukurtas. Pridėtinę vertę gali sukurti kvalifikuoti, kompetentingi, profesionalūs  žmonės, pritaikydami „importuotus“ išradimus“, – įsitikinusi prof. Julija Kiršienė.

Doktorantūros studijų 30-metis: įvykis, kurį galima vadinti fenomenu

Trečiosios pakopos studijos užtikrina studijų bei mokslo ekosistemos tvarumą bei kartų kaitą aukštojo mokslo institucijose. „Šiemet šimtmetį švenčiantis Vytauto Didžiojo universitetas, kuris atkurtas buvo 1989 m., galima sakyti nuo nulio pirmiausia rūpinosi doktorantūros studijomis. Todėl bene pirmieji šio universiteto absolventai po atkūrimo buvo įvairių mokslo krypčių daktarai. Gauti valstybės akreditaciją vykdyti aukščiausios studijų pakopos lygio doktorantūros studijas yra itin sudėtingas, ilgai trunkantis procesas, todėl sunku net įsivaizduoti, kaip Vytauto Didžiojo universitetas jau 1992 metais sugebėjo priimti net 93 doktorantus 11-oje mokslo krypčių“, – teigia prof. Julija Kiršienė.

„Vytauto Didžiojo universitetas atkurtas kaip savarankiška, autonomijos ir akademinės laisvės principais besivadovaujanti aukštojo mokslo institucija, todėl universitete gimusios idėjos ir naujovės ženkliai įtakojo Kovo 11-osios aktu nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Ypač aktualu buvo kuo greičiau organizuoti ir pradėti Lietuvai naujas doktorantūros studijas, kurios atvertų ne tik galimybę atlikti mokslinius tyrimus ir apginti disertaciją siauroje mokslo kryptyje, bet ir suteiktų būsimam mokslininkui platesnį išsilavinimą įsisavinant gretutinių mokslo sričių pagrindus. Tai ir lėmė, kad 1992 m. pavasarį universitete buvo pradėtos jungtinės doktorantūros studijos. Atkreipkime dėmesį: pirmoji bakalaurų laida dar nebuvo pabaigusi studijų, o jau buvo priimami doktorantai. Esu tikras, kad šis neįtikėtinas atvejis šiais laikais nebūtų įgyvendintas“, – teigia tuometis universiteto mokslo prorektorius prof. Vytautas Kaminskas.

„Pirmaisiais 1989–1990 mokslo metais universitete dirbo tik keli profesoriai ir docentai. Tačiau nuo antrųjų mokslo metų padėtis ėmė gerėti. Suburti universiteto profesorius padėjo glaudus bendradarbiavimas su mokslo institutais – 1991 m. pavasarį buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 11 mokslo institutų ir į universitetą pakviečiamas tuometis mokslininkų „žvaigždynas“: literatūrologas Vytautas Kubilius, istorikas Antanas Tyla, kalbininkas Aleksandras Vanagas, etnologas Norbertas Vėlius, matematikas Vytautas Statulevičius, informatikas Laimutis Telksnys ir kiti institutų mokslininkai. Taigi Kaune pradėti rengti ne tik tiksliųjų mokslų, bet ir, kas ypač svarbu, humanitarinių bei socialinių mokslų daktarai. Priminsiu, kad per pirmuosius penkerius doktorantūros studijų metus buvo parengti 27 mokslo daktarai. Per atkurto universiteto veiklos pirmąjį dešimtmetį teisė teikti daktaro mokslo laipsnį buvo padidinta iki 19 mokslo krypčių, parengti 64 mokslo daktarai – tai daugiau nei tarpukario Vytauto Didžiojo universitete“, – prisimena prof. Vytautas Kaminskas.

Siūlomos tarptautinės studijų programos

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu, kuris yra plačiausios aprėpties universitetas, vykdantis mokslinius tyrimus bei doktorantūros studijas humanitarinių, socialinių, gamtos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse. Nuo 2019 m. Vytauto Didžiojo universitetas doktorantūros teisę įgijo 24 mokslo kryptyse kartu su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijomis. Organizuojant doktorantūros studijas, VDU partnerės yra 18 Lietuvos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijų. Vytauto Didžiojo universiteto priklausymas tarptautiniam aljansui „Transform4Europe“ suteikia galimybes ugdyti svarbiausias karjeros kompetencijas, susipažinti su geriausiomis tarptautinėmis praktikomis ir inovatyviais antreprenerystės metodais bei įgyti tarptautinės patirties. Čia kuriamos naujos, tarptautinės aukščiausios kokybės jungtinės bakalauro, magistro, doktorantūros studijų programos.

Universitete doktorantams sudaromos palankios sąlygos ne tik studijuoti, gilinti konkrečios mokslų krypties teorines bei metodologines žinias įvairiuose seminaruose ir doktorantūros mokyklose, atlikti savarankiškus mokslinius tyrimus, bet ir dalyvauti tarptautinės reikšmės moksliniuose projektuose, stažuotėse užsienyje, dėstyti paskaitas ir vesti seminarus VDU bei partneriniuose universitetuose.

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

SMK – tarp lyderiaujančių privačių aukštųjų mokyklų: augantis studentų skaičius ir populiarios studijų programos

Artėjant mokslo metams, ryškėja būsimų studentų pasirinkimai, patraukliausių studijų programų...

Kolpingo kolegija – vieta, kurioje puoselėjamos bei ugdomos ir žmogiškosios vertybės

Domitės, kur studijuoti? Tuomet į galimų pasirinkimų sąrašą būtina įtraukti prieš ketvirtį...

Unikalus projektas „Work & Study“: talentų verslas žvalgysis ISM magistrantūros studentų gretose

Iki raudonumo įkaitusi darbo rinka verčia ieškoti vis įdomesnių sprendimų konkuruojant dėl...

Sporto mokslas: nuo sportininkų testavimo iki genetinių tyrimų

Kas yra sporto mokslas? Ką tiria mokslininkai? Kokie sporto ir sveikatingumo sričių tyrimai...

Penkios priežastys, kodėl turėtumėte rinktis Lietuvos sporto universitetą

Būsimasis studente! Tai yra mano, Lietuvos sporto universiteto ( LSU ), atviras laiškas Tau. Jei...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusijos karių artimųjų skundai pribloškia: armijoje šauktinių laukia nesuvokiamas košmaras (3)

Situacija karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos kariuomenėje – apgailėtina. Šauktiniai apgaule...

Gyventojai skaičiuoja skirtumus tarp „biržinės“ ir garantinio tiekimo kainos: sako, kad pasirinkę tiekėją pralošė tiekėjai: nelogiška (3)

Dalis elektros vartotojų, pasirinkusių su biržos kaina susietą nepriklausomo tiekėjo planą,...

Magiškas Jocytės pasirodymas nukalė Lietuvos rinktinei Europos čempionato auksą lietuvė tapo turnyro MVP (10)

Sekmadienio vakarą Heraklione, Graikijoje, vykusiame Europos jaunių merginų (iki 18 metų)...

Geros žinios atostogaujantiems – artimiausiu metu karščiai nesitrauks: galime sulaukti škvalo ir krūšos (6)

Pirmadienio dieną orus lems žemo slėgio lauko šiaurės rytinis pakraštys. Vyraus nepastoviai...

Delfi PliusDailius Dargis

Po ilgos tylos – Rusijoje kalinčio Zamolskio interviu: garsiausias samdomas žudikas nebijo keršto ir įspėjo laukti rudens (3)

Ilgiausiai Lietuvos teisėsaugos istorijoje – net 13 metų ieškotas siaubingais nusikaltimais...

Angliją šokiravęs žudikas atvežtas į Lietuvą: nebereikės kalėti iki gyvos galvos (4)

Visą Jungtinę Karalystę dėl įvykdyto itin žiauraus savo draugės nužudymo šokiravęs ir tokiu...

Keistas Ukrainos generolo optimizmas dėl karo eigos: kodėl nesibaimina net rusų branduolinio šantažo (5)

Kada Ukraina šalies pietuose pradės savo kontrpuolimą, o gal jau pradėjo? Tokie svarstymai kurį...

Žiniasklaida: niekas rusų neruošė tokio masto nesėkmėms, Putinui – didžiulė gėda (3)

Rugpjūčio 9 d. Kremliaus okupuotame Krymo pusiasalyje esančioje svarbioje rusų aviacijos bazėje...

Sunkumų neatlaikė: užsidarius vienintelei kaimo parduotuvei, gyventojai duonos pirkti važiuos į miestą

Mažosioms kaimų, gyvenviečių, miestelių parduotuvėms – sunkus laikotarpis. Vienos jų...

Kardiologė nurodė klaidą, kurią daro dažnas: tai gali smarkiai pakenkti sveikatai

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje, tačiau pastebima,...