Kas lėmė Jūsų apsisprendimą studijuoti Informatikos studijų programą?
Nuo pat mažų dienų buvau smalsus ir domėjausi naujovėmis. Man visada rūpėjo naujai atsiradusios technologijos, norėjau jas kuo greičiau išbandyti. Kai buvau paauglys, atsirado pirmieji kompiuteriai, kurie daugiausiai buvo naudojami kompiuteriniams žaidimams. Kai sužinojau, kad keli mano draugai kompiuterius susimeistravo patys, pamažu pradėjau jais domėtis – veikimo, gamybos principais. Mūsų mokykloje taip pat atsirado kompiuterių klasė, kurioje buvo galima žaisti primityvius kompiuterinius žaidimus, susipažinti su programavimo pagrindais.
Kai buvau paauglys, tėvai man taip pat nupirko kompiuterį, kuriuo galėjau programuoti, sukūriau keletą žaidimų. Atėjus metui rinktis studijų kryptį, pagalvojau, kad mane domina ne tik kompiuteriai, bet ir informacinės technologijos. Keli bendraklasiai taip pat domėjosi šia sritimi, kartu lankėme informatikos būrelį, vykome į Druskininkuose veikiančią informatikos stovyklą. Atėjus metui rinktis studijų programą ,nusprendžiau, kad informacinės technologijos – sritis, kurioje noriu tobulėti ir atrasti save.
Kas, besimokant VILNIUS TECH universitete, buvo įdomiausia?
Be galo žaviuosi sutiktais žmonėmis, užmegztomis pažintimis bei profesoriais. Būtent universitete prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas, kurį įveikiau sėkmingai ir dabar galiu drąsiai teigti, kad esu savo sritis profesionalas.
Kalbant apie informatikos studijas, aš ir mano kurso draugai buvome pirmieji, besimokantys toje studijų programoje. Tuo metu daugiau nei pusšimtis studentų dalijosi keturiais kompiuteriais, esančiais kompiuterių klasėje.
Universitete dirbantys specialistai mumyse, studentuose matė didžiulį potencialą, todėl investavo ne tik į mūsų ateitį, bet ir į reikiamą techniką – pirko naują kompiuterinę bei programinę įrangą. Tie, kurie norėjo ugdyti savo įgūdžius, galėjo prisidėti prie tuo metu vystomos techninės bazės. Dalis mano kurso draugų dirbo universitete veikiančiame skaičiavimo centre.
Su kokiais iššūkiais susidūrėte studijų metais?
Informacinių technologijų mokslai nebuvo lengvi, reikėjo įdėti nemažai pastangų, norint išmokti tam tikrus specifinius dalykus, laiku atsiskaityti darbus. Dabar džiaugiuosi, kad galėjau tobulėti, stengtis ir mokytis, nes tai užgrūdino mane, kaip asmenybę.
Tokie dalykai, kaip finansų, verslo ar filosofijos pagrindai praplėtė mano akiratį, pravertė bendraujant su kitais specialistais.Neabejoju, kad jeigu neturėčiau komunikacinių žinių, o būčiau tik užkietėjęs informatikas, nemokėčiau bendrauti, o tai apribotų ir mano karjeros galimybes.
Jūsų profesinė karjera, kaip ji atrodo?
Šiuo metu dirbų įmonėje „Hilti“, kurioje iš viso yra apie 30 tūkst. darbuotojų. Pagrindinis jų tikslas – teikti inovatyvius produktus profesionaliai statybų rinkai. Įmonės atstovybė veikia ir Lietuvoje, tačiau gaminamų įrankių neįmanoma įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose, prekės yra pardavinėjamos tik per vadybininkus, kurie lankosi statybų aikštelėse, pastebi realias statybininkų problemas. „Hilti“ kuria naujus produktus, besiremdama informacija, kurią surenka vadybininkai, tuomet juos išbando ir išleidžia į rinką.
Šioje kompanijoje esu jau daugiau nei 20 m., nors niekada negalėjau įsivaizduoti, kad taip ilgai dirbsiu toje pačioje darbo vietoje. Kita vertus, dėl kas 3-4 metus įgyvendinamų naujų projektų, su tuo susijusių iššūkių, tie 20 m. neprailgo, o priešingai, suteikė galimybę augti, tobulėti bei keisti specifinę savo darbo sritį.
Pradėjęs nuo programavimo, perėjau į komandą, kuri atsakinga už SAP technologijų diegimą, vėliau ten pradėjau savo, kaip komandos vadovo, karjerą, o prieš ketverius metus perėjau dirbti į infrastruktūros skyrių. Jame vadovauju visų sistemų skaičiavimo infrastruktūrai – esu atsakingas už visus „Hilti“ serverius ir jų operacines sistemas bei SAP diegimą, kad ir kur jie būtų: mūsų duomenų centre, pardavimų padalinyje ar internetiniame debesyje.
Informacinių technologijų palaikymo srityje darbas dažniausiai organizuojamas saulės tekėjimo principu. Pavyzdžiui, kolegos Azijoje darbą baigia prieš pietus, tuo tarpu kolegos Jungtinėse Amerikos valstijose pradeda darbą gerokai po pietų, o mes, Europoje, esame tarsi abiejų laiko juostų jungiamoji grandis. Šis principas itin pasiteisina – esame užtikrinti, kad mes arba kolegos visada galės prižiūrėti procesus, kad pastarieji nenutrūktų.
Kaip manote, į kokius aspektus atsižvelgia įmonės, ieškančios informacinių technologijų specialistų?
Šiuo metu įmonės, besirenkančios į komandas naujus darbuotojus atsižvelgia į jų turimą potencialą tobulėti. Taip pat domisi, kokias studijų programas kokiame universitete studentai baigė, o kartais, net ir kokiais įvertinimais.
Kai universitete mokiausi aš, tai atrodė visiškai nesvarbu. Tačiau kaip darbdaviui susidaryti nuomonę apie būsim darbuotoją, kai jis dar neturėjo jokios realios darbo patirties? Tokiu atveju atsižvelgiama ir į žmogaus asmenines savybes, norą tobulėti, savanorišką organizacinę veiklą ir kt. Daugelio dalykų išmokstama jau darbe, o darbdavys žino, kad į būsimą darbuotoją reikės gerokai investuoti.
Šiuo metu aukštasis išsilavinimas yra itin svarbus ir reikalingas, nes padeda matyti pasaulį gerokai plačiau. Juk besimokydamas universitete kiekvienas sutinka daug ir įvairių žmonių, ten užsimezga ir naujos pažintys, kurios gali praversti karjeros kelyje.
Kaip manote, ar informacinių technologijų specialybė – perspektyvi?
Manau, kad specialybė šiuo metu itin perspektyvi, juk be informacinių technologijų neveikia jokie procesai. Šiais laikais tereikia geriau pagalvoti kurią specializaciją reikėtų rinktis. Vienos technologijos tampa nebenaudojamos, jos keičiamos naujomis, tad svarbu sekti tendencijas.
Taip pat atsakyti sau, ko iš tikrųjų nori – turėti darbą, kuris patinka ir teikia malonumą, ar tiesiog išnaudoti rinkoje esamą situaciją ir gauti gerą atlyginimą. Šis asmeninis klausimas – labai sudėtingas. Galiu drąsiai teigti, kad pasirinkus informacinių technologijų profesiją darbo ir duonos tikrai bus.
Noriu atkreipti dėmesį, kad informacinių technologijų specialistams reikalingi ir geri komunikaciniai įgūdžiai – bendraujant su klientais, kuriant ir diegiant informacines sistemas, padedant rasti teisingus informacinius sprendimus. Jeigu esi labai geras programuotojas, bet nesugebi paaiškinti, kad toks esi, tai vėl save apriboji.
Lygindamas Rytų ir Vakarų europiečius, dirbančius informatikos srityje pastebiu, kad Rytų europiečiai yra labai geri technikai, tačiau kai kalbama apie lankstumą, sprendžiant problemas, trūksta diplomatijos, komunikacinių sugebėjimų. Tuo tarpu Vakarų europiečiai šioje srityje geresni, bet labiau limituoti, kai reikia gilintis į techninius dalykus.
Ko palinkėtumėte norintiems save išbandyti informacinių technologijų srityje?
Būsimiems informacinių technologijų specialistams noriu priminti – nenuvertinkite komunikacijos svarbos. Tam tikrai įmonei galite būti labai naudingi informatikai, jei mokate gerai programuoti. Tačiau dar vertingesni būsite tuomet, jei mokėsite sklandžiai dėstyti savo mintis, apibrėžti kylančias problemas, jų sprendimo būdus. Tik tokiomis savybėmis išsiskirsite iš kitų informatikų, su kuriais sunku komunikuoti.
Reikia prisiminti, kad norint augti, mokytis ir tobulėti reikia visą gyvenimą. Visada svarbu sekti tai, kas šiuo metu yra aktualu ir nauja bei naudinga. Taip pat – nepamiršti sporto, kaip atsvaros intensyviam protiniam ir sėdimam darbui.
Jeigu šias savybes ir turimas žinias pavyks suderinti, tuomet yra daug galimybių dirbti iš bet kurio pasaulyje esančio kampelio, svarbiausia – turėti gerą interneto ryšį.
Šiuo metu vyksta Bendrasis priėmimas į bakalauro ir vientisąsias studijas, kurio metu registruojami prašymai, laikomi stojamieji egzaminai ir kt.
Daugiau informacijos apie galimybes studijuoti VILNIUS TECH galima rasti čia.
Daugiau informacijos apie Informacinių technologijų bei kitas Fundamentinių mokslų fakultete siūlomas studijų programas stojantiesiems galima rasti čia.