Kaip stiprinti vaikų psichologinį atsparumą?

Įvairių tyrimų duomenimis, dalis mokyklinio amžiaus vaikų, susidūrę su kasdienio gyvenimo sunkumais, nebesijaučia galį jų įveikti, nes nepakankamai save vertina, stokoja savęs pažinimo ir problemų sprendimo įgūdžių. Pasak VšĮ Psichologinės sveikatos centro vadovės, klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės, šių tyrimų išvados dar nereiškia, kad auga dar viena karta, kuri bus linkusi ne spręsti sunkumus, o juos ignoruoti. „Tai, kaip vaikas reaguoja stresinėje situacijoje, labai priklauso nuo jo ankstesnės patirties panašioje situacijoje, taip pat – nuo paties vaiko įsitikinimų apie save ir nuo jį supančios aplinkos – kiek ji yra palaikanti ir drąsinanti. Jeigu vaikas jau turi teigiamos patirties įveikiant problemas, jeigu jis pats apie save galvoja kaip apie galintį sunkumus įveikti ir, trečia, jeigu vaiko palaikymo komanda – tėvai, seneliai, draugai, mokytojai rodo pasitikėjimą vaiku, dažniausiai visa tai įgalina ir patį jį tikėti savimi. Jeigu ne – tai dar taip pat nėra nuosprendis. Tiek vaikų požiūris į kasdienius sunkumus, tiek ir jų įsitikinimai apie save pačius yra pakankamai paslankūs pokyčiams. Vadinasi, jie gali būti įvairiai koreguojami: ugdomi ir stiprinami“.

Kas yra psichologinis atsparumas?

Dažniausiai vaikai, kurie sėkmingai įveikia tiek raidos, tiek kasdienius iššūkius, nuo kitų savo bendraamžių, kuriems įveikti stresines situacijas sekasi ne taip gerai, skiriasi savo psichologiniu atsparumu. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai – įgimtas gebėjimas, dėl kurio vieni jau nuo vaikystės tampa sėkmės lydimi, kiti – nesėkmės nuojautos nuolat kamuojami. Laimei, daugelis tyrėjų šias pirmines prielaidas paneigė, ir šiandien žinome, kad psichologinis atsparumas – ne įgimta savybė, o įgytų gebėjimų rinkinys, kurį nesunkiai galime padėti išsiugdyti jau ir savo mažiesiems. Kaip teigia psichologė Milda Lukašonokienė, psichologinį atsparumą nėra per vėlu stiprinti net ir mums, suaugusiems, tačiau geriausia, kai šią dovaną įteikiame mažam žmogui jau nuo kūdikystės. Naujagimiui yra labai svarbus tėvų dėmesys, dažnas fizinis kontaktas, jo kalbinimas, kaip įmanoma greitesnis kūdikio poreikių patenkinimas. Būtent tokiomis akimirkomis pradeda formuotis mažylio įsitikinimas, kad pasaulis – saugi vieta būti, o jo žmonėmis galima pasitikėti. Vadinasi, šeima, jeigu vaikas ją suvokia kaip palaikančią, labai anksti tampa vienu reikšmingiausių jo psichologinio atsparumo šaltinių.

Kaip tėvai gali stiprinti savo vaikų psichologinį atsparumą?

Kalbėkitės su vaiku. Vaikui svarbu žinoti, kad ir mama, ir tėtis patiria daugybę sudėtingų situacijų, kurias lydi nemalonūs pojūčiai kūne. Daugelio šių situacijų išvengti negalime, bet galime valdyti tai, ką tokiomis akimirkomis darome: renkamės jausti įtampą ar ją mažinti?

Dalinkitės savo patirtimi. Vaikui naudinga žinoti, kas tėvams padeda susidoroti su stresu. Ką jūs patys darote norėdami pasijusti geriau? Sportuojate? Bendraujate? Galbūt užsiimate mėgstama veikla? Dalinkitės šia patirtimi su vaiku!

Skatinkite vaiką daugiau judėti. Fizinė veikla padeda pasijusti geriau ir mes tampame atsparesni stresui. Ar jūsų vaikas juda pakankamai?

Kaip stiprinti vaikų psichologinį atsparumą?

© Organizatorių nuotr.

Padėkite vaikui atskirti katastrofiškas mintis. Mus visus aplanko „juodos“ mintys, brukančios mums į galvą žinią, kad viskas blogai, aš tikras nevykėlis, su manimi niekas nedraugauja. Visgi ar tikrai VISKAS blogai, ar aš išties TIKRAS nevykėlis, ar su manimi tikrai NIEKAS nedraugauja?

Stiprinkite vaiko problemų sprendimo įgūdžius. Kai vaikas susiduria su sunkumais, pagalvokite, kaip galėtumėte padrąsinti vaiką šį sunkumą priimti kaip iššūkį, su kuriuo jis pats gali susidoroti. Tokie metodai kaip minčių lietus, alternatyvų paieška tam puikiai pasitarnauja.

Atraskime laiko pabūti su vaiku. Kuo daugiau prasmingo laiko leidžiame su vaiku, tuo artimesnį santykį su juo kuriame. Galime drauge žaisti, skaityti, eiti pasivaikščioti. Bendra veikla ir ją lydintys malonūs jausmai padeda vaikui atsipalaiduoti ir pasijusti geriau.

„Vaikui, kokio amžiaus jis bebūtų, greta visų jau išvardintų dalykų taip pat labai svarbu padėti patirti sėkmę kasdienybėje, džiaugtis jo pastangomis, drąsinti imtis savarankiškų veiksmų su minimalia mūsų pagalba, nes tokiu būdu įgaliname jį tikėti savo galimybėmis, tarp kurių – ir gebėjimu įveikti sunkumus. Tai neatsiejama nuo psichologinio atsparumo stiprinimo. Nuo jo neatsiejama ir mūsų pačių, tėvų, asmeninis pavyzdys: ką aš pats darau su sunkumais susidūręs? Ar kalbu apie tai? Ar ieškau pagalbos? Tėveliai dažnai nori, kad jų vaikas juos pačius praaugtų, tačiau, deja, vaikams sunku tai padaryti, jeigu kasdien mato tėvų elgesį, kuris skiriasi nuo to, kokį norima išugdyti jame. Jeigu kiekvienas dažniau pagalvotume, kaip šiandien stiprinsiu savo paties psichologinį atsparumą, panašu, kad labai greitai pajustume pirmuosius pokyčius visame kame“, – apibendrindama sako VšĮ Psichologinės sveikatos centro vadovė, klinikinė psichologė M. Lukašonokienė.

VšĮ Psichologinės sveikatos centras inicijuoja australų psichologinio atsparumo programos „Friends“ vertimą ir adaptavimą Lietuvoje. Šios programos tikslas – stiprinti vaikų, paauglių ir jų tėvų psichologinį atsparumą suteikiant programos dalyviams reikšmingų žinių ir vertingų savireguliacijos, savęs raminimo, drąsinimo, problemų sprendimo įgūdžių. Programos vertimą ir pritaikymą tikslinėms grupėms finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

Užsakymo nr.: PT_82533585