Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
Jonas Gediminas Marčiukaitis
Jonas Gediminas Marčiukaitis

J. G. Marčiukaitis gimė 1932 m. rugpjūčio 29 d. Marijampolės rajono Gudelių seniūnijos Kalnynų kaime. 1952 m. baigė Marijampolės Ryliškių Jono gimnaziją ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą. Jau studijuodamas J. G. Marčiukaitis aktyviai įsitraukė į studentų mokslinės draugijos veiklą. Todėl kaip aktyvus studentų mokslinės draugijos narys ir labai gerai baigęs studijas, jaunas inžinierius buvo paliktas dirbti asistentu KPI Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų katedroje. Lygiagrečiai 1957-1959 m. dirbo inžinieriumi konstruktoriumi projektavimo institute „Žemprojektas“. 1959 m. buvo priimtas į aspirantūrą (doktorantūrą) ir 1963 m. sėkmingai apgynė disertacinį darbą tema „Pradinio įtempimų ir deformacijų būvio įtaka iš anksto įtemptų gelžbetoninių sijų darbui, veikiant statinėms ir pulsacinėms apkrovoms“, jo darbo vadovas – žymus Lietuvos inžinierius ir mokslininkas prof. A. Rozenbliumas.1964 m. buvo paskirtas KPI Statybos fakulteto prodekanu. 1969 m. J. G. Marčiukaitis stažavosi Ilinojaus (JAV) universitete, atliko polimerais impregnuoto betono eksperimentinius tyrimus, kurių pagrindu vėliau buvo paruošta daktaro (habil. daktaro) disertacija. Grįžęs iš stažuotės, tais pačiais metais J. G. Marčiukaitis buvo paskirtas Vilniaus inžinerinio statybos instituto mokslo prorektoriumi, kuriuo buvo iki 1990 m. 1980 m. apgynė daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Polimerais impregnuotų betono ir gelžbetonio fizikinių-mechaninių savybių tyrimas ir jų įvertinimas skaičiuojant konstrukcijas“.1981 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1990-1991 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriumi, o nuo 1991 m. iki 2002 m. – Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėju. 2001 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senatas J. G. Marčiukaičiui suteikė profesoriaus emerito vardą.

J. G. Marčiukaitis buvo aktyvus mokslininkas, pedagogas ir mokslinių tyrimų vadovas. Jis buvo vienas iš pradininkų ir ryškiausių iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrėjų Lietuvoje. Jam vadovaujant buvo apginta 13 daktaro disertacijų, parašyta apie 300 mokslinių straipsnių. J. G. Marčiukaitis yra 7 vadovėlių ir 8 monografijų, 2 išradimų autorius. 1968-1971 m. jis buvo Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų serijos „Statyba ir architektūra“, nuo 1971 iki 1989 m. – serijinių leidinių „Architektūra ir miesto statyba“, „Hidraulika ir hidrotechnika“, „Santechnika“, „Statybinės medžiagos ir konstrukcijos“, „Statybos ekonomika ir organizavimas“ atsakingas redaktorius, 1979-1998 m. žurnalo „Statyba ir architektūra“ redakcinės kolegijos narys, 1965-1995 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų „Gelžbetoninės konstrukcijos“ redakcinės komisijos narys, nuo 1995 m. iki 2000 m. – mokslo žurnalo „Statyba“ atsakingojo redaktoriaus pavaduotojas, vėliau žurnalo „Journal of Civil Engineering and Management“ redakcinės kolegijos narys. J. G. Marčiukaičio iniciatyva buvo pradėtas leisti žurnalas „Engineering structures and technologies“, kurio redaktorius jis ir buvo.

J. G. Marčiukaitis buvo iškilus Lietuvos statybos inžinierius. Prie didžiausių Jo nuopelnų yra priskiriamas pirmųjų Lietuvos istorijoje nacionalinių statybinių konstrukcijų projektavimo normų (Statybos techninių reglamentų) kūrimo koncepcijos parengimas, kūrimas ir vadovavimas jam. Vėliau J. G. Marčiukaičiui vadovaujant buvo paruošti praktinio naudojimo STR vadovai. Jis atliko didelį darbą, adaptuojant Europos sąjungos projektavimo normas (Eurokodus) Lietuvoje.

J. G. Marčiukaitis aktyviai bendradarbiavo su statybinėmis ir projektavimo organizacijomis. Profesorius yra paruošęs ne vieno originalaus pastato konstrukcinės dalies projektą, atlikęs daugybės statinių ir jų projektų ekspertizes. Jam su kolegomis teko spręsti ir pasiūlyti atstatomų Lietuvos valdovų rūmų gelžbetoninio rėmo apatinės dalies konstrukcinius sprendinius.

J. G. Marčiukaitis atliko nemažą mokslinį organizacinį darbą. 1969-1991 m. buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto mokslo prorektorius. 1975-1987 m. buvo Statybos reikalų komiteto mokslo darbų koordinavimo komisijos narys, 1975-1995 m. Statybos ministerijos mokslo-techninės tarybos narys, Lietuvos ir urbanistikos ministerijos gyvenamųjų namų statybos kreditavimo komisijos narys, Jungtinių Tautų Organizacijos žmonijos aprūpinimo būstais centro Lietuvos nacionalinio komiteto narys (1995-1996 m.). Buvo Aplinkos ministerijos patarėjų tarybos narys. 1993-2011 m. – Lietuvos standartizacijos techniko komiteto „Statybinės konstrukcijos“ pirmininkas, taip pat – Standartizacijos departamento Tarybos narys.

J. G. Marčiukaitis sukūrė Lietuvos statybos inžinierių atestavimo sistemą ir buvo inžinierių konstrukcijų atestavimo komisijos pirmininkas.

J. G. Marčiukaitis aktyviai dalyvavo profesinių mokslinių-techninių draugijų veikloje. Buvo Lietuvos mokslinių-techninių draugijų prezidiumo narys (1982-1990 m.), tarybos pirmininkas (1982-1990 m.), Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidiumo narys (1990-2001 m.), o 1994-1999 m. – Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas.

Už nuopelnus moksle ir pedagoginėje veikloje J. G. Marčiukaitis buvo ne kartą apdovanotas. Jis yra Respublikinės premijos laureatas (1967 m.), nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas (1982 m.). Apdovanotas Statybos ir urbanistikos ministerijos garbės raštais, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos ir Lietuvos statybininkų asociacijos Garbės ženklais, taip pat – Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos ženklu „Už labai gerus pasiekimus darbe“ (1987 m.).

Atsisveikinimas su velioniu rugpjūčio 3 d. (trečiadienį) nuo 9:30 val. iki 14:00 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, 5 salėje (Ąžuolyno g. 10, Vilnius). Velionis bus palaidotas Saltoniškių kapinėse.

Šventos mišios už velionį bus laikomos rugpjūčio 2 d. (antradienį) 18:00 val., Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17, Vilnius).

Užsakymo nr.: PT_90877327

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
4.5263

Mirė VILNIUS TECH emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis

Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas,...

Birželio 14-oji paminėta trėmimams ir žmonių deportacijai vėl grįžus į Europos kontinentą

Šiemet minint jau 81-ąsias Gedulo ir vilties dienos metines, Briuselyje, šalia Europos Parlamento,...

Gedulo ir vilties dienos minėjime – Lietuvos tremtinių likimai ir žuvusieji kare Ukrainoje

Trečiadienio popietę baigėsi parą trukęs Gedulo ir vilties dienos metinių minėjimas bei...

Ekspertas: požiūrį į rūkymą turi keisti visa visuomenė, didelio įsitraukimo tikimasi ir iš tėvų

Mokslas rūkantiesiems negailestingas – pagrįstai skaičiuojama, kad iki 80 procentų rūkorių...

Kviečia prasmingai paminėti Gedulo ir vilties dieną

Birželio 14-ąją minint jau 81-ąsias Gedulo ir vilties dienos metines bus rengiama atminties akcija...

Top naujienos

Užkalnis. Pavojingiausi priešai – ne Rusijoje (1)

Rusijos žmonės, nepalaikantys karo (arba sakantys, kad yra už taiką) pyksta ir yra įsižeidę,...

Delfi PliusJenny Leonard, Billy House

Šaltiniai: dėl Pelosi vizito – įdomūs dalykai Baltuosiuose rūmuose (2)

Prieš Nancy Pelosi nusileidžiant Taipėjuje, kur įvyko prieštaringai vertinamas susitikimas su...

Profesorius Venclova: tikros pergalės nebus be Maskvos ir Sankt Peterburgo paėmimo

Rašytojas, poetas, profesorius Tomas Venclova teigia, kad pasaulis pasikeitė į blogąją pusę:...

Toksikologė nurodė ypač pavojingą maisto derinį – tai tiesus kelias į kasos uždegimą

Lietuvoje auga apie 400 rūšių grybų , iš kurių nuodingomis laikomos apie 40. Visus...

Pirmą kartą – su NBA milžinais aikštėje: Lietuva – Suomija gyvai

Europos čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė Kauno „Žalgirio“ arenoje 19 val. 30 min....

Delfi PliusViktorija Dačinskaitė

Milžiniški viską ryjantys šliužai okupuoja lietuviškus sodus: išnaikinti labai sunku, bet gali padėti šie būdai

Lietuviai pakraupę nuo sodus ir daržus siaubiančių didžiulių šliužų – prirenka...

Apmaudi avarija sostinėje sukėlė diskusijas: kas kaltas jei abu vienu metu važiavo atbulomis?

Įvykus eismo įvykiui neretai vairuotojai jau žino, kieno neapdairumas pridarė bėdos. Vis dėlto,...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia smogusi svarbiam okupantų logistikos objektui „Minus 9 okupantų lėktuvai“: Ukraina skelbia apie Rusijos nuostolius Kryme (2)

Virš Zaporižės regiono Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas. Tai paskelbė...

Po „Maxima“ klaidos pirkėja pasijuto apgauta: sumokėjo 4 eurais daugiau nei planavo

„Delfi“ skaitytoja piktinasi, kad „ Maxima “ parduotuvėje polo marškinėlius įsigijo tik 30...

Švedijoje – 100 kartų pigesnė elektra nei Lietuvoje: abejoja, ar reikia pratęsti kompensacijas visiems (18)

Rugpjūčio pradžioje biržos elektros kainos Lietuvoje buvo net 100 kartų didesnės nei...