Dažniausiai naudojamos sukčiavimo schemos
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė pastebi: siekiant apsisaugoti nuo apgavikų, būtinas budrumas, ypatingai – internete bendraujant su nepažįstamais žmonėmis. Skaičiuojama, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, sukčiai iš gyventojų išviliojo penkis milijonus eurų. Pernai tiek išviliota per visus metus, tad sumos auga apgavikų naudai.
Anot V. Kiguolienės, kurį laiką itin populiariu buvęs investicinis sukčiavimas šiuo metu jau kiek prislopęs. Dabar sukčiai pinigus kur kas dažniau bando išvilioti telefoniniu būdu, prisistatydami tariamais banko darbuotojais.
„Tai – viena iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo schemų. Sukčiai paskambina ir pradeda pokalbį rusų kalba, prisistatydami vieno iš Lietuvoje veikiančių banko atstovais. Apgavikai veikia manipuliuodami žmogaus emocijomis bei patiklumu. Pavyzdžiui, neretai pokalbio pradžioje sukčiai akcentuoja, kad yra teisėti tam tikros institucijos atstovai, tikina, kad tikrai neprašys jokių prisijungimo duomenų, tačiau pokalbio eigoje naudoja tam tikras manipuliacijas, tad žmogus pats atskleidžia savo duomenis manydamas, kad bendrauja su patikimu specialistu“, – dalinasi specialistė ir pataria būti ypatingai budriems, jei skambina jums nepažįstamas asmuo.
Nenumoti ranka reikėtų ir į kitas išmaniąsias technologijas, kurias į pagalbą pasitelkia sukčiai, mat apgaulingų skambučių galite sulaukti ir kitomis bendravimui skirtomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Viber“ ar „Messenger“.
Specialistė pastebi: nors apie sukčių naudojamos metodus kalbama nuolatos, į apgavikų pinkles patenka pačio įvairiausio amžiaus ar išsilavinimo asmenys. Ypatingai budrūs turėtų būti vyresnio amžiaus asmenys, mažiau laiko praleidžiantys internete. Pastariesiems padėti galėtų ir artimieji, plačiau papasakoję apie sukčių naudojamus metodus, pasidalinę patarimais nepriimti skubotų sprendimų sulaukus nepažįstamų žmonių skambučių ar net apsilankymo namuose.
Nukentėjus būtina kreiptis pagalbos
Neretas pavojus elektroninėje erdvėje – ir pavogta tapatybė. Kaip tikina V. Kiguolienė, tapatybė prarandama tais atvejais, kai sukčiai pasisavina asmeninius jūsų duomenis – ne tik bankinės kortelės kodus, bet ir elektroninio pašto slaptažodį, paso ar vairuotojo pažymėjimo duomenis, ir mėgina naudotis jais, siekdami pasipelnyti: pavyzdžiui, kito asmens vardu sudarinėja sutartis, užsisako paslaugų, kreipiasi dėl paskolų ar išmokųAnot specialistės, visi asmeniniai duomenys privalo būti saugomi taip pat, kaip saugome savo piniginę ar namų raktus.
„Didžiausia problema ta, kad auka sukčiavimo metu pati patvirtina mokėjimą, nukeliaujantį į sukčių sąskaitą. O įrodyti, kad mokėjimas buvo patvirtintas ne savo noru, nėra paprasta, – sako specialistė. – Jei asmeniniai jūsų duomenys nutekėjo ir jais buvo pasinaudota, svarbiausia nepanikuoti ir imtis veiksmų – apie apgaulę pranešti atitinkamoms institucijoms.“
Kas padės apsisaugoti?
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovės teigimu, geriausia prevencinė priemonė, leidžianti atpažinti internetinius sukčius – kompiuterinis raštingumas ir atsakingas naudojimasis išmaniosiomis technologijomis bei internetu.
Su pašnekovės nuomone sutinka ir asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Rita Šukytė, pastebinti, kad į sukčių pinkles dažniausiai patenka pradedantieji interneto naudotojai.
„Kai patirties internetinėje erdvėje nėra daug, rizika patekti į sukčių pinkles ir patikėti apgaulinga informacija išties išauga. Skaitmeninių žinių gilinimas suteikia stabilumo ir užtikrintumo, vis dėlto praktika rodo, kad į sukčių pasalas pakliūva ir patyrę interneto vartotojai“ – sako R. Šukytė.
Paklausta, kokia skaitmeninio raštingumo situacija yra Lietuvoje, specialistė neslepia: tobulėti dar tikrai turime kur. Nors jaunoji karta užaugo apsupta technologijų, vyresniems gyventojams skaitmeninių žinių neretai pritrūksta.
„Lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, esame kiek žemiau skaitmeninio raštingumo žinių vidurkio. 2020 m. atlikto Europos Komisijos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) duomenimis, maždaug 12 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad neturi jokių skaitmeninio raštingumo žinių, 56 proc. vertina savo žinias kaip vidutines, o 32 proc. teigia, kad jų skaitmeninės žinios yra geros“, – pasakoja pašnekovė.
Vienas iš būdų gerinti bendrą skaitmeninio raštingumo situaciją šalyje ir gilinti asmenines žinias – nemokami projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai, kurių metu norintieji supažindami su šiuolaikinėmis technologijomis ir saugiu elgesiu internete.
Tobulinti savo žinias projekte galima dvejopai: mokantis savarankiškai svetainėje www.prisijungusi.lt arba dalyvaujant pradedančiųjų mokymuose, kurių metu įgyjamos pagrindinės kompiuterinio raštingumo žinios.
Visa projekto „Prisijungusi Lietuva“ programa apima daugiau nei 50 skirtingų mokymų, kurių metu galima sužinoti kaip deklaruoti pajamas, naudotis internetine bankininkyste, nuotoliniu būdu užsiregistruoti ir gauti norimas paslaugas. Mokymuose daug dėmesio skiriama ir saugumo temoms: pradedant nuo to, kaip saugiai bendrauti socialiniuose tinkluose, dalintis asmeniais duomenimis iki to, kaip naudotis viešosiomis e. paslaugomis, e. bankininkyste, apsipirkti internetu ir į ką atkreipti dėmesį norint nepakliūti į sukčių pinkles. Saugaus elgesio internete temos lydi kiekvienoje mokymų programoje.
Nemokamo skaitmeninio raštingumo užsiėmimai pradedantiesiems iki rugsėjo mėnesio vis dar vyksta viešosiose Lietuvos bibliotekose. Užsiregistruoti į nemokamus užsiėmimus galima telefonu 862020691, el. paštu mokymai@vipt.lt. Norintys gali mokytis ir savarankiškai www.prisijungusi.lt.
Užsakymo nr.: PT_87932287