Pasak mokslininkų, beveik 80 proc. viso žmonijos kada nors pagaminto plastiko vis dar yra aplinkoje ar sąvartynuose – perdirbta šiek tiek mažiau nei dešimtadalis, o daugiau nei pusė visų plastiko gaminių yra vienkartinio naudojimo. Ne ką tvariau elgiamasi ir su popieriaus atliekomis jas deginant arba šalinant sąvartynuose – tokiu būdu prisidedama prie miškų plotų mažėjimo bei klimato kaitos.
Suvokdami aplinkosaugos problemų keliamą grėsmę, „Lidl Lietuva“ siekia mažinti taršą įgyvendindami žiedinės ekonomikos principus, kurie skatina išteklių taupymą ir pakartotinį atliekų naudojimą. Tam tinklas vykdo visapusišką plastiko strategiją „REset Plastic“ – optimizuoja plastiko pakuotes, perdirbtą plastiką vėl grąžina į gamybą, kuria aplinkai draugiškesnes, perdirbamas pakuotes, skatina inovacijas ir švietimą šioje srityje.
Vadovaudamasis plastiko strategijos veiksmų planu, „Lidl“ iki 2025 m. pabaigos sieks, kad visos privačių prekių ženklų plastiko pakuotės būtų maksimaliai perdirbamos, o jų gamyboje bus naudojama net 20 proc. mažiau plastiko. Prekybos tinklas taip pat siekia, kad ne mažiau nei ketvirtadalį viso pakuočių gamyboje naudojamo plastiko sudarytų perdirbtos žaliavos, teigia „Lidl Lietuva“ įmonės socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
„Kartu su partneriais jau sumažinome sunaudojamo plastiko kiekį „Saguaro“ prekės ženklo buteliukų gamyboje – vien šis žingsnis kiekvienais metais leis sutaupyti daugiau kaip 47 tonas plastiko. Taip pat atsisakėme mūsų prekių ženklų produktų įpakavimams naudoti juodąjį plastiką, o prieš dvejus metus pradėjome prekiauti ir daugkartiniais maišeliais daržovėms, vaisiams bei biriems produktams. Tai tik keletas pavyzdžių – pakuotes peržiūrime ir optimizuojame visose prekių kategorijose“, – pasakoja įmonės socialinės atsakomybės konsultantė.
Prie tvarumo iniciatyvų prisideda ir klientai
Socialiai atsakingu požiūriu garsėjantis prekybos tinklas „Lidl“ inicijuoja tvarius pokyčius bei prie rengiamų iniciatyvų ragina prisidėti ir savo klientus.
Pavyzdžiui, naudodamiesi parduotuvėse įrengtais taromatais ir grąžindami gėrimų tarą, pinigus už depozitą pirkėjai gali paaukoti vaikų dienos centrams visoje Lietuvoje. Surinktą sumą įmonė padvigubina, todėl per ketverius projekto metus vaikų dienos centrams per juos kuruojančias organizacijas pavyko paaukoti jau daugiau kaip 265 tūkst. eurų.
„Didelio pirkėjų palaikymo sulaukė ir kitos mūsų įmonės iniciatyvos. Dar 2019 m. klientai džiugiai sutiko kampaniją „Banginio dydžio dėkui“, kurios metu atsisakėme naudoti vienkartinius plastikinius pirkinių maišelius. Ši kampanija tęsiama ir vykdant iniciatyvą „Duok ruoniukui penkis“. Pirkėjams įsigyjant daugkartinio naudojimo maišelius su ruoniuko atvaizdu, nuo kiekvieno maišelio 0,05 euro „Lidl“ skiria Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui“, – pažymi R. Didjurgytė.
Kviesdama prie tvarumo iniciatyvų prisijungti savo pirkėjus, praėjusiais metais įmonė savo ruožtu prisijungė prie pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo. Šis klubas jungia įmones, kurios aktyviai ieško būdų naudoti tvaresnes pakuotes, įgyvendina aplinkosaugines iniciatyvas ir ugdo ekologinį visuomenės sąmoningumą, pasakoja organizacijos viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Šiuo metu prie „Ateities pakuotės“ klubo iš viso yra prisijungusios net 34 Lietuvos įmonės, kurios deda daug pastangų, siekdamos veikti tvariau ir savo gaminių pakuotėms ieško aplinkai draugiškesnių sprendimų. Klubą įkūrusi organizacija „Gamtos ateitis“ koordinuoja Lietuvos gamintojų ir importuotojų į rinką tiekiamų pakuočių atliekų tvarkymą bei siekia didinti gyventojų atsakomybę ir sąmoningumą.
Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas – kiekvieno atsakomybė
Organizacijos „Gamtos ateitis“ atstovė pažymi, kad atsakomybę rūšiuoti turi prisiimti ne tik valstybė, jos institucijos ir privatus verslas, bet ir pavieniai gyventojai. Nors tyrimų bendrovės RAIT vykdytos apklausos duomenimis, lietuviai namų ūkiuose šiukšles perdirbimui rūšiuoja aktyviau nei kitų Baltijos šalių gyventojai, neretas vis dar dvejoja priimti sprendimą rūšiuoti bei įsigyti rūšiavimui skirtas šiukšliadėžes.
„Kaip ir formuojant kiekvieną naują įprotį, sunkiausia dalis – pradėti daryti. Įsitraukdamas į atliekų rūšiavimo procesus, žmogus supranta, į kuriuos konteinerius reikia mesti popieriaus, plastiko bei stiklo šiukšles, todėl dažniau sulaukiame klausimų iš aktyvių ir jau pažengusių rūšiuotojų dėl labai konkrečių rūšiavimo niuansų. Pavyzdžiui, ar būtina išplauti plastiko pakuotes – nebūtina, bet jos turi būti tuščios; ar į popieriaus konteinerius galima mesti pirkinių čekius – ne, reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį; kur reikia mesti „Tetrapak“ pakuotes – į plastikui skirtą konteinerį“, – pasakoja D. Ramanauskaitė. „Tačiau tai nereiškia, kad visi visuomenės nariai moka puikiai rūšiuoti ir čia nėra kur pasitempti. Žinių šiuo klausimu niekada nebus per daug, o praktinis jų panaudojimas tik dar labiau skatina pozityvius rūšiavimo įpročius“.
Rūšiavimo taisyklės galioja ne tik pakuočių atliekoms, bet ir sugedusiai elektroninei įrangai bei nenaudojamiems buitiniams prietaisams, kuriuos gyventojai turi pristatyti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles arba į tokia įranga prekiaujančias parduotuves. Pašnekovė pabrėžia, kad šių atliekų negalima palikti šalia mišrioms atliekoms skirto konteinerio, į jį negalima mesti ir panaudotų baterijų bei pasenusių vaistų. Pastaruosius nemokamai priima visos vaistinės, o baterijas reikia mesti į parduotuvėse įrengtus specialius konteinerius – jie įrengti visų „Lidl“ parduotuvių „ekostotelėse“.
Atliekų perdirbimas ir gautų žaliavų pakartotinis naudojimas mažina ne tik taršą, bet ir pirminių žaliavų poreikį. Atliekų perdirbimui paprastai reikia mažiau energijos ir kitų sąnaudų, lyginant su pirminių išteklių išgavimu, tad taupomi resursai, daromas mažesnis poveikis klimato kaitai, o atliekos panaudojamos pačiu tvariausiu būdu – naujiems produktams gaminti.