Technologijų pažanga švietime ir kaip ją paspartinti?
Kaip pastebi Lietuvoje veikiančios tarptautinės verslo valdymo konsultavimo įmonės „Civitta“ asocijuota partnerė Jurga Mečinskienė, nors technologijos šiais laikais vystosi labai sparčiai, esminiai pokyčiai švietimo sistemoje vyksta lėtai.
„Technologinę pažangą ypač spartina DI. Jau dabar jis plačiai naudojamas medicinoje, klientų aptarnavime, gamyboje, gali atkartoti darbą komandoje, padėti priimti sprendimus ar kurti turinį.
Vertinama, kad technologinė transformacija, kuri prieš tai truko visą šimtmetį, dabar įvyks per 5–10 metų, DI, mašininis mokymasis, genų inžinerija gali pakeisti mūsų gyvenimus kardinaliai. Tačiau žmonės nėra tokie imlūs naujovėms ir savo įpročius keičia lėtai, to pavyzdys – švietimas. Visgi pokyčiai ugdymo procese yra neišvengiami, o jiems sėkmingai įgyvendinti reikalingi tinkami technologiniai sprendimai“, – sako J. Mečinskienė.
Pasak jos, technologijomis būtų galima apmažinti daugybę švietimo skaudulių: nuo mokytojų trūkumo bei atskirties tarp miestų ir regionų iki mokinių motyvacijos trūkumo ir personalizuoto ar integruoto mokymosi proceso.

Siekdama išspręsti šias problemas bei paspartinti technologijų atsiradimą švietimo srityje, „Startup Lithuania“ kartu su „Civitta“ ir suomių bendrove „xEdu“ Lietuvoje įgyvendina „Edu Challenger“ akceleravimo programą, kurios tikslas – paremti švietimo inovacijas kuriančius startuolius, padėti jiems rasti klientų ir pritraukti investicijų.
„Vienas iš būdų paspartinti technologinių sprendimų diegimą švietime – akceleravimo programos. Jos padeda atrasti talentingus inovatorius ir suteikia jiems įrankius sėkmingai įsitvirtinti rinkoje. Programoje dalyvauja startuoliai, padedantys mokytojams kurti pamokų turinį, spręsti vaikų koncentracijos stokos problemą, palengvinti mokymąsi turintiems specialiuosius poreikius. Ne visi sprendimai pasiseks, tačiau tie, kurie pasiteisina, gali atnešti didžiulį pokytį“, – pasakoja ji.
J. Mečinskienės teigimu, talentingų kūrėjų ir inovatorių mūsų šalyje netrūksta – Lietuvoje dirba per 18 tūkst. specialistų, kuriančių technologinius sprendimus, o tokie startuoliai, kaip „Turing College“, „Vedliai“, „Three Cubes“, yra pripažinti vienais stipriausių „EdTech“ inovatorių Šiaurės Europos regione.
„Esame maža šalis, todėl iš karto turime kurti produktus, orientuotus į pasaulinę rinką. Tikiu, kad per ateinančius 10 metų Lietuvoje atsiras švietimo technologijų vienaragis, nes mes tikrai turime visas galimybes tapti šios srities inovacijų lyderiais“, – optimistiškai prognozuoja ekspertė.

Pedagogų krūvis – viena didžiausių švietimo problemų
Dauguma mokytojų patiria iššūkių, kurie apsunkina jų kasdienį darbą. Ugdymo programų bei valstybinių egzaminų tvarkos pokyčiai, augantys visuomenės lūkesčiai, technologijų kaita, informacijos greitis, mažėjantis moksleivių aktyvumas ir laiko trūkumas – tai tik dalis problemų, su kuriomis pedagogai susiduria kiekvieną dieną.
Todėl tam, kad švietimo sistema išliktų efektyvi, būtina rasti naujų technologinių sprendimų, kurie palengvintų mokytojų darbą ir suteiktų daugiau laiko tam, kas svarbiausia – mokymui. Vieną tokių sprendimų siūlo „Edu Challenger“ akceleravimo programoje dalyvaujantis startuolis „EditAI“ – inovatyvi platforma, kuri leidžia pedagogams taupyti laiką ir kurti kokybišką mokymosi medžiagą, atitinkančią atnaujintas dalykinio turinio programas.
„EditAI“ yra DI paremta ir naršyklės pagalba patogiai pasiekiama platforma 1-12 klasių mokytojams, padedanti greitai ir lengvai kurti problemų sprendimu ir realiomis gyvenimo situacijomis grįstą mokymosi turinį. Ji gali sugeneruoti pamokų planus pagal pasirinktą temą, dalyką ar net integruojant kelis dalykus vienu metu. EditAI padeda kurti diferencijuotus užduočių rinkinius, atitinkančius skirtingų mokinių poreikius, praturtinti projekto aprašą susijusia media medžiaga, naudingomis nuorodomis, filmų rekomendacijomis, uždaviniais. Na, o mokytojai gali būti tikri, kad jų sistemoje paruoštas turinys atitinka atnaujintas ugdymo programas ir praturtina galimas žinių perteikimo ir mokymosi galimybes klasėje“, – pasakoja „EditAI“ vadovas Kęstutis Jovaišas.

„EditAI“ turimais duomenimis, šis technologinis sprendimas per metus padeda mokytojams sutaupyti iki mėnesio laiko, kurias jie gali skirti savo tiesioginiam darbui su vaikais. Pasirengimas pamokai dar niekada nebuvo toks įtraukiantis ir patogus.
„Dabar šį laiką pedagogai gali skirti tiesioginiam mokymui, įtraukimui, bendradarbiavimui, kūrybai, mentorystei bei individualiam darbui su mokiniais“, – sako „EditAI“ vadovas.
Vietinis ir tarptautinis pripažinimas
Pasak K. Jovaišo, EditAI ne tik palengvina darbą mokytojams, bet ir suteikia galimybę kurti tokį mokymosi turinį, kuris ugdo XXI amžiaus įgūdžius. „Sprendimas naudingas ne tik mokytojams, bet ir mokiniams, kuriuos sudominti vien tik tradiciniais mokymosi metodais šiais laikais yra labai sudėtinga. Kadangi platformos kuriamas turinys yra įtraukus, paremtas realiomis situacijomis ir praktika, jis lavina kritinį mąstymą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir gebėjimą ieškoti problemų sprendimų“, – teigia pašnekovas.
„EditAI“ startavo 2023 m. rugpjūtį, o šiuo metu mokyklos naudojasi jau ketvirtąja EditAI versija. Platforma sulaukė didelio susidomėjimo – šiandien ją naudoja per 100 mokyklų Lietuvoje, o aktyvių naudotojų skaičius kai kuriose iš jų siekia net 40 proc.
Negana to, praėjusiais metais ši technologija Lietuvos DI asociacijos buvo pripažinta kaip geriausias sprendimas švietimo srityje, konkurse „Skaitmeninis knygnešys“ gavo „Metų startuolio apdovanojimą“, o 2025 m. sausio mėn. Britų švietimo ir mokymo technologijų parodoje Bett, Londone buvo nominuota tarp geriausių sprendimų švietimui pasaulyje.

„Tai rodo, kad „EditAI“ iš tiesų atliepia realius mokytojų poreikius ir padeda jiems efektyviau organizuoti savo darbą. Mūsų strategija – dažni iteraciniai sistemos atnaujinimai ir patobulinimai bei greitas reagavimas į mokytojų poreikius. Mokytojų darbas yra nepakeičiamas, tačiau DI gali tapti galingu įrankiu, padedančių jiems geriau atlikti sunkų darbą ir kurti geresnę ateitį mokiniams. Norime, kad EditAI taptų tuo nepakeičiamu įrankiu, padedančiu pedagogams lengviau ir efektyviau atlikti savo darbą“, – sako K. Jovaišas.
Šiuolaikinio jaunimo portretas – motyvacijos ir dėmesio stoka, emocijų nevaldymas
Dar vienas „Edu Challenger“ akceleruotas sprendimas, kuris netolimoje ateityje turėtų pasiekti Lietuvos ir pasaulio švietimo sistemas, – inovatyvi edukacinė platforma „BrAIn Club“, sujungianti neuromokslus, virtualios ir išplėstinės realybės (VR/XR) technologijas bei dirbtinį intelektą. Kaip pasakoja šios idėjos sumanytojas, „Robotikos akademijos“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas, platformos tikslas yra gerinti 10–14 m. vaikų kognityvinius įgūdžius bei ruošti jaunąją kartą šiuolaikiniams iššūkiams.

„Prieš dešimt metų, kai su kolega Džiugu dar tik žengėme į robotikos pasaulį, tuo metu rinką užkariavo iPad'ai, o technologijos ir socialinės medijos įgavo neįtikėtiną pagreitį. Naujoji, taip vadinama alfa karta, augo su nevaldomai besiplečiančiomis skaitmeninėmis technologijomis, kurių poveikio smegenų raidai mes tuo metu dar nesupratome. Tačiau šiandien įvairūs tyrimai atskleidžia, kad nesaikingai naudojamos technologijos padarė meškos paslaugą jaunajai kartai – pradėjo silpnėti jų kognityviniai įgūdžiai“, – pasakoja K. Vasiliauskas.
Pasak jo, pasaulinių edukacijos specialistų ir tėvų apklausos parodė tris pagrindines problemas, su kuriomis šiandien susiduria vaikai.

„Pirmiausia – dėmesio ir koncentracijos stoka. Vaikai sunkiai susitelkia į vieną užduotį ir išlaiko dėmesį. Taip pat emocinio intelekto trūkumas – jie nevaldo savo emocijų, lengvai užsidega ir greitai praranda motyvaciją. Dar minėtinas atkaklumo trūkumas – vaikams sunku pabaigti pradėtas užduotis ar kurti ilgalaikius socialinius ryšius“, – aiškina kūrėjas.
Pašnekovo teigimu, šios problemos kyla dėl perteklinės stimuliacijos – greitai prieinamų socialinių tinklų, trumpų vaizdo įrašų ir kompiuterinių žaidimų, kurie sukelia momentinį dopamino pliūpsnį, tačiau neatneša ilgalaikio pasitenkinimo ar mokymosi per patirtį.
Neuromokslai ir VR/XR technologija: naujas požiūris į ugdymą
K. Vasiliauskas pasakoja, kad „BrAIn Club“ yra kuriamas tam, kad padėtų vaikams treniruoti savo dėmesį, emocijų valdymą ir kognityvinius įgūdžius per virtualias simuliacijas ir neurofeedback technologijas.
„Prototipas naudoja EEG (elektroencefalografijos – aut.) lankelius, kurie seka smegenų veiklą ir analizuoja įvairias būsenas, tokias kaip susikaupimas, streso lygis ar atsipalaidavimas. Ši technologija leidžia mokytis efektyviau, nes vaikai gauna momentinį grįžtamąjį ryšį apie savo būklę. Tuo metu VR/XR paruošia vaikus realioms gyvenimo situacijoms – nuo streso valdymo gaisro metu iki konfliktų sprendimo namuose. Vaikai išmoksta atpažinti savo emocijas, susikoncentruoti ir priimti sprendimus sudėtingomis sąlygomis“, – teigia inovatorius.

Virtualios simuliacijos „BrAIn Club“ platformoje ne tik ugdys pažintinius įgūdžius, bet ir leis vaikams mokytis per „įkūnytą patirtį“ (angl. embodied experience). Tai reiškia, kad į mokymosi procesą bus įtraukiamas visas kūnas: vaizdas, garsas, judesiai ir sprendimų priėmimas realiuoju laiku.
„Per šiuolaikines technologijas mes grąžiname vaikams tai, ką jie prarado tradicinėje mokykloje, – mokymąsi per patirtį. Jeigu padarai klaidą, iš karto gauni grįžtamąjį ryšį ir gali ją ištaisyti, o tai stiprina tiek dėmesį, tiek emocinį atsparumą.
Ši platforma – tai ne tik mokymosi įrankis, bet ir naujas požiūris į tai, kaip mes suprantame ir ugdome smegenis. Vaikai įgyja ne tik žinių, bet ir įrankius, kaip tapti atspariais šiandienos technologijų sukeltam stresui“, – reziumuoja K. Vasiliauskas.
Pamatyti, išbandyti arba tapti to dalimi
Iš arčiau susipažinti su „BrAIn Club“, „EditAI“ ir daugybe kitų startuolių bus galima kovo 19–20 d. Vilniuje vyksiančiame „Baltic EdTech Week“. Renginyje dalyvaus pedagogai, inovatoriai, investuotojai ir technologijų entuziastai iš viso pasaulio.
Baltijos šalių švietimo inovacijų savaitėje bus pristatomi naujausi technologiniai pasiekimai švietime, vyks įdomios diskusijas ir prasmingas bendradarbiavimas.

Šiuo metu taip pat vyksta „Edu Challenger“ antrasis ciklas, kurio metu inovatoriai gali teikti paraiškas dalyvauti akceleravimo programoje. Į kiekvieną programos ciklą atrenkama 10–15 įmonių, kurioms Inovacijų agentūra papildomai teikia finansines dotacijas.
Paraiškas galima teikti iki vasario 6 d., o programos pradžia – kovo pabaigoje. Paskutinis, trečiasis ciklas vyks š. m. rudenį.