Su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais dirbančios specialistės: pastangos ir atsidavimas visuomet atsiperka

Pripažinti problemas ne visuomet paprasta

„Jei klausiate, kuo įprasto pedagogo darbas panašus į specialiojo pedagogo, galite užduoti kitokį klausimą – kuo dailės mokytojo darbas panašus į fizinio ugdymo mokytojo? Atsakymas akivaizdus – specialieji pedagogai dirba visiškai kitaip, nei kiti“, – sako beveik du dešimtmečius šiuo profesiniu keliu žengianti Klaipėdos Vitės progimnazijos specialioji pedagogė–ekspertė Kristina Stankutė-Matė.

Specialieji pedagogai atlieka pedagoginį mokinių vertinimą, teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, glaudžiai bendrauja su kitais vaikus ugdančiais specialistais, moko vaikus ir fiksuoja jų pažangą.

„Vienas pagrindinių mūsų uždavinių – konsultuoti mokytojus, padėti jiems dirbti su mokiniais, turinčiais įvairių sutrikimų. Darbas įvairus, kiekviena diena – vis kitokia, – sako K. Stankutė-Matė. – Nors šis profesinis kelias nėra lengvas, jis išties įdomus, skatinantis nuolatos tobulėti bei mokytis. Specialiesiems pedagogams tikrai neužtenka vien teorinių žinių, mat kiekvienas vaikas, kuriam reikia pagalbos – individualus.“

Vaida Abromavičienė

© Asmeninio albumo nuotr.

Specialioji pedagogė priduria, kad norint veiksmingai dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, būtinas komandinis darbas, koja kojon žengti su kolegomis, dalintis turimomis žiniomis.

„Kuomet pradėjau šį profesinį kelią, klasėje turėti „kitokį“ mokinį niekas nenorėjo. Dabar viskas pasikeitė į gerą – bendrai dirbant sukuriama terpė, kurioje visi mokiniai gali tobulėti, – džiaugiasi pašnekovė. – Labai svarbu turėti aiškius susitarimus tarp mokytojų, norą bendradarbiauti. Dalinantis gerąja patirtimi, savo rūpesčiais ir nuogąstavimais, lengviau pavyksta įveikti ir kasdienius iššūkius darbe, rasti sprendimus įvairiose situacijose.“

Norint dirbti specialiuoju pedagogu, būtinos ir tam tikros asmeninės charakterio savybės: pirmiausia – atjauta, supratingumas, gebėjimas įžvelgti kiekvieno vaiko stipriąsias ir silpnąsias vietas. Galimų sutrikimų spektras yra itin platus, todėl specialieji pedagogai privalo turėti nemenką žinių bagažą, parinkti kiekvienam vaikui individualiai tinkamiausius ugdymo metodus. Labai svarbus noras padėti ne tik vaikui, bet ir jo tėvams.

© Shutterstock

K. Stankutė-Matė neslepia – ne visi tėvai lengvai pripažįsta savo vaikų išskirtinumus, nenori pripažinti, kad jiems reikalinga papildoma pagalba. Ne viena šeima iš specialistės kabineto yra išėjusi su ašaromis akyse. Vieni pykdami dėl esamos situacijos, kiti užplūdus palengvėjimui, kai pagaliau gali atvirai išsikalbėti apie sunkumus.

Vaikų, kuriems reikalinga pagalba, vis daugėja

Ką reiškia auginti specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką, Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos logopedė bei taikomosios elgesio analizės specialistė Vaida Abromavičienė žino iš asmeninės patirties. Tad nieko keisto: beveik tris dešimtmečius dirbanti pedagogė šią specialybę pasirinko tikrai neatsitiktinai.

„Prieš dešimtmetį mano sūnui buvo diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Tuomet ieškojau pagalbos, stengiausi rasti kuo daugiau informacijos, kuri man padėtų auginant vaiką. Niekas nesutiko su mano vaiku dirbti, mat nežinojo, kaip tą daryti. Nors jaučiausi sutrikusi, ėmiausi iniciatyvos ir pradėjau mokytis privačiai, vėliau baigiau studijas. Šiandien galiu didžiuotis, mat turiu galimybę padėti ne tik savo, bet ir kitiems vaikams“, – pasakoja V. Abromavičienė.

Kristina Stankutė-Matė

© Asmeninio albumo nuotr.

Anot pašnekovės, kiekvieną dieną bendraujant su savo vaiku tėvams ne visuomet paprasta pastebėti esamas problemas, tad neretai būtent specialistai tai pastebi pirmieji. Pavyzdžiui, logopedas yra pirmasis žmogus, kuris nustato vaiko kalbos ir kalbėjimo sutrikimus. Specialistė patikslina: nors kasdienis jos darbas įprastai vyksta su vaikais, logopedas teikia pagalbą ir mokytojams – juos konsultuoja, padeda suprasti, kaip reikia dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Svarbu bendradarbiauti ir su vaikų tėvais, mat norit padėti vaikui, itin svarbus yra tėvų požiūris.

V. Abromavičienė pastebi, kad jos kabineto duris pastaruoju metu praveria vis daugiau moksleivių, o padedant taisyti kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, prireikia sunkaus ir nuoseklaus vaiko, tėvų ir specialistų darbo. Šiais metais V. Abromavičienės sąraše – beveik 80 moksleivių, kuriems reikalinga pagalba.

„Logopedas dirba su vaikais, turinčiais labai įvairių sutrikimų. Vieni vaikai netaria tik tam tikrų garsų, kiti ilgą laiką šneka nesuprantamais žodžiais. Yra ir tokių, kurie dėl neišlavėjusio girdimojo suvokimo nediferencijuoja garsų. Logopedai padeda vaikams, turintiems įvairių negalių: autizmo spektro sutrikimą, cerebrinį paralyžių, kurtumą ir kt. Visiems šiems sutrikimams įveikti ar juos palengvinti reikia logopedo pagalbos“, – sako pašnekovė.

© Shutterstock

Paklausta, kokios savybės yra svarbios norint dirbti šį darbą, V. Abromavičienė išskiria kantrybę, mat vardan rezultatų reikia dirbti daug ir nuosekliai, o jie pasiekiami tikrai ne per dieną.

„Nesusidūrusiems žmonėms sunku suprasti, tačiau kartais ir labai mažoms pergalėms reikia daug laiko ir pastangų. Ir net tuomet, kai vaikui pagaliau pavyksta ištarti tam tikrą garsą, darbas nesibaigia, mat neretai išėjęs iš kabineto, mokinys vėl jo negali ištarti“, – sako specialistė ir priduria – geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai nuoširdžiai ieškoma individualaus priėjimo prie kiekvieno vaiko nepriklausomai nuo jo turimo sutrikimo, amžiaus ar asmeninių savybių.

Lanksčių ugdymo modelių taikymas ir skirtingų gebėjimų turinčių mokinių įtrauktis atsižvelgiant į šeimų poreikius yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.