Projektą įgyvendina Mykolo Romerio universiteto (MRU) vadovaujama plati tarptautinių ekspertų komanda. Joje dirba mokslininkai, tačiau deramai atstovaujami ir patys teisėjai, ir nevyriausybinės organizacijos. Projektą kartu su MRU vykdo Oslo universitetas, Prahos Metropoliteno universitetas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Albanijos Teisėjų Taryba ir Albanijos nevyriausybinė organizacija TLAS (angl. Tirana Legal Aid Society).
Apie projekto rezultatus ir naudą visuomenei, taip pat galimybę dalyvauti projekto renginiuose pokalbis su projekto vadove, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesore dr. Salvija Mulevičiene.
Projekto apimtis atrodo plati, prie jo įgyvendinimo prisidėjo daug ekspertų. Sakykite, kokiais rezultatais jau galime pasidžiaugti?
Projektas – tarptautinis, skirtas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims, kuriose šiuo metu vyksta įvairios teismų sistemos reformos.
Pirmiausia tarptautinė mokslininkų ir praktikų komanda atliko lyginamąją analizę ir jos pagrindu sukūrė teisėjų atrankos ir vertinimo procedūrų modelį. Šis modelis parengtas vadovaujantis šviesoforo principu. Jo esmė – Europoje vyraujančios atrankos ir vertinimo procedūros suskirstytos į smulkesnius etapus ir kiekvienam jų priskirta spalva: žalia – skatintina praktika, geltona – projekto ekspertų vertinimu, neutrali, o raudona spalva pažymėtų praktikų vertėtų atsisakyti. Su lyginamąja analize bei šiuo modeliu gali susipažinti kiekvienas projekto tinklalapyje judgeportrait.eu.
Išties, projekto įgyvendinimui reikalingos nemenkos ekspertinės žinios, todėl džiugu, kad pavyko suformuoti įvairialypę mokslininkų ir praktikų komandą, kuri galėjo prie projekto veiklų prisidėti skirtingais požiūriais ir perspektyva. Manau, kad tai buvo labai sėkmingas bendradarbiavimas.
Kitame etape valstybėse, kurios yra projekto naudos gavėjos (Albanija, Čekija ir Lietuva), atlikta egzistuojančių teisėjų atrankos, skyrimo ir vertinimo procedūrų SSGG (silpnybių, stiprybių, grėsmių ir galimybių) analizė. Ja remiantis parengtos metodinės priemonės, kurias galima naudoti SSGG analizės metu pastebėtiems trūkumams pašalinti, pavyzdžiui, forma, skirta teismo, į kurį bus skiriamas teisėjas, pirmininko nuomonei pareikšti ir kt.
Ką šiuo metu veikia projekto komanda ir kokių rezultatų dar sulauksime?
Projekto metu komanda taip pat sukūrė elektroninį įrankį, kuris leis tiek dirbantiems teisėjams, tiek ir tiems, kurie siekia jais tapti, įsivertinti savo turimas kompetencijas, vizualiai pristatys jų stipriąsias savybes ir pasiūlys, kuriose srityse būtų prasminga kelti kvalifikaciją. Tikimės, kad šis praktinis įrankis bus itin naudingas. Šiuo metu jis testuojamas, organizuojami jo pristatymo teisėjų bendruomenei renginiai.
Taip pat vyks strateginės konsultacijos su teisėjų bendruomene ir jos savivaldos institucijomis. Visa išsami, detali projekto medžiaga bus paskelbta dvejose mokslo studijose anglų kalba ir esminių rezultatų vertimu į lietuvių, čekų, albanų ir norvegų kalbas.
Ši tema, kas tampa teisėjais, aktuali didžiajai visuomenės daliai. Sakykite, ar bus galimybė dalyvauti renginiuose, kuriuose apie tai diskutuojama, bei išreikšti savo nuomonę?
Mums labai svarbi visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, aktyvių piliečių, mokslininkų ir, žinoma, pačių teisėjų nuomonė, todėl kviesime aktyviai dalyvauti projekto renginiuose.
Vienas jų – 2023 m. spalio 5–6 d. vyksianti konferencija, skirta projekto rezultatų pristatymui: „Model of competences in selection, evaluation and promotion of judges, specifics and reflections of individual countries”. Konferencija vyks Prahoje, tačiau bus transliuojama internetu, todėl visus besidominčius šia tema labai kviečiu registruotis. Konferencijos metu dalyviai bus kviečiami išsakyti savo nuomonę specialioje apklausoje.
Daugiau informacijos apie konferenciją ir prisijungimus bus galima rasti ir projekto socialinių medijų – „Linkedin” ir „Facebook” paskyrose, todėl kviečiu jas pasekti.
Dar vienas aspektas. Sakykite, ar be visuomenės apskritai, galėtumėte išskirti ir siauresnes naudos gavėjų grupes, kurioms tyrimo rezultatai itin aktualūs?
Prie siauresnių naudos gavėjų grupių pirmiausia priskirčiau pačius teisėjus, kuriems tyrimo rezultatai suteikia galimybę įvertinti nacionalines atrankos irvertinimo procedūras tarptautiniame kontekste, pamatyti nacionalinės sistemos privalumus ir trūkumus, galimybes šias procedūras tobulinti.
Kita naudos gavėjų grupė – vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, kurie, vykdydami savo funkcijas, sukuria prielaidas teisėjų nepriklausomumui užtikrinti.
Vertindama iš tyrimo rezultatų perspektyvos, ką patartumėte šioms siauresnės naudos gavėjų grupėms?
Svarbiausia, kad teisėjų atrankos, skyrimo ir vertinimo procedūrų sistema būtų skaidri ir nediskriminacinė. Be abejo, ji neturėtų būti per sudėtinga, patraukli kandidatams. Reikalinga siekio patikrinti asmens žinias ir savybes bei operatyvumo pusiausvyra. Labai svarbu, kad pasirinktas modelis leistų pritraukti į teisėjų gretas įvairaus profilio kandidatų: ir jaunų, ir vyresnių, ir pradėjusių karjerą teisėjo padėjėjais, ir iš privačios praktikos ar kitų teisinių profesijų. Visuomenė yra įvairi, toks turi būti ir teisėjų korpusas.
Su Mykolo Romerio universiteto profesore Salvija Mulevičiene kalbėjosi projekto „The Portrait of a Judge“ atstovė komunikacijai Milda Treigė.