Konferenciją atidarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Irena Haase, MRU Teisės mokyklos dekanė profesorė Lyra Jakulevičienė. Joje pranešimus skaitė kadenciją baigę ir pareigas einantys Konstitucinio Teismo pirmininkai ir teisėjai, mokslininkai, kiti teisinės bendruomenės nariai, svečiai iš užsienio. Vienas jų – pasaulyje žymus konstitucinės teisės mokslininkas, Teksaso universiteto (Ostinas, JAV) Konstitucinių studijų programos koordinatorius profesorius Richard Albert, kalbėjęs apie konstitucijos pataisų konstitucinės kontrolės svarbą ir iššūkius.

Palyginti su JAV Konstitucija, perkopusia į trečią šimtmetį, Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiemet mininti 31 metus, atrodo labai jauna. Ar konstitucijos galiojimo laikas lemia jos veiksmingumą visuomenėje?

Konstitucijai 31 metai gal ir neatrodo daug, tačiau tokio amžiaus sulaukusi Lietuvos Respublikos Konstitucija viršijo vidutinę pasaulio konstitucijų galiojimo trukmę, kuri lygi 19 metų. Konstitucijos tvarumas nėra paprastas dalykas. Konstitucijos turi išverti ekstremalias sąlygas, jos patiria laiko ir socialinės bei kultūrinės įtampos išbandymus, ir tam, kad būtų veiksmingos, jos turi būti atsparios nacionalinėms ar regioninėms krizėms. Po jų jos tampa tik stipresnės ir labiau prisitaikančios prie įvairių iššūkių.

Richard Albert

Konstitucijos veiksmingumą paprastai lemia ne amžius, o joje įtvirtintas konstitucinis teisinis reguliavimas. Kaip ir daugelyje pasaulio konstitucijų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatytas mechanizmas, leidžiantis jai išlikti, prisitaikyti prie naujų aplinkybių, įveikti iškylančius iššūkius, atlaikyti sukrėtimus ir padėti valdyti šalyje kylančią įtampą, – tai Konstitucijos keitimo procedūra. Būtent galimybė keisti Konstituciją, kai ji neveikia taip, kaip tikėtasi, ar kai joje ko nors trūksta, užtikrina galiojančios Konstitucijos ilgaamžiškumą, užuot ėmus svarstyti apie naujos Konstitucijos priėmimą.

Iš tiesų, būtent dėl to, kad Konstitucijoje įtvirtinto Lietuvos pilietybės reguliavimo, dalies visuomenės manymu, nebepakanka žmonių teisėms ir laisvėms užtikrinti ir joje įtvirtintas draudimas turėti daugybinę pilietybę (išskyrus atskirus, išimtinius atvejus) nebeatitinka tos visuomenės dalies lūkesčių, Lietuvai kyla poreikis galvoti apie Konstitucijos keitimą. Dėl to kitais metais ketinama surengti referendumą Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai pakeisti.

Ir šiuo atveju reikia būti budriems, kadangi ne visos konstitucinės reformos būna įgyvendinamos tinkamai. Kartais nepaisoma pačios konstitucijos nuostatų ar joje įtvirtintų Konstitucijos keitimo procedūrų. Kai tai atsitinka, būtent konstituciniai teismai pasitelkia jiems konstitucijos suteiktus įgaliojimus peržiūrėti konstitucijos pataisas ir pripažinti jas negaliojančiomis.

Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, konstitucijos pakeitimai konstituciniuose teismuose gali būti pripažinti negaliojančiais?

Konstituciniai teismai gali nuspręsti, kad su konstitucija nedera tokia pataisa, kuri yra priimta tuomet, kai politinės valdžios institucijos netinkamai naudojosi joms konstitucijos suteiktomis galiomis keisti konstituciją. Tokiais atvejais priimamos vadinamosios konstituciją ardančios konstitucinės pataisos.

Kaip reikėtų suprasti konstituciją ardančios konstitucinės pataisos reiškinį? Kuo ji skiriasi nuo įprastos konstitucinės pataisos? Kokį poveikį tai turi demokratijos vystymuisi, konstitucionalizmo plėtrai?

Pagal konstituciją galimos pataisos yra tokios, kurios dera su konstitucija, jos struktūra, nepažeidžia konstitucijos vientisumo ir neįtvirtina kitoms konstitucijos nuostatoms prieštaraujančių nuostatų. Tokios konstitucijos pataisos tęsia konstitucijos kūrimo procesą ta pačia linkme, kuria ėjo konstitucijos kūrėjai. Įsivaizduokite laivą jūroje: normali konstitucijos pataisa tik patikslina kai kurias laivo detales, tačiau nekeičia nei laivo formos, nei jo pasirinkto plaukimo kurso. Visi esminiai laivo elementai lieka tie patys, su kai kuriais neinvaziniais pakeitimais.

Skirtingai nuo konstitucinės pataisos, pakeitimai, ardantys konstituciją, peržengia konstitucijos nubrėžtas ribas. Konstitucijoje atliekami vieno iš konstitucijos šerdimi esančių elementų esminiai pakeitimai – keičiamas konstitucijos tapatumas, pagrindinių teisių apsaugos apimtis ar konstitucijos architektūra. Konstituciją ardanti pataisa įkūnija tokią konstitucinę reformą, kuria tyčia siekiama pakeisti esminius konstitucijos elementus. Tai sąmoningas bandymas atsisakyti esminių konstitucijos bruožų ir sugriauti jos pamatus, išardyti bazinę konstitucijos struktūrą, tuo pačiu metu statant naują pamatą, pagrįstą principais, savo turiniu priešingais buvusiesiems.

Tai, ko gero, turėtų būti tokia konstitucijos pataisa, kuria paneigiamos esminės, pamatinės, nekeičiamomis pripažintos galiojančios konstitucijos vertybes? Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kaip ir kai kurie kiti konstituciniai teismai (pavyzdžiui, Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas), tokią konstitucijos pataisą pripažintų neatitinkančia konstitucijos vien tam, kad apsaugotų pačią konstituciją nuo sunaikinimo.

Taip, tokios pataisos, ypač pakeičiančios nekeičiamas konstitucines nuostatas, neabejotinai laikytinos konstituciją jau ne ardančiomis, o ją griaunančiomis pataisomis, ir tai yra vienas iš atvejų, kai konstituciniams teismams, norintiems apsaugoti konstituciją, tenka pripažinti tokią konstitucijos pataisą neatitinkančia konstitucijos. Kartu pažymėtina, kad konstituciją ardanti pataisa ne visais atvejais turėtų būti vertintina neigiamai, tiesiog kai kuriais atvejais ja įgyvendinama tokio masto konstitucinė reforma, kad apie ją tenka kalbėti kaip apie iš esmės naują konstituciją, galbūt reikalingą tam tikrai valstybei konkrečiu jos raidos etapu.

Kalbant apie amžinųjų vertybių doktriną, taip pat reikėtų paisyti keleto dalykų. Tol, kol nekeičiamų vertybių doktriną formuoja nepriklausomi, demokratinėmis vertybėmis besivadovaujantys konstituciniai teismai, kol toms amžinosioms vertybėms suteikiamas toks turinys, dėl kurio fundamentalumo nekyla abejonių, t. y. nekeičiamomis pripažįstamos demokratijos pagrindą sudarančios vertybės, nėra pagrindo dvejoti dėl tokios doktrinos reikalingumo ar konstitucinių teismų kompetencijos pripažinti atitinkamą konstitucijos pataisą prieštaraujančia nekeičiamoms konstitucinėms vertybėms, ypač jei jos įtvirtintos pačioje Konstitucijoje. Kaip minėta, amžinąsias vertybes neigiančios konstitucinės pataisos neabejotinai priskiriamos konstituciją ardančių pataisų kategorijai.

Vis dėlto kartu pasvarstykime, kas būtų, jei tai, kas laikoma nekeičiamomis vertybėmis, spręstų minėtų kriterijų neatitinkantis konstitucinis teismas arba teismas, kuris pataikauja tam tikru laikotarpiu visuomenėje vyraujančiai nuomonei? Jei jis imtųsi nekeičiamomis pripažinti vertybes arba suteiktų jau esamoms konstitucinėms vertybėms kitokį turinį, kuris neatitiktų visuotinai nusistovėjusių demokratiškumo standartų? Grėsmių konstitucinių teismų nepriklausomumui pasitaiko visame pasaulyje, Europa nėra išimtis.

Kokiais dar atvejais kyla grėsmė, kad priimta konstituciją ardanti pataisa?

Konstituciniai teismai galėtų panaikinti priimtą konstitucijos pataisą, jei ją priimant nebuvo laikytasi procedūrinių taisyklių, įtvirtintų pačioje konstitucijoje, pažeisti balsavimo daugumos (parlamente ar referendume) reikalavimai. Kol nepakeisti galiojantys reikalavimai, negali būti jokių išimčių dėl jų laikymosi norint, kad priimta konstitucija nebūtų pripažinta antikonstitucine.

Kartais konstitucijose būna numatyta keletas konstitucijos pataisos priėmimo etapų ir kiekvienam iš tų etapų gali būti taikomos skirtingos taisyklės. Tad teismas, vertinantis konstitucijos pataisos konstitucingumą, privalo patikrinti, ar buvo laikytasi visų konstitucijoje numatytų jos pataisos priėmimo etapų, ar nė vienas nebuvo praleistas norint paspartinti procedūrą.

Galiausiai, jei valstybė yra kurios nors tarptautinės organizacijos narė ir ta organizacija turi jos veiklą reglamentuojančią chartiją, negali būti priimamos tokios konstitucijos pataisos, kuriomis būtų pažeidžiami įsipareigojimai, kylantys iš valstybės dalyvavimo toje tarptautinėje organizacijoje ar numatyti ją steigiančiuose ar kituose tarptautiniuose susitarimuose. Tokias konstitucijos pataisas taip pat reikėtų laikyti ardančiomis.

Taigi panašumų su Lietuvos konstitucine teisine sistema yra, tad, matyt, šias taisykles galima laikyti universaliomis.

Kalbant apie konstitucijos keitimus, negalima nepastebėti ir to, kad JAV Konstitucija per tiek jos galiojimo metų turi tik 27 pataisas. Ar JAV Aukščiausiasis Teismas yra sprendęs dėl Konstitucijos pataisos konstitucingumo? Paprastai iniciatyvų keisti Konstituciją netrūksta.

JAV Aukščiausiasis Teismas nėra pripažinęs nė vienos Konstitucijos pataisos prieštaraujančia Konstitucijai pagal turinį, nors bandymų ginčyti priimtos pataisos konstitucingumą yra buvę. Kiekvienu atveju, paprašytas tai padaryti, Aukščiausiasis Teismas tik patikrindavo, ar priimant tam tikrą pataisą buvo laikomasi pačioje Konstitucijoje įtvirtintos Konstitucijos keitimo procedūros, ir atmesdavo visus argumentus dėl priimtos Konstitucijos pataisos turinio nekonstitucingumo (prieštaravimo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms). JAV Aukščiausiojo Teismo manymu, JAV Konstitucija jam aiškiai nesuteikia teisės vertinti Konstitucijos pataisų turinio – jei atitinkamo turinio pataisa priimta laikantis Konstitucijoje numatytos procedūros, vadinasi, tokia yra pataisą priimančio subjekto valia ir Aukščiausiasis Teismas neturi teisės jos paneigti ir ignoruoti, net jei ja įtvirtinamas visiškai priešingas teisinis reguliavimas, nei buvęs Konstitucijoje įtvirtintas iki tol.

Vis dėlto derėtų pažymėti ir tai, kad tokia JAV Aukščiausiojo Teismo pozicija gali būti nulemta to, kad JAV Konstitucijoje įtvirtinta itin sudėtinga jos keitimo tvarka: tam, kad būtų priimta Konstitucijos pataisa, reikalingas itin didelis politinis sutarimas – sprendimas kvalifikuota balsų dauguma turi būti priimtas abiejuose Kongreso rūmuose ir ratifikuotas trijų ketvirtadalių valstijų parlamentų. Tad Konstitucijoje įtvirtinta jos keitimo tvarka, daranti JAV Konstituciją viena sunkiausiai keičiamų pasaulio konstitucijų, laikytina pakankamu saugikliu tam, kad nebūtų priimtos tokio turinio Konstitucijos pataisos, kurių nepalaiko absoliuti dauguma tautos atstovų. Jei dėl pataisos pavyksta susitarti skirtingose tautos atstovaujamose institucijose, vadinasi, tokia pataisa buvo reikalinga tautai, todėl teismas ir negali spręsti, likti jai, ar ne.

O jeigu būtų priimta Konstituciją ardanti pataisa, apie kurias kalbėjote savo pranešime konferencijoje? Jei būtų priimta konstitucinė pataisa, paneigianti fundamentalias, amžinąsias vertybes?

JAV Konstitucijoje nenumatyta jokių turinio apribojimų priimamoms Konstitucijos pataisoms, tokių nėra konstatavęs ir Aukščiausiasis Teismas, taigi JAV Konstitucijoje nėra įtvirtinta amžinųjų vertybių. Tai reiškia, kad teisę keisti Konstituciją turintys subjektai gali priimti bet kokio turinio pataisas, jei dėl jų pavyksta susitarti – viskas JAV Konstitucijoje gali būti keičiama. JAV konstitucinės teisės istorijoje buvo inicijuota tūkstančiai įvairiausio turinio Konstitucijos pataisų, tačiau priimta tik keletas. Vienintelė nekeičiama vertybė, pagal JAV Konstituciją, yra Tautos (ar jai atstovaujančių institucijų) laisvė keisti Konstituciją. Tokia doktrina užtikrina, kad net jei Tautos valia būtų priimta tokia Konstitucijos pataisa, kuri galėtų būti vertinama kontroversiškai, ji bet kada vėliau galėtų būti pakeista. Tai leidžia tikėtis ir to, kad keičiant Konstituciją bus ištaisytos klaidos, kurias galėtų padaryti Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs Konstitucijos nuostatas ir suteikęs joms tam tikrą prasmę.

Su profesoriumi Richardu Albertu kalbėjosi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto lektorė dr. Jolita Miliuvienė.

Tarptautinės mokslinės-praktinės Konstitucijos dienai skirtos konferencijos organizavimą iš dalies finansavo Lietuvos mokslų taryba (Nr. P-MOR-23-33).