Netikėjo, kad karas išties vyksta

Iš Kijevo į Lietuvą prieš keturis mėnesius atvykęs Bohdanas Zhyhun neseniai užbaigė antrąjį informatikos sistemų programos kursą Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Pasakodamas apie kelionę į Lietuvą, jis sako, kad kilus karui gimtinėje negalėjo patikėti, jog tai tiesa.

„Nors mūsų šeima ruošėsi blogiausiam scenarijui ir iš anksto pasirūpino maisto ir energijos atsargomis bei apgalvojo galimus saugius pasitraukimo kelius, vylėmės, kad tragedijos išvengti pavyks. Todėl prasidėjus karui buvau šoke, bet vis dar tikėjau, kad kariniai veiksmai ilgai nesitęs. Visgi iki šiol gyvename didelėje nežinomybėje dėl mūsų šalies ateities“, – pasakoja jaunuolis.

Jis prisimena, kad situacijai gimtinėje vis blogėjant kartu su artimaisiais nusprendė palikti savo namus. Pirmiausia jie persikėlė į vakarinę Ukrainos dalį. Vėliau Bohdano tėvai jį palydėjo iki Lenkijos, o drauge sieną kirtusi mama pasirūpino, kad vaikinas saugiai atvyktų į Lietuvą, kur žinojo galėsiąs tęsti studijas. Tačiau galiausiai Kauną jis pasiekė vienas – tėvai už Ukrainos laisvę sugrįžo kovoti namo.

„Nors Lietuva maža šalis, tačiau čia atsiveria plačios galimybės. Lietuva viena pirmųjų ukrainiečiams pasiūlė itin palankias sąlygas pratęsti neramumų sutrikdytas studijas. Taip pat žinojau, kad čia suteikiamas europinio lygmens išsilavinimas. Taigi, ši šalis atrodo kaip viena geriausių vietų ukrainiečiams“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Labiausiai pasiilgsta šeimos

Bohdanas prisimena, kad vos tik atvykęs į Lietuvą buvo nustebintas karo pabėgėliams padedančių savanorių rūpesčiu. Jie studentą palydėjo iki pat VDU suteikto bendrabučio durų. Jis taip pat džiaugiasi, kad VDU lanksčiai pritaikė studijų programas ukrainiečiams ir sudarė sąlygas mokytis lietuvių kalbos.

Vaikinas sako, kad greičiau apsiprasti naujoje vietoje padeda kultūriniai Lietuvos ir Ukrainos panašumai bei sutikti nauji draugai – tiek to paties likimo ukrainiečiai, tiek lietuviai. „Kasdien skaitau naujienas apie įvykius Ukrainoje, juos aptariu ir su draugais. Tai išties padeda, nes išgirdus slegiančias naujienas dažnai prireikia laiko nusiraminti. Pamenu, kad tėvams papasakojus apie tai, kad vyksta Ukrainoje, net keletą naktų taip nerimavau, jog negalėjau užmigti“, – išgyvenimais dalijasi VDU studentas.

Jaunuolis ne tik studijuoja, bet ir nuo paskutinių metų mokykloje dirba informacinių technologijų srityje. Neseniai jis pasinėrė ir į savanorišką veiklą – darbuojasi pabėgėlių centre. „Kai mokausi ir dirbu, man yra kiek lengviau užsimiršti ir susitelkti į darbus. Savanoriaudamas jaučiu didelę prasmę, nes žmonėms suteikiu ne tik fizinę, bet ir psichologinę pagalbą. Daug bendrauju su karo pabėgėliais, nes jiems labai svarbu būti išklausytiems“, – pasakoja vaikinas.

Visgi kasdien jis baiminasi dėl Ukrainoje likusių artimųjų bei sunkiai renka žodžius prakalbęs apie jų likimą. „Labiausiai ilgiuosi Ukrainoje likusios šeimos ir draugų. Taip pat dažnai prisimenu ir gimtąjį Kijevą – juk jame gyvenau net 19 metų. Su artimaisiais nuolat palaikau ryšį, nors ne visada bendrauti atvirai yra saugu. Tačiau draugai papasakojo, kad visai šalia mano namų nukrito dvi bombos, jie matė ir sprogimą lydėjusius dūmus“, – teigia pašnekovas.

Pasiteiravus apie ateities planus, Bohdanas sako, kad kol jo tauta gyvena nežinomybėje, sunku žvelgti į ateitį. Artimiausiu metu jis planuoja baigti studijas Lietuvoje. „Vertiname mums suteiktą pagalbą. Aš ir kiti į Lietuvą atvykę studentai iš Ukrainos gavo visą reikalingą pagalbą – stipendijas, apgyvendinimą ir finansinę paramą. Čia jaučiamės saugūs“, – teigia studentas.


Įgyvendina daugybę iniciatyvų

VDU studijuoja ir daugiau jaunuolių iš Ukrainos, kurie šiandien su nerimu stebi įvykius tėvynėje. Studentai tiki, kad karo negandos Lietuvoje jų nepasieks, o jau greitai laisve galės džiaugtis ir Ukraina. Tačiau iki tol Lietuvoje antruosius namus atradę ir studijas tęsiantys ukrainiečiai turi susidoroti ir su kasdieniais rūpesčiais. Mintis apie artimųjų saugumą ar studijas nuolat lydi ir nerimas dėl neužtikrintos finansinės ateities.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, šiuo metu parama studijoms ir pragyvenimui Lietuvoje yra reikalinga apie 200 jau priimtų ir apie 200 prašančių priėmimo studentų.

Prof. J. Augutis pasakoja, kad dar greičiau Lietuvoje apsiprasti, užmegzti naujus ryšius ar ugdyti svarbius gebėjimus padeda ir kitos VDU fondo vykdomos iniciatyvos. Nuo pat kovo, kaip ir Bohdaną, VDU ukrainiečius kviečia į nemokamus lietuvių kalbos kursus. Birželio mėnesį Vilniuje įsikūrusioje VDU Švietimo akademijoje buvo įsteigtas ir Ukrainos centras. Pirmasis tokio pobūdžio centras visame pasaulyje telks įvairias kultūrines ir švietimo veiklas įgyvendinančią ukrainiečių bendruomenę.

„Kultūra ir mokslas – kertiniai šalies pamatai, be kurių neįsivaizduojama nei jos dabartis, nei ateitis. Todėl nuo karo Ukrainoje pradžios VDU tiek pats inicijavo, tiek įsitraukė į daugybę iniciatyvų, skirtų padėti į Lietuvą atvykusiems ir akademinį kelią norintiems tęsti jaunuoliams. Parama jauniems žmonėms yra viena iš svarbiausių šiandienos ir ateities kovos prieš agresiją priemonių“, – teigia VDU rektorius.

Paramos svarba nė kiek nemažėja

Iki šiol daliai studentų iš Ukrainos 300 eurų stipendijos buvo mokamos iš valstybės biudžeto. VDU kartu su partneriais ieško galimybių visiems studentams skirti panašią paramą.

„Norfos“ labdaros ir paramos fondas VDU fondo stipendijoms jau skyrė 10 tūkst. eurų. Pasak paramą teikiančios įmonės vadovo Dainiaus Dundulio, karą išgyvenantiems Ukrainos žmonėms reikalinga įvairiapusė pagalba, bent iš dalies leidžianti atkurti tragedijos paliestus gyvenimus.

„Jaunoji ukrainiečių karta nestokoja drąsos ir ryžto ne tik prisidėti prie savo tėvynės pergalės dabar ją ištikusiame kare, bet ir kurti Ukrainos ateitį bei užtikrinti jos atstatymą. Todėl skirdami paramą Lietuvoje studijuojantiems Ukrainos studentams drauge siekiame prisidėti ir prie šios mums itin draugiškos šalies gerovės bei klestėjimo.

Be to, jaunuolių iš Ukrainos pečius dažnai slegia ir taip daug rūpesčių – jie ne tik išgyvena dėl gimtinėje likusių artimųjų, bet ir turi pasirūpinti savimi ar drauge apsigyvenusiais šeimos nariais. Tokiomis sąlygomis susitelkti į mokslus gali būti išties sudėtinga. Todėl teikdami paramą stengiamės palengvinti jaunų žmonių naštą, jog kuo daugiau savo laiko ir dėmesio jie galėtų skirti kokybiškoms studijoms“, – teigia D. Dundulis ir prideda, kad karui Ukrainoje tebesitęsiant svarbu ir toliau nepamiršti bėdoje atsidūrusių kaimynų.