Patyrusių partnerių svarba

Siekiant visuomenei pristatyti tarptautinį pripažinimą pelniusias parodas, žinomus atlikėjus, interaktyvius pasirodymus ir kitą kokybišką turinį, labai svarbu, kad kultūros atstovai bendradarbiautų su patyrusiais verslo partneriais. Vienas pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėjų „Švyturys nealkoholinis“ savo geraisiais pavyzdžiais bei ilgamete patirtimi kultūros srityje pasidalino ir su projekto organizatoriais.

Pasak „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, visus metus trukęs projektas padėjo atsiskleisti ne tik daugybei menininkų, kūrybininkų ar organizatorių, bet ir pačiai įmonei.

„Mums, ne tik kaip gamintojui, bet ir kaip visuomenės atstovams, didelę reikšmę teikia tai, kas sujungia žmones, padeda tobulėti ir augti – tiek šalies, tiek miestų ar rajonų lygmenyje. Kultūra bei jos pagrindu vystomos vertybės yra labai svarbi visuomenės dalis, todėl norėjome prisidėti prie to, kas artima mums patiems bei kas, mūsų nuomone, yra šalies bei Kauno žingsnis į priekį.

Džiaugiamės, kad organizatoriai nuo pat pradžių pasirinko mus, kaip partnerius. Tikimės, kad mums pavyko išlaikyti aukštą kartelę bei parodyti pavyzdį ir kauniečių įmonėms, kad kultūros rėmimas yra ne išlaidos, o investicija į miesto ateitį“, – sako R. Viršilas.

Kultūra per istorijas

Anot „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, pasiekimai – iš tiesų akivaizdūs. Dar 2015 metais, kai buvo pradėta rengti projekto programa, Kaunas nebuvo laikomas jaunimui patraukliu miestu, tačiau tikslingai atrinkti programos renginiai suintensyvino jaunų miesto gyventojų kultūrinį gyvenimą.

„Organizuodami projektą taip pat išsikėlėme tikslą – artimiau supažindinti visuomenę su Kauno architektūra, paveldu, čia tvyrančiu modernizmu, paskatinti suprasti ir iš naujo atrasti paties miesto tapatybę. Taip pat norėjome sužadinti atmintį apie tuos žmones, kurie prisidėjo prie miesto kūrimo ir augimo, tačiau atsitikus tam tikroms tragedijoms, jų gyvenimų istorijos buvo tarsi ištrintos“, – pasakoja V. Vitkienė.

Projekto vadovė įvardija, kad jai asmeniškai didelį įspūdį paliko ir didelę susižavėjimo bangą Kaune sukūrė menininkės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, kurioje buvo nagrinėjama holokausto tematika, perteikta per pačios autorės patirtis. Prie vietos kultūros puoselėjimo nemenkai prisidėjo ir tarptautiniais apdovanojimais įvertintas projekto organizatorių ir „Švyturys nealkoholinis“ bendras kūrinys – „Kultūra į kiemus“. Nuo pavasario iki pat rudens Kauno miesto daugiabučių kiemuose buvo rengiami koncertai, teatro ir cirko pasirodymai, parodos bei daugybė kitų meninių įvykių.

„Projektai ir renginiai sulaukia galybės teigiamų atgarsių. Net anksčiau menu nesidomėję žmonės tikina atradę kažką naujo ir vertingo. Viso projekto esmė buvo pabrėžti, jog kiekvienas miestas turi savo tapatybę ir jame yra kuo mėgautis bei didžiuotis, taip pat norėjome paneigti įsisenėjusius stereotipus. Siekėme parodyti, kad visų pirma Europos kultūros sostinė yra skirta patiems miesto gyventojams“, – sako vadovė.

Sudomino bene visą Lietuvą

Projekto rėmimų vadovės bei kuratorės Irutės Tumaitės nuomone, visus metus trukęs projektas sukūrė jausmą, kad atvykti iš kitų miestų į Kauną – nėra toli, o visi renginiai bei parodos yra pasiekiami ranka. Ji džiaugiasi, kad ištisus metus Kaunas sulaukė daugybės svečių iš sostinės bei kitų Lietuvos miestų.

„Labai simboliškai šiame projekte buvo sukurta ir įvairius Lietuvos kūrimosi etapus atspindinti „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ paroda, kurią organizavo dviejų miestų muziejai: MO muziejus Vilniuje ir Kauno miesto muziejus. Paroda atvėrė dviejų miestų pamatinę priklausomybę, parodė jų sąjungą bei nesutarimus.

Per du didžiuosius šalies miestus pasidalinusi paroda sulaukė itin didelio susidomėjimo iš įvairių šalies miestų ir miestelių. O tai tik patvirtino, kad projektas ir jame gvildenamos idėjos svarbios visai Lietuvai“, – sako I. Tumaitė.

Projekto organizatorių ir rėmėjų dėka per pastaruosius metus Kaune ir Kauno rajone įgyvendinta daugiau nei 1300 skirtingų kultūrinių renginių bei parodų, kurių metu talentus ir individualias patirtis pademonstravo beveik 12 tūkst. menininkų bei kūrėjų iš viso pasaulio. Daugybėje skirtingų miesto erdvių surengti kultūriniai įvykiai sulaukė daugiau nei 1,2 milijono lankytojų.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto organizatoriai bei partneriai šiais metais pritraukė tokius žinomus menininkus kaip Yoko Ono, Marina Abramović, Jenny Kagan ir kt., atvėrė duris festivaliui „Audra“, rengė įvairius socialinius žaidimus, edukacines programas, iniciatyvas, koncertus, parodas, forumus, spektaklius, instaliacijas ir daugybę kitų meninių įvykių. Visas projekto įgyvendinimas atsiėjo 26 milijonus eurų.