Priimti sprendimą rinktis mediko kelią ryžtųsi tikrai ne kiekvienas. Kas jus paskatino rinktis šią profesiją?

Sprendimas pasirinkti medikės kelią gimė dar anksti vaikystėje. Už tai esu dėkinga savo tėveliams, kurie išmokė atsakingai dirbti ir savo pavyzdžiu rodė, kad svarbiausia gyvenime – daryti gerus darbus.

Dar mokydamasi mokykloje supratau, kad pasirinkusi medikės profesiją, galimybę daryti gerus darbus turėsiu kiekvieną dieną, o sprendimui pasirinkti gydytojos akušerės ginekologės specialybę įtakos turėjo tai, kad esu užaugusi didelėje, 8 vaikų šeimoje. Mano manymu, nėra nieko tauriau, svarbiau ir gražiau nei naujos gyvybės atsiradimas. Myliu savo darbą ir negailiu jam nei laiko, nei jėgų.

Atsakomybė jūsų darbe – tiesiog milžiniška, ypatingai šioje srityje, juk esate atsakinga už naujos gyvybės atėjimą į šį pasaulį.

Be jokios abejonės, šis darbas yra neatsiejamas nuo didelės atsakomybės, tačiau gydytojo profesija – tai misija. Tai pasišventimas ir nuolatinis savęs atidavimas, nes su kiekvienu gimdymu išgyvendamas naujos gyvybės atėjimo stebuklą, iš tikrųjų prisiimi ir atsakomybę už motinos ir vaikelio gyvybę ir sveikatą. Tai tikrai labai įtemptas ir atsakingas darbas, kuriam dažnai turime paaukoti savo jėgas, laisvalaikį ir buvimą su artimaisiais.

Turite ilgametę patirtį akušerijos srityje, per pastarąjį trisdešimtmetį iš arti stebėjote pokyčius. Ar apskritai galima palyginti sąlygas tiek gimdyvėms, tiek patiems medikams tais laikais ir dabar?

Palyginti nepalyginamus dalykus yra gana sudėtinga, nes be jokios abejonės sąlygos tais laikais ir dabar skiriasi kardinaliai. Nors Lietuvoje motinos ir vaiko pagalba visada buvo prioritetinė sritis medicinoje, tačiau nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros diagnostinės ir gimdymo sąlygos buvo kur kas prastesnės lyginant su dabartinėmis.

Gimstamumas sovietmečiu buvo ženkliai didesnis. Gimdymo palatose apie nėščiosios privatumą buvo galima tik pasvajoti: dažnai vienu metu toje pačioje patalpoje gimdydavo dvi ar daugiau gimdyvių, todėl neretai gimdyvei tekdavo „dalyvauti" ir stebėti šalia esančios moters gimdymą. Gimdymo lovų labai trūkdavo, gimdyvės neretai būdavo guldomos koridoriuose ar kitose gimdymo įstaigos patalpose, o kartais ir po 9-10 moterų vienoje pogimdyvinėje palatoje. Kartais dėl lovų trūkumo specializuotose šalies ligoninėse nebūdavo galimybės hospitalizuoti didelės rizikos pacienčių iš regionų. Tokios sąlygos dažnai nulemdavo nepalankias išeitis tiek motinai, tiek vaikeliui.

Kalbant apie naujagimius – požiūris sovietmečiu vėlgi buvo kitoks. Vaisiaus būklės ištyrimo diagnostinės galimybės buvo ribotos: medinis stetoskopas buvo bene vienintelis diagnostikos įrankis. Atsiradus moderniai šiuolaikinei medicininei įrangai (kardiotokografams, ultragarsui su doplerometrija, įvairiems genetiniams tyrimams) nėštumas ir gimdymas tapo saugesnis, o savalaikės motinos ir vaisiaus patologijos diagnostikos galimybės dėka tapo įmanoma išvengti komplikacijų ir netekčių.

Papasakokite, kaip atrodė pasiruošimas gimdymui, pats gimdymo procesas ir pogimdyvinis laikotarpis ankstesniais laikais? Kokie standartai buvo taikomi?

Sovietmečiu pasiruošimo gimdymui pagrindas buvo motinystės mokyklos, kadangi nebuvo tiek informacinės medžiagos, o taip pat ir galimybių tą informaciją paskleisti. Privalomose moterų konsultacijose pacientės būdavo supažindinamos su nėštumo fiziologija, gimdymo procesu. Pogimdyvinėse palatose buvo suteikiama informacija apie naujagimio priežiūrą bei asmens higieną po gimdymo.

Į patį gimdymo procesą buvo žiūrima daugiau kaip į mechaninį vyksmą, o emocinei pacientės būsenai dėmesio neskirdavo visai. Standartiškai, remiantis taisyklėmis į gimdymo skyrių nėščiosios ar gimdyvės vyras bei kiti šeimos nariai buvo griežtai neįleidžiami, negalėdavo dalyvauti nei nėščiosios apžiūrose, nei paties gimdymo metu, nei pogimdyviniame laikotarpyje. Po gimdymo, pacientės privalėdavo pasilikti nuo 7 iki 10 dienų, net jei mamos ir vaikelio būklė būdavo gera. Nepaisant tokio ilgo laikotarpio ligoninėje, naujagimiai nuo pat gimimo būdavo atskiriami nuo motinos ir išnešami į naujagimių kambarius, o maitinti atnešami pagal griežtai nustatytą tvarkaraštį.

O šiais laikais – kas pakito?

Bene didžiausias šių laikų pokytis – galimybė pasirinkti gydymo įstaigą gimdymui, kurioje gimdyvė ir jos artimieji jausis gerai ir saugiai. Ne paslaptis, kad pasikeitė ir požiūris į motinystę ir jos svarbą. Ankščiau nėštumas ir gimdymas buvo daugiau tik pačios moters atsakomybė, dabar tapo bendru šeimos rūpesčiu. Tėčio dalyvavimas ir buvimas kartu sukuria ne tik naujagimiui, bet ir visai šeimai palankias sąlygas.

Vystantis mokslui ir naujoms technologijoms nepalyginamai pakito diagnostikos galimybės bei jų kokybė. Taip pat buvo sukurtos suvienodintos metodikos ir algoritmai, kuriais savo klinikiniame darbe vadovaujasi šios srities specialistai. Tai leidžia anksti diagnozuoti motinos ir vaikelio patologinius pakitimus ir priimti savalaikius sprendimus, padedančius išvengti komplikacijų. Labai svarbu pabrėžti, kad vystantis farmacijos pramonei pasikeitė ir ištobulėjo gimdymo nuskausminimo būdai. Atsirado sovietmečiu nenaudota, tačiau šiuo metu plačiai taikoma epidūrinė nejautra. Na ir motinos džiaugsmui, užgimus vaikeliui jis nėra atskiriamas ir išnešamas, o dar nenukirpus virkštelės uždedamas ant motinos krūtinės.

Klausantis tais laikais gimdžiusių moterų istorijų susidaro įspūdis, kad psichologinė jų būsena mažai kam rūpėjo, o juk emocinė būsena – ypatingai svarbi.

Nėštumas ir gimdymas yra labai svarbus ir intensyvus patyrimas nulemiantis emocinę nėščios moters būseną. Todėl nenuostabu, kad nėštumo metu kyla daug įvairių nepatirtų jausmų, dažniausiai – tai baimė ir nerimas, susijęs su artėjančiu gimdymu. Šiais laikais yra gana įprasta viską numatyti, suplanuoti ir kontroliuoti, tačiau gimdymas yra fiziologinis procesas ir nors ne visos besilaukiančios nerimauja dėl gimdymo, tačiau tai tikrai būdinga mūsų kultūrai. Ir iš tiesų gimdymas ne visada patiriamas kaip didelis skausmas ar kančia – gimdymas gali būti labai gražus.

Deja, besilaukiančios moterys dažnai įbaugintos savo mamų patirčių, kurios gimdė tikrai sudėtingomis sąlygomis sovietmečiu. Be to – daug neigiamos įtakos lemia internetiniai forumai, draugės ir pažįstamos, kurios neretai skuba papasakoti savo istoriją, sąmoningai ar nesąmoningai sutirštindamos spalvas.

Svarbiausias dalykas, ką galiu patarti besilaukiančioms – stengtis atrasti moteris, kurios gali papasakoti ir atskleisti teigiamą gimimo patyrimą. Jei nėščioji į gimdymą vyks kaip į gimtadienį ir tikės savimi, didelė tikimybė, kad tai bus gražus susitikimas su savo vaikeliu: moters kūnas sugeba užauginti savyje naują žmogutį ir turi daug galių, padedančių mažyliui atkeliauti į šį pasaulį.

Minėjote, kad sovietmečiu vyrams buvo griežtai draudžiama dalyvauti gimdyme. Šiais laikais vyrai vis aktyviau palaiko savo moteris ir ryžtasi būti kartu gimdymo metu. Tiesa, istorijų taip pat būna įvairių – ne kiekvienam lengva atlaikyti tokį stresą.

Ruošiantis gimdymui porai reikėtų pasidalinti jausmais ir lūkesčiais, kadangi vyras nelabai supranta gimdymo procesą ir savo vietą jame. Siekiant išvengti nusivylimų, labai svarbu vyrui suteikti esminių žinių apie gimdymo procesą bei apie fiziologinius ir psichologinius moters organizmo pokyčius. Vyrams svarbu žinoti ir konkrečius dalykus: kaip palaikyti moterį sąrėmių metu, kaip padėti judėti, kvėpuoti, kad ji jaustųsi saugiai, patogiai ir galėtų susitelkti į save, savo pojūčius ir gimdymo procesą. Taip pat labai svarbu ruoštis ne tik gimdymui bet ir vaikelio atėjimui. Kūdikis yra ne tik džiaugsmas, bet ir didelis išbandymas šeimai. Tai patirtis, kuri gali šeimą tiek suartinti, tiek ir atitolinti.

Svarbu suvokti, kad gimdymas – tai nenuspėjama ir neprognozuojama kelionė, nepaklūstanti mūsų planams ir įsivaizdavimams. Tiek šeimoms, tiek sveikatos priežiūros specialistams reikia daug lankstumo, išminties ir patyrimo siekiant pasirinkti tai, kas individualiai kiekvienai moteriai konkrečioje akušerinėje situacijoje yra tinkamiausia. Visuotinio recepto čia nėra.

Baltijos Amerikos klinika, kurioje dirbate, gimdžiusių moterų tarpe garsėja kaip ypatinga vieta. Kaip manote, kodėl?

Šioje klinikoje dirbu daug metų, tad tikrai galiu pasakyti, kodėl čia gimdžiusios moterys būna patenkintos. Nėščiųjų ir gimdyvių psichologinė būsena yra labai jautri ir lengvai pažeidžiama, o jauki ir išpuoselėta klinikos aplinka leidžia pacientėms jaustis kaip namuose. Joms suteikiama erdvi, vienvietė ar VIP palata, kuri patogi gimdyvei, naujagimiui ir kartu dalyvaujantiems artimiesiems. Taip sumažinamas nerimas, baimė ir įtampa gimdyvei ir visai šeimai.

Baltijos Amerikos klinika yra privati, tad joje nebūna didelių gimdyvių srautų – gimdo tik iš anksto šią kliniką pasirinkusios pacientės. Tai reiškia, kad klinikos personalas gali užtikrinti išskirtinį dėmesį ir rūpestį gimdyvei, naujagimiui bei artimiesiems. Sudarant išskirtinai šeimai palankias sąlygas, užtikrinamas privatumas ir sumažinamas infekcijos pavojus. Visą parą medicinines paslaugas teikia profesionalūs medicinos darbuotojai. Taip pat klinikoje dirba profesionalūs naujagimių žindymo specialistai, kurie kantriai moko taisyklingo naujagimio maitinimo krūtimi, taip palengvindami pogimdyvinio laikotarpio eigą.

Baltijos Amerikos klinikoje dirbama su modernia, šiuolaikiška medicinine įranga ir visomis gimdymo pagalbai teikti reikalingomis priemonėmis. Klinika turi keletą operacinių patalpų, tad pasikeitus akušerinei situacijai ir prireikus atlikti intervenciją ar operaciją, tai atliekama nedelsiant. Kiekviena nėščioji ir gimdyvė mums yra ypatinga, nepakartojama ir labai svarbi, todėl renkantis įstaigą gimdymui labai svarbus abipusis pasitikėjimas.

Per ilgametę savo darbo patirtį tikriausiai matėte pačių įvairiausių gimdymo situacijų. Ar atmintyje yra įstrigęs koks nors ypatingas įvykis?

Nėštumas ir gimdymas – tai ne liga, o dovana. Labai svarbu, kad motinos priimtų tai kaip dovaną ir gal dėl to iš atminties neišdyla moteris, pagimdžiusi 16 vaikų. Visus juos užaugino šeimoje ir suteikė išsilavinimą. Kiekvieno gimdymo metu, jos akyse matydavau švytėjimą ir palaimą.

Kaip ir daugybė mano kolegų akušerių ginekologų savo darbe esu patyrusi įvairių sudėtingų, grėsmingų ar net kuriozinių situacijų. Prisimenu atvejį, kai buvau iškviesta į priėmimo skyrių konsultuoti pacientę dėl pilvo skausmų. Paaiškėjo, kad prasidėjęs gimdymas, o pacientė vis dar ryžtingai bandė įtikinti, kad tai apendicitas, neigdama nėštumą.

Prisimenu ir pirmąjį mano priimtą gimdymą dar besimokant rezidentūroje. Prižiūrėjau gimdyvę, kuri laimingai pagimdė berniuką. Jaučiau didelę įtampą ir atsakomybę, nepaisant to, kad gimdymas buvo sklandus. Per keletą dešimtmečių darbo patirties atsiranda didelė klinikinė patirtis, turbūt todėl nesibaimindama esu prižiūrėjusi ir savo seserų gimdymus. Išmoksti atsiriboti nuo nereikalingų emocijų ir lieka tik patirtis bei profesiniai įgūdžiai.

Pripažįstu, kad besąlygiškai myliu savo darbą, profesiją ir jeigu tektų savo gyvenimą gyventi iš naujo – nieko nekeisčiau ir vėl rinkčiausi tą patį kelią.

Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
Daugiau informacijos: www.bak.lt
Registracija telefonu:

+ 370 5 234 2020
+ 370 6 985 2655
+ 370 6 821 4000