Tai, kad „žaliasis smegenų plovimas“ yra žalingas ne tik vartotojams, bet ir tvariems verslams, pripažįsta ir Europos Komisija, kuri neseniai paskelbė planuojanti pristatyti Žaliųjų teiginių direktyvos pasiūlymą, leisiantį pažaboti „žaliąsias manipuliacijas“.
Kviečia pokyčių imtis dar mokyklos suole
Ugdyti jaunimo ekologinį sąmoningumą svarbu kuo anksčiau – to siekia jau 7-ąjį kartą Lietuvos moksleivius kviečiantis dalyvauti nemokamas ekologinis konkursas „Žalioji odisėja“.
„Konkurso metu moksleiviai ne tik įgyja naujų žinių, bet kartu ir demonstruoja jau turimas, ieško sprendimų, kaip patiems imtis iniciatyvos kovoje su klimato krize, o ne būti vien pasyviais stebėtojais. Galime pasidžiaugti, jog auga išties sąmoninga jaunoji karta, todėl konkurso metu duodame jiems trūkstamus įrankius, kompetencijas, kad moksleiviai galėtų savomis rankomis įgyvendinti pozityvius pokyčius savo bendruomenėse“, – pristato viena konkurso organizatorių, „Kita forma“ vadovė, ekologė Vaida Griškevičienė.
Kaip dalyvauti konkurse?
Konkursas vyks 2023 m. kovo – lapkričio mėnesiais. Nuo kovo 1 d. dalyviai kviečiami registruotis elektroniniu būdu, užpildant registracijos formą konkurso puslapyje.
Visos užsiregistravusios mokyklos kovo 1 d. – gegužės 1 d. bus kviečiamos atlikti praktinę užduotį – identifikuoti mokykloje ar miesto bendruomenėje egzistuojančią aplinkosauginę problemą ir sukurti projektą, siūlantį jos sprendimo būdus. Lapkritį minimos Klimato savaitės metu finale bus apdovanotos trys stipriausios šalies mokyklų komandos, o nugalėtojų lauks pažintinė ir su aplinkosauga susijusi kelionė į Europos šalį.
Apsimestinis tvarumas
Kol dalis gamintojų į tai žiūri atsakingai ir imasi visų įmanomų priemonių sumažinti savo žalą gamtai, kiti pasirenka atsakomybę vaidinti ir užsiima „žaliuoju smegenų plovimu“ (ang. greenwashing). Apsimestinis tvarumas dažnu atveju yra dar blogiau nei visiškas abejingumas, kokį pėdsaką įmonės veikla palieka gamtai.
„Taip yra dėl kelių priežasčių: pirmiausia, garsiai nuskambantys atvejai, kai „žaliuoju smegenų plovimu“ užsiima dideli, atsakingais laikyti prekių ženklai, stipriai prisideda prie to, jog mažėja žmonių pasitikėjimas ir jų konkurentais, o išties atsakingai veikiančių organizacijų motyvacija investuoti į tvarias produktų bei jų pakuočių alternatyvas mažėja“, – atkreipia dėmesį didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovė Asta Burbaitė ir priduria, jog tai gali sulėtinti tvarių inovacijų kūrimą.
Dar viena problema, susijusi su „žaliuoju smegenų plovimu“, anot A. Burbaitės, yra ta, jog jis mažina konkurencinį įmonių pranašumą.
„Renkantis, ką pirkti, tvarumo kriterijus jau kurį laiką darosi vis svarbesnis – dažnai žmonės yra linkę už draugišką aplinkai prekę mokėti daugiau, tačiau jei, pavyzdžiui, abu siūlomi produktai yra pozicionuojami kaip ekologiški, esminiu pasirinkimo svertu gali tapti kaina, nepaisant to, jog tikroji pigesnio produkto sukūrimo istorija visiškai nėra tvari“, – perspėja A. Burbaitė.
Tikrinkite faktus
Tapti „greenwashing‘o“ taikiniu nėra sudėtinga – prekės ženklai įdeda nemažai pastangų, jog jų tvarumu būtų patikėta, tačiau to išvengti galima ugdant ekologinį visuomenės sąmoningumą.
„Nepatingėkite patikrinti prekės ženklo istoriją ir faktus – neretai gilesnė analizė padeda atskleisti tikrąjį įmonės požiūrį į ekologiją. Taip pat panagrinėkite ir svetainėje bei internete skelbiamą informaciją, įvertinkite, ar gamintojai pateikia konkrečius įrodymus, ar vien kalba skambiomis frazėmis, – pataria A. Burbaitė. – Dar vienas rodiklis, už kurio neretai slepiasi klasta, – viskas atrodo per daug gražu, kad būtų tiesa, todėl verta savęs paklausti, ką apie tai jums sako vidinis balsas – jis neretai būna teisus.“
„Žaliąją odisėją“ organizuoja didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“.