„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis džiaugiasi pasiektu rezultatu ir tuo pačiu ragina konkurentus neatsilikti. Artimiausias „Norfos mažmena“ „persekiotojas“ pagal mokamus atlyginimus – UAB „Lidl Lietuva“, kurioje sausio mėnesio duomenis, darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, pajamų mediana siekė 1355 eurus.
„Jau kuris laikas vyko varžytuvės dėl pirmos vietos. Tai mes, tai konkurentai keliais eurais įsiverždavo į priekį. Smagu, kai šiai dienai galime pasigirti mokėdami didžiausius atlyginus visame sektoriuje, o ypač dėl to, kad atotrūkis nuo konkurentų jau nebe keli eurai, o beveik 100-as. Visgi, konkurencija yra sveikintinas dalykas, todėl norėčiau paskatinti kolegas palenktyniauti, juk nuo to tik geriau bus visiems Lietuvos prekybos sektoriaus darbuotojams“, – sako D. Dundulis.
Mokėti konkurencingą atlygį „Norfos“ darbuotojams, kaip pasakoja pašnekovas, leidžia keletas veiksnių. Vienas svarbiausių – apyvarta.
„Pirmiausia, norėčiau išskirti pirkėjus, kurie generuoja apyvartą. Pirkėjų skaičius „Norfoje“ kiekvienais metais stabiliai auga. Manau, kad žmonės pas mus apsiperka todėl, nes čia randa jiems tinkamą kainos ir kokybės santykį, didelį šviežios mėsos ir kitų mėsos produktų pasirinkimą, platų kulinarijos gaminių asortimentą, vidutinėse ir didžiosiose parduotuvėse turime ir šviežios žuvies skyrius. Tad atsižvelgiant į mūsų parduotuvių dydžius, manau, kad turime didžiausią šviežių produktų pasiūlą Lietuvoje“ , – teigia D. Dundulis.
Ne ką mažiau prie atlyginimų augimo, pasak verslininko, prisideda ir optimalus darbo organizavimas.
„Turime puikią vadybos komandą, kuri yra atsakinga už darbo organizavimą. Darbai yra suorganizuoti taip, kad jiems atlikti reikėtų kuo mažesnių žmogiškųjų resursų o procesai – kuo labiau automatizuoti. Esu įsitikinęs, kad pas mus procesų ir darbų automatizavimas yra didžiausias rinkoje“, – teigia „Norfa“ vadovas.
Atlyginimų dydis „Norfoje“ priklauso ir nuo pačių darbuotojų indėlio, o tiksliau, kaip sako pats D. Dundulis – įdėto realaus darbo.
„Kartais tenka išgirsti – „įdėjau tikrai daug pastangų“, tačiau kai pasižiūri, kas buvo nuveikta, deja, rezultato nėra. Minimalus užmokestis yra nustatytas valstybės ir pas mus jis taip egzistuoja, tačiau lubų, kiek darbuotojas gali uždirbti, nėra. Tai jau yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, kiek jis įdės pastangų ir realaus darbo – tiek mes ir išmokėsime“ – pasakoja pašnekovas.
Galiausiai darbo užmokestis, kaip aiškina D. Dundulis, atsispindi ir išlaidų struktūroje bei kainodaroje.
„Darbo užmokestis yra ir dalis kainodaros. Galėtume ir toliau kelti atlyginimus, tačiau lygiagrečiai turėtų keistis ir kainodara. Visgi, jei mes didinsime kainas, o konkurentai – ne, tuomet natūraliai negalėsime konkuruoti, sumažės apyvarta“, – aiškina verslininkas.
Ir nors šiai dienai „Norfoje“ mokami atlyginimai yra išties konkurencingi, D. Dundulis sako, kad yra maksimalistas – darbo užmokestis prekybos sektoriuje ir toliau turi didėti, deja, spartesniam jo augimui koja kiša dabartinė ekonominė situacija.
„Bėda ta, kad produktų savikaina yra sukilusi. Nors visuomenei ir atrodo, kad prekybos tinklai kainas didina labai laisvai, tačiau tiesa ta, kad konkurencija neleidžia mums kelti jų taip, kaip mes turėtume pagal dabartinę prekių savikainą. Pavyzdžiui, mėsos savikaina jau kuris laikas yra pakilusi, bet parduotuvėse – kainos vis dar tos pačios. Žinoma, yra prekių grupės, iš kurių mes uždirbame daugiau, tačiau kai, pavadinkime, to uždarbio nebeužtenka, natūraliai pradedama žvalgyti į išlaidas, kurių didžiausią dalį sudaro atlyginimai. Šiai dienai neužtenka maržos, kad padengti atlyginimų kėlimą“, – teigia verslininkas.