Nors darbdaviai šiandien siekia kurti skirtingiems darbuotojams draugišką darbo aplinką, įgyvendina įtraukties ir įvairovės iniciatyvas, darbo rinkoje vis dar reikšmingą vaidmenį vaidina su tam tikromis profesijomis susiję stereotipai.
Anot VU Filosofijos fakulteto docentės R. Brazienės, šiandien dar gajus įsitikinimas, kad vienoms pozicijoms užimti labiau tinka vyrai, o kitoms – moterys. Pavyzdžiui, neretai manoma, kad vyras – tinkamesnis kandidatas į vadovaujančias pozicijas, nes tariamai yra racionaliau mąstantis, sugeba išlikti šalto proto, nesivadovauja emocijomis. „Moteriškoms“ neretai priskiriamos pozicijos aptarnavimo srityje, kur reikalaujama mažesnės atsakomybės už komandą, tačiau didesnio kruopštumo ir dėmesio detalėms.
„Šis stereotipas dažnai veikia abi lytis – pavyzdžiui, ne iki galo pasitikima vadovaujančias pozicijas užimančiomis moterimis, o kartu skeptiškai žvelgiama į administracinius ar aptarnavimo srities darbus pasirinkusius vyrus. Dėl to Lietuvoje pastebima ryški profesinė ir sektorinė darbo rinkos segregacija, kuri reiškia, kad tam tikrose profesijose dominuoja vyrai arba moterys“, – sako R. Brazienė.
Ryškesnių pokyčių dar laukia
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ personalo vadovė Inga Radeckienė sako, kad su lytimi susiję stereotipai dar išties turi daug įtakos žmonių profesiniams pasirinkimams. Tai ypač pastebima gamybos srityje. Tačiau, pašnekovės teigimu, inžinerinėse specialybėse jau dabar galima pastebėti teigiamų poslinkių ir daugiau įvairovės.
„Su jaunesnių kartų įsiliejimu į darbo rinką turėtume matyti vis daugiau teigiamų pokyčių. Jaunimas pirmiausiai nori, kad darbas jiems patiktų ir suteiktų savirealizacijos galimybes, todėl mažiau paiso tam tikrų su viena ar kita profesija siejamų nuostatų ar tradicinių lyčių vaidmenų. Jie drąsiau išbando naujas sritis, keičia profesijas todėl, manau, pozityvi tendencija ryškės. Jau šiandien dvejose savo alaus daryklose turime gamybos operatorėmis, proceso inžinierėmis, gamybos proceso analitikėmis dirbančių moterų, nors į šias pozicijas gerokai dažniau kandidatuoja vyrai. Be to, Utenos daryklai vadovauja puikiai savo darbą ir gamybos procesus išmananti vadovė“, – sako I. Radeckienė.
Stereotipai prisideda prie atlygio skirtumų
Pasak docentės R. Brazienės, ypač krenta į akis, kad moterys yra nepakankamai atstovaujamos technologinėse ir inžinerinėse profesijose, kur atlyginimai paprastai yra didesni. Sritys, kuriose tradiciškai daugiausiai dirba moterys, paprastai yra mažiau vertinamos ir menkiau apmokamos nei tos, kuriose dominuoja vyrai.
„Kita sritis, kurioje svarstyklės akivaizdžiai krypsta vyrų pusėn yra verslo valdymas. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 m. Lietuvoje veikė per 83 tūkst. ūkio subjektų ir tik 28 proc. jų vadovavo moterys. Moterys taip pat sudarė tik trečdalį individualioms įmonėms vadovaujančių asmenų. Kalbant apie stambųjį verslą, statistika metai iš metų byloja, kad tai – išskirtinai vyrų sritis. Lietuvoje tarp stambiausių įmonių vadovų yra vos 3 proc. moterų. Įmonių valdybose tik apie 13 proc. narių yra moterys“, – sako R. Brazienė.
I. Radeckienės teigimu, bendrovėje visi darbuotojai yra vertinami, nepriklausomai nuo jų lyties ar kitų socialinių bei kultūrinių tapatybių. „Carlsberg“ grupė, kuriai priklauso „Švyturio-Utenos alus“, yra apsibrėžusi įvairovės, lygybės ir įtraukties politiką, kuri numato įsipareigojimus puoselėti įtraukią, darbuotojus įgalinančią ir skirtumus gerbiančią darbo aplinką. Šiems įsipareigojimams pasiekti numatytos konkrečios priemonės, įskaitant įtraukios lyderystės ir nesąmoningų išankstinių nusistatymų (angl. unconscious bias) atpažinimo mokymus. Grupė siekia, kad ne mažiau kaip 40 proc. aukštesniosios grandies vadovaujančių pozicijų jos įmonėse užimtų moterys.