Darbdavys gali apsilankyti Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, laisvas darbo vietas registruoti Užimtumo tarnybos svetainėje naudodamasis el. paslaugomis ar susisiekti bendruoju konsultacijų numeriu 1883 ar el. paštu info@uzt.lt.
Visų pirma kartu su specialistu parengsite laisvos darbo vietos aprašą, aptarsite darbo sąlygas, darbuotojui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, tinkamo darbuotojo profilį, kandidatų į laisvą darbo vietą atrankos būdus, laikotarpį, per kurį bus rastas darbuotojas, taip pat – kur bus vykdomos darbuotojų atrankos: įmonėje ar Užimtumo tarnyboje.
Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis. Potencialiai galėtų dirbti dvigubai ar net trigubai daugiau, tik būtina jiems sukurti tinkamas sąlygas.
Darbdaviui atsirinkus kandidatą, turintį negalią, galima pasinaudoti subsidijomis jo darbo užmokesčiui.
Jeigu jūsų įdarbinamam žmogui su negalia Užimtumo tarnyboje teikta įdarbinimo su pagalba paslauga, atvejo vadybininkas suteiks konsultacijas, kaip būsimam darbuotojui turi būti pritaikyta darbo vieta, o jeigu iškiltų nesklandumų pradėjus dirbti – tarpininkaus juos sprendžiant.
Įdarbinant žmogų, turintį negalią, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietai pritaikyti. Taip pat subsidija gali būti skirta darbo vietos pritaikymui jau dirbančiam darbingo amžiaus darbuotojui, kuriam nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis arba 30–40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis.
„Iki šiol valstybės parama darbo vietai pritaikyti negalią turintiems žmonėms galėjo naudotis tik socialinės įmonės. Džiaugiuosi, kad nuo 2023 metų situacija keičiasi – visos šalies įmonės turės galimybę gauti subsidijas už darbo vietų ir aplinkos pritaikymą negalią turintiems žmonėms. Darbo vietą bus galima pritaikyti ir įmonėje jau dirbantiems. Tai žmonėms su negalia sudarys palankesnes sąlygas įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje ", – akcentavo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Planuojamoms darbo vietoms pritaikyti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2023 m. negali viršyti 26 tūkst. Eur. Subsidijos lėšos gali būti skiriamos techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti neįgaliesiems, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia neįgaliam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti). O taip pat pastatui (patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems, pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, projektuojant, įrengiant specialius įrenginius ir kt.
Darbdaviai gali gauti subsidijas darbo asistento išlaidoms, jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis. Subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis – 62 proc. patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio (2023 m. – 3,19 Eur) už kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į šių asmenų faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta darbo asistento pagalba. Darbo asistento pagalbos poreikį ir jo terminą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, ji informaciją apie priimtą sprendimą pateikia Užimtumo tarnybai.
Darbdaviams, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. turės socialinės įmonės statusą ir nuo 2023 m. sausio 1 d. išlaikys darbo vietas negalią turintiems darbuotojams, subsidijos šių asmenų darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpis bus skaičiuojamas nuo 2023 m. sausio 1 d.
Žmonėms su negalia, dirbantiems įmonėse, turėjusiose socialinės įmonės statusą, ir turintiems gydytojo nustatytą darbo asistento poreikį, subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimas tęsiamas iki 2023 m. birželio 31 d. Nuo liepos 1 d. subsidija bus mokama, jeigu darbo asistento poreikį nustatys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Pasirašytų sutarčių dėl įsteigtų, pritaikytų darbo vietų išlaikymo įsipareigojimai lieka galioti.
„Nauja negalią turinčių žmonių įdarbinimo tvarka sudaro geresnes sąlygas įdarbinti žmones su negalia – dabar visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo statuso, prieinamos tos pačios pagalbos priemonės," – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Negalios organizacijų atstovė džiaugiasi, kad visuomenės nuostatos apie žmones, turinčius negalią, darbo rinkoje keičiasi: „Girdime labai daug pozityvių įsidarbinimo istorijų: vieni įsilieja be papildomos pagalbos, kitiems reikia tam tikrų pritaikymų ar laikinos asistento paslaugos, kol galiausiai darbuotojas geba pareigas atlikti savarankiškai ir kokybiškai. Visos šios geros patirtys, negalią turinčių žmonių buvimas greta mūsų neabejotinai griauna ydingus stereotipus, kurie visiems mums padarė daug žalos".
Keičiasi visuomenės požiūris
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter" atlikta apklausa atskleidė, kad šalies visuomenė yra pasirengusi platesniam negalią turinčių žmonių įsitraukimui į darbo rinką ir, suprantama, visuomeninį gyvenimą.
Absoliuti dauguma (95 proc.) respondentų patvirtino, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama. 72 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje. Absoliuti dauguma (90 proc.) tyrimo dalyvių pritaria teiginiui, kad negalią turintys žmonės yra lojalūs darbuotojai. Net 92 proc. visų tyrimo dalyvių patvirtino, kad, būdami darbdaviu, priimtų į darbą žmogų su negalia, jeigu jo kompetencija būtų pakankama.
Daugiau informacijos rasite čia.