Pandemija – ne vienintelis pastarųjų metų iššūkis
Praėjusius dvejus metus A. Armonaitė vadina iššūkių ir krizių valdymo metais, per kuriuos teko priimti Covid-19 pandemijos bei Rusijos sukelto karto Ukrainoje sąlygotus iššūkius.
„Abi krizės turi dideles ekonomines implikacijas. Nors situacija vis dar nėra apibrėžta, drįstu sakyti, kad mums pavyko suvaldyti buvusius etapus. Pandemijos metu visuomet stengėmės suteikti galimybę veikti kuo didesniam verslų skaičiui, įvesti proporcingus ribojimus, laiku ir sąžiningai suteikti kompensacijas už apribotas veiklas", – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Kaip pastarųjų metų Lietuvos sėkmę ministrė mini drąsų sprendimą Lietuvai vienai pirmųjų Europoje įsivesti Galimybių pasą, kuris leido neuždaryti verslų ir tapo viena pagrindinių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Be to, nuo pandemijos nukentėjusiems verslams buvo suteikta pagalbos už daugiau kaip 450 mln. eurų.
A. Armonaitė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuva ir visa Europa susiduria su nauju iššūkiu: stebimi energetikos kainų šuoliai – Rusijos Ukrainoje sukelto karo pasekmė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymai dėl šiol krizės suvaldymo atsidūrė ir šių, ir kitų metų patvirtintame biudžete. Siūlymuose numatomas horizontalus mechanizmas dėl elektros kainų kompensavimo, kompensacijos labiausiai nukentėjusiems sektoriams.
„Kiekvieną krizę valdome dviem etapais: pirmiausia norime pritaikyti greičiausius įmanomus sprendimus, o antrame etape planuojame ilgalaikius pokyčius: pandemijos metu tai buvo vakcinų atkeliavimas, dabartiniame etape – energetinio efektyvumo priemonių ir elektros generavimo pajėgumų diegimas. Sprendimai, kuriuos šiuo metu esame priėmę dėl elektros, yra laikini ir mažinantys kainą, tačiau reikalingi ilgalaikiai pokyčiai ties kuriais yra dirbama", – sako ministrė.
Ryžtingi žingsniai siekiant esminių pokyčių
Lietuva įžengė į naują ekonomikos raidos etapą, kuris paremtas kur kas didesniu aukštos vertės produktų eksportu, inovacijų ir startuolių plėtra, aktyvesniu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, darbo našumo augimu, verslo skaitmeninimu. Šių metų pavasarį darbą pradėjo Inovacijų agentūra – ji sukurta sujungus tris atskirai verslui pagalbą teikusias valstybės agentūras.
Inovacijų agentūros (toliau tekste – Agentūra) įkūrimas, anot A. Armonaitės, – svarbus impulsas inovatyvaus verslo plėtrai. Agentūra yra atsakinga už Lietuvos inovacijų ekosistemą ir inovacijų skatinimą visuose verslo vystymo etapuose – nuo idėjų plėtojimo iki produktų pateikimo galutiniams vartotojams.
„Inovacijų agentūra – tai pirmas žingsnis į naują ekonomikos raidos etapą. Norime, kad tai būtų kompetencijų centras ir vienas langelis verslui – Agentūra šiai dienai tokia ir yra, o mums telieka ją stiprinti", – sako A. Armonaitė.
A. Armonaitė atkreipia dėmesį ir į sparčiai augančią Lietuvos startuolių ekosistemą. Nuo 2021 metų jie pritraukė daugiau nei 420 ml. Eurų investicijų, o bendra inovatyvių verslų vertė jau pasiekė 7,1 mlrd. eurų.
„Lietuvos technologijų industrija auga šviesmečiais: galime pasidžiaugti 40 proc. augančiu įmonių skaičiumi ir 17 proc. išaugusia įmonių verte. Norime toliau auginti aktyvią Lietuvos startuolių bendruomenę. Jų verslų plėtrą paskatins neseniai Seime pakeisti bendrovių veiklą reguliuojantys įstatymai Turime susiplanavę ir daugiau darbų, padėsiančių pritraukti papildomas investicijas į šias įmones", – apie vieną iš pozityviausių pokyčių verslo srityje sako ministrė.
Eksportas – Lietuvos ekonomikos variklis
80 proc. Lietuvos BVP sukuriama iš eksporto, todėl ši sritis valstybei turėtų būti prioritetų sąrašo pradžioje, – įsitikinusi ministrė. Teigiamais rezultatais jau dabar galima pasidžiaugti: eksportas ir toliau sėkmingai auga, eksportuojama į daugiau pasaulio šalių, Lietuva gausiau atstovaujama užsienyje, o komercijos atašė tinklas yra plečiamas.
Lietuvos eksportas 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo daugiau nei 20 proc., o per 2022 m. sausio–rugsėjo mėnesius išaugo net 33 proc. Tam įtakos turėjo įsitvirtinimas naujose Azijos rinkose, aktyvesni santykiai su JAV, pradėta aktyvi ministerijos komercijos atašė tinklo plėtra ir verslo misijos į prioritetines šalis.
„Stengiamės būti pagalbininku verslui. Nekuriame darbo vietų ir nedarome verslo, tačiau galime atverti tam tikras duris ir suvesti verslo atstovus su tais partneriais, kurių be ministerijos palaikymo galbūt nepavyktų pasiekti", – sako A. Armonaitė.
Kita sritis, kurioje pasiekta puikių rezultatų, – aktyvios tiesioginių užsienio investicijų paieškos. Per šiuos metus pritraukti 94 užsienio investicijų projektai, kurie sukurs daugiau kaip 9700 darbo vietų, o bendros investicijos sieks 804.4 mln. eurų.
„Džiaugiuosi, kad pagaliau įveiklinome ir žaliojo koridoriaus iniciatyvą, skirtą stambiems investiciniams projektams. Pasirašytų investicinių sutarčių jau turime už 473 mln. eurų"ׅ, – sako ministrė.
Tarp verslo palaikymui skirtų priemonių A. Armonaitė išskiria ne tik suteiktą PVM lengvatą viešbučiams, restoranams, kultūros, poilsio ir sporto renginiams, bet ir investicijas į pandemijos metu ypatingai nukentėjusį turizmo sektorių. Per dvejus metus pastarajam suteikta 106 mln. eurų pagalbos pagal įvairias paramos priemones.
Neapibrėžta ateitis, kuriai būtina ruoštis
Ministrė atkreipia dėmesį, kad nors išmokome gyventi ypatingai neapibrėžtu laikotarpiu, turėtume prisiminti – greita kaita yra vienintelis stabilus dalykas šiuolaikiniame pasaulyje, todėl galvodami apie ateitį turime būti pasiruošę ir laukiantiems naujiems iššūkiams.
Anot ministrės, ypatingą dėmesį turime skirti talentų ugdymui, nes jie – esminis valstybės konkurencingumo rodiklis. Svarbu stiprinti ir iki šiol Lietuvoje kiek primiršta žiedinės bei žaliosios ekonomikos sritį, skatinanti proveržio industrijų augimą, ypatingai gynybos inovacijas. Siekiant efektyvių pokyčių, būtinos skaitmeninės darbotvarkės reformos ir biurokratijos mažinimas.
Ateinančiais metais tarp prioritetinių Ekonomikos ir inovacijos ministerijos darbų išliks veržlios inovacijų ekosistemos kūrimas, investicijų pritraukimas, Lietuvos ekonominių interesų stiprinimas pasaulyje, verslo aplinkos gerinimas ir valstybės paslaugų skaitmeninimas.