Simbolinį stadiono raktą miestui perdavę statytojai milijonais skaičiuoja sunaudotų statybinių medžiagų kiekius ir prisimena galvosūkius įrengiant išskirtinę Lietuvoje stadiono dangą.

Milijonai darbo valandų ir cemento

Po rekonstrukcijos duris atvėręs Dariaus ir Girėno stadionas – vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse. Naujasis stadionas įrengtas taip, kad atitiktų UEFA IV kategorijos reikalavimus, kas leidžia rengti aukščiausio lygio futbolo varžybas, bei tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (WA) II kategorijos keliamus reikalavimus.

Pagrindinis darbų rangovas „Autokausta" suskaičiavo, kad stadione dirbo apie pusė tūkstančio statybininkų. Iš viso statybos truko beveik 3 mln. darbo valandų. „Užbaigti kitų rangovų pradėtą darbą yra sunkiau, nei pradėti nuo nulio. Tokio dydžio multifunkcinį objektą pastatyti per 2 metus yra iššūkis, o per 2 pandemijos metus ir dar prasidėjusio karo kontekste - dar daugiau niuansų", – sako J. Kriaučiūnas.

Anot Juozo Kriaučiūno, pradėjus darbus paaiškėjo, kad senosios stadiono konstrukcijos, kurias buvo numatyta palikti buvo „popierinės". Jas teko griauti ir statybą pradėti nuo pradžių. Iš viso stadiono statybai sunaudota 11000 kubinių metrų betono. Tribūnų konstrukcijoms prireikė 9 tūkst. tonų gelžbetonio. Apie 1,5 tūkst. tonų metalo panaudota stogo konstrukcijoms.

Didžiausi iššūkiai – hibridinė šildoma stadiono veja

Bene didžiausiu iššūkiu, anot rangovo, tapo vejos įrengimas. „Vejai kelti aukščiausi pasaulyje esantys reikalavimai, ji turi būti atspari ne tik klimato pokyčiams, lietui ar kaitrai, bet ir didžiulėms apkrovoms. Vejai teks atlaikyti ne tik futbolo varžybas, bet ir koncertus ir renginius, kuriems vykstant ant uždengtos vejos susirinks tūkstančiai žmonių" – sako „Autokausta" direktorius.

Stadione įrengta hibridinė veja. Ji nesėta, kaip iki šiol buvo įprasta Lietuvoje, o paklota. „Bendradarbiavome su VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkais, kad jie paruoštų Lietuvos klimatui tinkamą vejos sėklų sudėtį. Į stadioną buvo suvežta apie 300 savivarčių pagal mokslininkų skaičiavimus ir formules paruošto specialaus žemės substrato. Jis turi išlaikyti žolei reikalingas maistines savybes, bet kartu būti laidus vandeniui. Kad veja būtų sausa, jei rungtynes tektų rengti iš karto po stipraus lietaus" – pasakoja J. Kriaučiūnas.

Kad būtų pagerintos natūralios vejos atsparumo ir ilgaamžiškumo savybės, ji kas 2 centimetrus per visą stadiono plotą sudygsniuota plastikinėmis 18 cm ilgio gijomis. Šiuos darbus atliko Šveicarijos įmonė, turinti patirtį įrengiant veją geriausiuose pasaulyje Paryžiaus ir Londono stadionuose.

Įvertinus Lietuvos klimatą stadione įrengta veja automatiškai laistoma ir šildoma. Kad futbolo rungtynes būtų galima žaisti ir žiemą, stadione po veja išvedžiota 33 kilometrai šildymo vamzdelių. Veja bus šildoma naudojant centralizuotai tiekiamą miesto šilumą. „Šilumos klius ir likusiems ant atsarginių suolelių. Sportininkams, komandos nariams stadione sumontuotos šildomos kėdės" – juokauja rangovo atstovas.

Stadione ne tik futbolas

Rekonstruotas Dariaus ir Girėno stadionas pritaikytas ir lengvaatlečiams. Aplink stadiono veją įrengti 8 bėgimo takai. Šalia jų - šuolių į tolį, barjerinio bėgimo su vandens duobe, disko ir kūjo metimo, ieties metimo sektoriai. „Sėdimų vietų skaičius stadione po rekonstrukcijos išaugo nuo 9 iki 15 tūkstančių. Dar daugiau žmonių čia galės susirinkti koncertų metu. Skaičiuojama, kad stadione galėtų tilpti ir iki 35 tūkstančių žmonių. Kad visiems jiems būtų patogu ne tik girdėti, bet ir matyti įrengti du ekranai transliacijoms, sumontuota daugiau kaip 400 šviestuvų" – sako " Autokausta" direktorius Juozas Kriaučiūnas.

Kauno statybos ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta" stadiono statybos darbų ėmėsi 2020-aisiais, po to kai Kauno miesto savivaldybė dėl įsipareigojimų nevykdymo nutraukė sutartį su rekonstrukciją 2018-ais metais pradėjusia Turkų bendrove „Kayi Construction".