Apie tai, koks svarbus aplinkinių neabejingumas smurtą patiriantiems žmonėms, kaip atpažinti, jog kolegė ar kaimynė (-as) patiria smurtą, kaip pagelbėti tam žmogui, kalbamės su nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugile Butkevičiūte.

Kokie ženklai išduoda, kad žmogus namuose patiria smurtą?

– Pirmiausia tai fiziniai požymiai: jei dažnai ant žmogaus kūno pastebime mėlynes, nubrozdinimus, kraujosrūvas, o įtikinamo paaiškinimo negirdime, galima įtarti, kad jis patiria fizinį smurtą.

Gerokai sunkiau pastebėti žmogaus psichologinius pokyčius ir juos susieti su smurtu. Visuomet reiktų atkreipti dėmesį į pasikeitusį kolegos elgesį. Tarkime, žmogus ėmė nuolatos vėluoti, sunkiau susikaupia, vengia įmonės vakarėlių ar išvažiavimų, o jei ir išvyksta, nuolatos nerimastingai su kažkuo bendrauja telefonu, aiškinasi. Žinau konkretų atvejį, kai moteris turėjo keisti darbo vietą, nes dėl pavydaus partnerio negalėjo dalyvauti nei įmonės išvykose, nei vakarėliuose.

Taip pat verčiantis suklusti ženklas – dėl neaiškių priežasčių pasikartojančios pravaikštos darbe, net streso nulemti išvaizdos pokyčiai, pavyzdžiui, staigiai padidėjęs ar nukritęs svoris. Tokie ir panašūs pokyčiai gali signalizuoti, kad prieš asmenį smurtaujama.

Kaip kalbėtis su žmogumi įtarus, jog jis patiria smurtą? Juk minėti pokyčiai gali reikšti ir visai kitus dalykus, pavyzdžiui, sunkią paties žmogaus ar jo artimojo ligą, finansines problemas, netektį. Tiesmukas klausimas gali žmogų įžeisti.

– Subtilus elgesys – labai svarbus, ypač tose darbovietėse, kur šalia sėdi daug žmonių ir pokalbiai girdimi. Tikrai neturėtų skambėti tiesmuki, vieši klausimai: „Klausyk, ko čia taip sulieknėjai? Kas tau yra? Ko liūdi?“. Kalbėtis reiktų aplinkoje, kur jis/ji jaustųsi jaukiai.

Savo pastebėjimus stenkitės išreikšti labai etiškai: „Matau, jog kažkas pasikeitė tavo išvaizdoje, elgesyje. Ar viskas tau gerai? Gal norėtum pasipasakoti, kas vyksta?“. Gali būti, kad žmogus papasakos apie patiriamą smurtą. Gali būti, kad pokyčių neįvardins kaip smurto padarinių, o kalbės apie įtemptus santykius, nuolatinius konfliktus.

Labai svarbu išklausyti žmogų jo nepertraukinėjant, aktyviai nesiūlyti sprendimų, bet pasiteirauti: „O kaip norėtum, kad tau pagelbėčiau?“. Gali būti, jog žmogus pats įvardins, kokios pagalbos jam reikia. Galbūt paprašys padėti atlikti konkretų darbą, nes namuose vyksta sudėtingi dalykai, gal teisiniai procesai. O gal žmogui šį kartą tiesiog pakako būti išklausytam – tai irgi svarbu.

Kai kalbatės apie smurtą, būtina pabrėžti, jog tokia situacija nėra aukos kaltė. Tai be galo svarbu, nes smurtą patiriantys asmenys labai dažnai dėl susiklosčiusios situacijos kaltina save.

Žinoma, visuomet galima pasiūlyti ir pagalbą teikiančių organizacijų kontaktus. Beje, darbdavys irgi turėtų tokią informaciją pateikti įmonėms darbuotojams, panašiai kaip darbų saugos taisykles ar įvairius instruktažus.

Kiek svarbi aplinkinių reakcija ir pokalbis? Juk dažnai darbe žmonės nei patys atvirauja apie savo gyvenimą, nei domisi kitais?

– Nelikti abejingu yra labai svarbu. Dažnai smurtą patiriantys žmonės sako, jog jaučiasi tarsi skęstų, o aplinkui niekas to nepastebi.

Kai žmogus sukasi smurto rate, vienam iš jo išeiti ypač sunku, reikia labai didelės stiprybės. Patekus į kito žmogaus kontrolę, iš jos išsivaduoti be kitų žmonių pagalbos labai sudėtinga.

Kartais šeimos narys, draugas, kolega gali būti pirmas žmogus, kuris pasakys, kad tai, kas vyksta, nėra normalu, kad tai yra smurtas. Gal tai bus vienintelis žmogus, kuris tai pasakys ir parodys, kad auka nėra kalta. Nes pačiam aiškiai matyti situaciją yra be galo sunku.

Neretai smurto aukos išgirsta paraginimų kuo greičiau skirtis, nutraukti smurtinį ryšį ir prisiimti atsakomybę už savo vaikus. Įkvėpimui keisti situaciją pasakojamos sėkmingai iš smurtinių santykių išsivadavusių draugų, pažįstamų istorijos. Kiek prasmingas toks elgesys?

– Kartais žmonės, norėdami gera, dar labiau pakenkia. Būna, kad aplinkiniai reaguoja: „Tai, ką papasakojai, yra žiauru, aš pakalbėsiu su juo/ja.“ Šito irgi nereikėtų daryti, nes, pirma, tai gali būti pavojinga jums patiems, o antra, nukentėjusysis, auka gali už tai „atsiimti“.

Sprendimą keisti situaciją gali priimti tik pats žmogus, niekas už jį to nepadarys, kaip ir paėmęs už rankos neišves iš smurtinės aplinkos.

Smurto rate besisukantis žmogus yra itin pažeidžiamas, pakirstas jo pasitikėjimas savimi, jaučiasi dėl visko kaltas, dažnai įtikėjęs, kad čia ne smurtas, o sunkumai šeimoje. Todėl jo neveiks istorijos iš pažįstamų ar giminaičių gyvenimo.

Smurtinių situacijų lyginimas neturi prasmės, nes jos labai individualios, nepaisant to, kad smurtautojų naudojamos technikos panašios. Juk skiriasi žmonių ekonominė padėtis, ryšys su smurtautoju, be to, patiriamas skirtingo lygmens smurtas. Todėl patarimai „mano draugė išėjo ir jai dabar gerai“ nereiškia, kad lygiai taip pat nuskaidrės ir to žmogaus gyvenimas.

Labai svarbu žinoti, kad būtent išėjimo iš smurtinių santykių metu aukai gresia didžiausias pavojus. Tikėtina, kad jei žmogus nepatyrė fizinio smurto, jį patirs, jei patyrė fizinį – jis bus dar stipresnis, gali būti sutrikdyta sveikata ar net kilti nužudymo galimybė. Smurtautojas ima taip elgtis tada, kai jaučia grėsmę prarasti kontrolę.

Todėl nėra taip paprasta išeiti iš smurtinių santykių?

– Būtent. Patarimas „išeik tuoj pat, ir tavo gyvenimas bus nuostabus“ ne visai atitinka realybę. Juk mes nežinome, kaip elgiasi ir komunikuoja smurtautojas. Todėl prasminga aukai ne patarinėti, kaip elgtis, bet klausti, ką sako smurtautojas, išgirsti, kokie jo veiksmai neleidžia daryti sprendimų.

„Atimsiu vaikus; neturėsi, kur gyventi; tavo pajamų neužteks išsilaikyti; tave pasmerks aplinkiniai“ ir pan. – tik išgirdus, kuo grasinama, galima padėti ieškoti išeičių, nukreipti smurtą patiriantį asmenį specialistų konsultacijai.

Labai dažnai iš smurtą patiriančių moterų tenka išgirsti: „Suprantu, kaip buvo jai, bet mano situacija kitokia...“ Taigi, šalia esantys – giminaičiai, draugai ar kolegos – turi suprasti, kad jie pagelbėti gali tiek, kiek žmogus jiems leidžia. Sprendimą visuomet priima jis pats.

Jei patarimai nėra efektyvūs, taip kaip tuomet aplinkiniai gali keisti situaciją?

– Nors žmonės labai mėgsta dalyti patarimus, tačiau patiriantiems smurtą ne jie, o įgalinimas ir palaikymas yra svarbiausi dalykai.

Jei žmogus sako, jog kenčia smurtą, nes negali susirasti buto, tai taip reikia ir klausti: „Ar norėtum, kad padėčiau tau susirasti butą?“ Nes gyvendamas smurtiniuose santykiuose žmogus nuolat girdi, jog jis nėra vertingas ir nieko negali. Todėl prasminga kartoti ir parodyti: „Tu gali, tai įmanoma, aš tikiu, jog tau pavyks...“ Svarbu parodyti žmogui, kad jis yra savo gyvenimo šeimininkas, gali keisti savo gyvenimą, o ne smurtautoją.

Darbdavys ar kolegos gali netiesiogiai pagelbėti žmogui sustiprindami jo savivertę. Tai gali būti tiek psichologo pagalba, tiek žmogaus motyvavimas per jo tiesioginį darbą.

Kartais susiklosto ir tokios situacijos, kai empatiški ir geranoriški kolegos tampa savotiškais aukų psichologais, būna priversti išklausyti visas santykių detales, emocijas be jokios perspektyvos, kada tai liausis...

– Gali susidaryti tokia situacija, kai jausdamas paramą, žmogus gali norėti išsipasakoti, gauti palaikymą. Reiktų įvertinti savo galimybių ribas, panašiai kaip lėktuve – pirmiausia deguonies kaukę reikia užsidėti sau, tik tada padėti kitam. Nereikia laukti, kol nuo svetimų istorijų būsite pervargęs, piktas, išbalansuotas ir susipyksite su tuo žmogumi. Svarbu tokiam žmogui pasakyti, jog, nepaisant to, kad jį suprantate ir palaikote, kai kurių dalykų negalite atlikti, nes tai yra už jūsų kompetencijų ir galimybių ribų. Ir geriausiai padėti gali specialistai, kurie ir turi tam tinkamų žinių, gebėjimų bei patirties.

Esame turėję situacijų, kuomet į mus kreipėsi smurto aukų – moterų – artimieji, mamos. Jos tikino, jog pokalbiai su dukra nieko nekeičia, šios nepalieka smurtaujančio vyro, o šeima nebežino, kaip elgtis.

Taigi tokiais atvejais artimuosius, kurie jaučiasi tampantys aukų psichologais ar nuolatiniais klausytojais, raginu nebijoti ir susisiekti su pagalbą teikiančiomis organizacijomis. Nereikia prisiimti atsakomybės išspręsti kito žmogaus problemas ir gyventi jo gyvenimą. Pakartosiu – tik pats nekentėjęs žmogus gali priimti sprendimus, niekas iš aplinkinių už jį to nepadarys. Geriausia, ką galite padaryti, – nukreipti kenčiantį asmenį į specializuotos pagalbos centrus.

Visada yra, kuo pasitikėti

Įveikti sudėtingas situacijas daug paprasčiau, kai nesi vienas. Jei prireiktų palaikymo ar pagalbos, visada galite kreiptis į:


Prisijunkite prie judėjimo!

Siekdama paskatinti atkreipti dėmesį į dažnai stigmatizuojamą smurto artimoje aplinkoje temą, IKEA ėmėsi bendradarbiauti su žinomu dizaineriu Robertu Kalinkinu. Bendro darbo rezultatas – išskirtinio dizaino krepšių kolekcija, siunčianti socialinę žinutę ir primenanti visuomenei, kaip svarbu stebėti aplinką, išlikti sąmoningiems ir neužsimerkti prieš smurtą, galintį vykti visai šalia.

Riboto kiekio kolekciją „Pastebėk smurtą“ sudaro dviejų modelių krepšiai, kurių dizainas paremtas simbolika: išsiuvinėta akis yra priminimas neužsimerkti ir stebėti aplinką, o saugos diržai, panaudoti kaip rankenos, reprezentuoja saugumą, kurio trūksta aukų namuose, ir pokyčius visuomenėje, būtinus tam, kad šios galėtų jaustis saugios.

IKEA krepšių kolekcija „Pastebėk smurtą“ – būdas parodyti, kad nesate abejingi ir neužsimerkiate prieš smurtą. Prisijunkite prie judėjimo čia.