Skaičiuojama, kad didžioji dalis Lietuvoje įrengtų užtvankų yra tiesiog beprasmės – jos neatlieka jokios naudingos funkcijos, yra apleistos ir neprižiūrimos, tad daro žalą gamtai, kelia pavojų gyventojams. Nors užtvankos kenkia upių ekosistemai ir natūraliai žuvų migracijai, dalis gyventojų vis dar nesupranta žalos gamtai mąsto ar tiesiog užmerkia akis prieš problemą.
Užtvankų demontavimas: jau visai netrukus gyventojai džiaugsis natūraliai atsigavusia gamta
© Organizatorių nuotr.

Kai nauda tampa problema

Pirmosios užtvankos Lietuvoje pradėtos statyti dar XIII a. Tuometinių medinių vandens malūnų, skirtų malti įvairioms žaliavoms, poveikio gamtai niekas netyrinėjo. XX a., suintensyvėjus miestų urbanizacijai, užtvankų skaičius drastiškai augo. Medinius vandens malūnus pakeitė elektros gamybai skirtos hidroelektrinės ir ūkinei veiklai pritaikytos užtvankos.

Aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi ir strateginių pokyčių grupės patarėja Jonė Leščinskaitė pastebi, kad tais laikais aplinkosauga mažai kas rūpinosi: nebuvo atliekami moksliniai tyrimai, niekas nesiaiškino, kaip pastačius užtvanką pasikeis vandens būklė, kaip tai paveiks žuvis.

„Viskas vyko dėl ekonominių, industrinių tikslų ir kolūkių atsiradimo. Tačiau šiais laikais, kai aplinkosauga yra prioritetų viršūnėje ir kai gyvosios ir natūralios gamtos ištekliai sparčiai mažėja, užtvankų problema tampa kaip niekada aktuali“, – sako J. Leščinskaitė.

 Jonė Leščinskaitė, Aplinkos ministerija
Jonė Leščinskaitė, Aplinkos ministerija
© Organizatorių nuotr.


Šiuo metu Lietuvoje yra žinoma maždaug 1200 registruotų užtvankų, iš kurių 98 – skirtos hidroelektrinėms, dar keli šimtai skirti žemės ūkio funkcijoms atlikti. Likusi dalis – apleistos, apgriuvusios ir savo funkcijos jau neatliekančios užtvankos. Skaičiuojama, kad dar maždaug 300 užtvankų yra neregistruotos.

„Taip išeina, kad iš daugiau nei 1500 užtvankų, prižiūrimų turime vos 300. Likusi užtvankų dalis neatlieka jokios aiškios funkcijos, nebent tai, kad sukuria tvenkinius žmonėms pramogauti“, – sako J. Leščinskaitė.

Nugriauti – ne vienintelis sprendimas

Užčiuopti ir suprasti problemą, kurios akivaizdžiai nematome, ne visuomet paprasta. Įrengtos užtvankos patiems gyventojams įprastai netrukdo, tad ir apie jų daromą žalą susimąsto tik retas.

Upės perneša maistines medžiagas iš miškų, laukų ir pelkių į kitas sistemas (marias bei jūrą) potvynių metu. Taip yra maitinamos visos ekosistemos – vyksta hidrologinis ciklas. Pastačius užtvanką, nutrūksta natūralus upės ciklas ir žala visai ekosistemai tampa milžiniška: masiškai nyksta rūšys, prastėja upių vandens kokybė, upės tampa netinkamos rekreacijai.

„Kaip ir iškirtus mišką, taip ir užtvenkus upę, sunaikinama visa joje buvusi ekosistema. Natūrali upė tampa žmogaus sukurtu nenatūraliu tvenkiniu, pasikeičia augalija ir gyvūnija, žuvys negali migruoti nei aukštyn, nei žemyn, pasmerkiamos likti viename upės ruože. Tokiu būdu drastiškai mažėja jų ištekliai“, – apie tikrąją užtvankų daromą žalą pasakoja ekspertė.

Mažėjant žuvų ištekliams ir blogėjant vandens būklei jau prieš penkerius metus pradėta aktyviai kalbėti apie užtvankų daromą žalą ir būtinybę jas demontuoti.

Pašnekovė patikina: drastiškai griauti visas Lietuvos užtvankas tikrai neketinama. Veiksmai turi būti pamatuoti, tad šiuo metu yra renkama informacija, atliekami moksliniai tyrimai. Demontavimo sprendimas yra siūlomas tik toms užtvankoms, kurios neatlieka jokios funkcijos, socialiniu bei ekonominiu principu nėra svarbios gyventojams ar verslui, tuo pačiu toms, kurios yra svarbiuose migruojančių žuvų keliuose.

„Naudojamoms užtvankoms taip pat ieškome techninių kompromisų, pavyzdžiui, kaip tvenkiniuose pažeminti vandens lygį ar įrengti apytakinį kanalą aplink užtvanką. Lietuvoje tokių sprendimų nėra daug, bet užsienyje jų galima rasti ne vieną“, – sako specialistė.

Darbai po truputį įsibėgėja

2020 m. nugriauta Bražuolės užtvanka buvo pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Antrąja praėjusiais metais tapo Salantų užtvanka, kurios teritorijoje vis dar tęsiamas projektas „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“.

Užtvankų demontavimas: jau visai netrukus gyventojai džiaugsis natūraliai atsigavusia gamta
© Organizatorių nuotr.


„Žmonės dažnai bijo, kad nugriovus užtvanką, ta vieta užpelkės, atsiras nemalonus kvapas, pradės formuotis dumblai, vietoje tvenkinio liks mažas upeliukas ir žuvų ištekliai tikrai nepagausės. Tačiau būtent minėtų užtvankų demontavimo darbai parodė, kad nugriovus tokius statinius, nieko baisaus nenutinka. Atvirkščiai – upė labai greitai suformuoja natūralią vagą ir tėkmę. Jau dabar mums skambina mokslininkai iš tų apylinkių ir džiugiai praneša, kad sugrįžta žuvys“, – pasakoja J. Leščinskaitė.

Šiuo metu Aplinkos ministerija intensyviai darbuojasi su mokslininkais, kurie rengia studiją, padėsiančią nustatyti mažiausią socialinę ir ekonominę vertę ir didžiausią žalą gamtai darančias užtvankas. Vėliau bus tvirtinama nacionalinė strategija, skirta gerinti vandenų būklę Lietuvoje. Tam, kad savivaldybėms, kurios yra atsakingos už užtvankų priežiūrą, būtų lengviau suprasti, kaip vyks visas procesas, didelis dėmesys yra skiriamas teisiniams aspektams. Tačiau vienu svarbiausių prioritetų, pasak J. Leščinskaitės, išlieka visuomenės informavimas.

„Žmonėms ne visuomet patinka pokyčiai, todėl labai svarbu pakankamą dėmesį skirti švietimui. Siekiame, kad kiekvienas projekto įgyvendintojas dirbtų su bendruomenėmis ne tik formaliai ar juridiškai, bet ir organizuotų šviečiamąją veiklą, įsigilintų į gyventojų lūkesčius, per projektą kompensuotų praradimus, pavyzdžiui, pritaikytų upę rekreacijai“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė.


Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(62 žmonės įvertino)
3.5484

Selemonas Paltanavičius apie užtvankų žalą gamtai: turime pripažinti, kad buvo padaryta klaidų

„Sunku patikėti, tačiau kažkada Nemunas buvo pagrindinė mūsų krašto lašišų nerštavietė....

Užtvankų demontavimas: jau visai netrukus gyventojai džiaugsis natūraliai atsigavusia gamta (6)

Skaičiuojama, kad didžioji dalis Lietuvoje įrengtų užtvankų yra tiesiog beprasmės – jos...

Top naujienos

Januška: Vokietija tiesiog neturi teisės taip elgtis (9)

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasisakė už norą mažinti įtampą Baltijos...

Garsus MMA kovotojas neįrodė savo tiesos: mus daužė kaip kriaušę

Garsus MMA kovotojas Vitoldas Jagėla (Vitold Jagėlo) sulaukė didelių nemalonumų – teismas...

Ministro Gentvilo planai sukrėtė net patyrusius aplinkosaugininkus: štai kuo pavirstų gražiausi Lietuvos ežerai (12)

Ant vieno gražiausių Lietuvoje Baltųjų Lakajų ežero ėmus dygti nelegaliems nameliams, Simono...

Orbanas keičia toną dėl sankcijų Rusijai (3)

Vengrija nestos skersai kelio Europos Sąjungos ( ES ) sankcijoms, išskyrus gyvybiškai svarbius...

Auksinės Palangos kainos – milijonas už pajūrio būstą arba 450 eurų už naktį žvaigždžių apartamentuose

Palangos verslininkai sako, kad populiarusis mūsų kurortas labai keičiasi. Kainos čia išties kyla...

Daina ir Antanas Bosai skandalingoje palmių byloje švenčia pergalę: augalų pardavėjas privalės atlyginti apvalią sumą (1)

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl vartojimo...

Tiesioginė transliacija / Jūs rimtai? Pareščius – apie karščio, kibernetinių atakų ir ginčų bangas

Rusija pradėjo kibernetines atakas prieš Lietuvos valstybines ir privačias įmones – tokius...

Karas Ukrainoje. Rusija atakavo Odesą, Mariupolyje rasta nauja masinė kapavietė Zelenskis: rusų pasitraukimas iš Gyvačių salos smarkiai keičia situaciją

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...

Vokietijos kancleris Scholzas išreiškė tvirtą nuomonę dėl Kaliningrado tranzito: tai ES pareiga (29)

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasisakė už norą mažinti įtampą Baltijos...

Delfi PliusMilda Matulaitytė-Feldhausen

Mes nė velnio nesuprantame apie Ukrainą: ką išvydau nuvažiavusi nuo Vilniaus iki Sumų

Pusantros savaitės ir dar truputį – tiek laiko aš praleidau Ukrainoje. Pervažiavau daug – nuo...