Spartėjant gyvenimo tempui ir ilgėjant gyvenimo trukmei visuomenėje, vis svarbesnė tampa gyvenimo kokybė, ją lemianti sveikata ir fizinis pajėgumas, o į ligų prevenciją ir sveikatos stiprinimą įsitraukia vis daugiau valstybinių ir privačių organizacijų, kurioms reikalingi šios srities specialistai.
„Kuo toliau, tuo labiau mūsų visuomenėje į sveikatą yra žiūrima ne tik kaip į ligų nebuvimą, bet ir kaip į kokybiško gyvenimo garantą. O tai visų pirma – galimybė ir prabanga judėti“, – sako Kristina Poderienė, LSU docentė, visuomenės sveikatos specialistė.
Šiuolaikinis gyvenimo modelis – kirtis mūsų sveikatai
Nors apie sveiką gyvenseną pastaruoju metu kalbama išties nemažai, pasidžiaugti gera sveikata ir savijauta gali toli gražu ne kiekvienas. Dažnai koją pakiša ne tik ydingi įpročiai, bet ir sėslus gyvenimo būdas. Specialistai vieningi: sveikos gyvensenos principus reikėtų pradėti skiepyti pačioje vaikystėje, o pagrindinis sveikos gyvensenos elementas – fizinis aktyvumas – turi būti ugdomas nuo pirmųjų gyvenimo metų.
Kaip pastebi LSU docentė, kineziterapijos ekspertė Vilma Juodžbalienė, labai didelė dalis visuomenės dirba sėdimą darbą ir didžiąją dalį darbo laiko nepakankamai juda. Tai, be abejonės, visapusiški kenkia sveikatai.
„Jei žiūrėtume retrospektyviai, anksčiau buvo galima rasti tikrai daugiau vaikų, paauglių ir suaugusiųjų, turinčių gerą laikyseną. Deja, pastaruoju metu tokių pavyzdžių vis mažėja. O netaisyklinga laikysena neigiamai veikia raumenis, kaulus, sąnarius, vidaus organų sistemas“, – sako V. Juodžbalienė.
Į nepakankamą rūpinimąsi savo sveikata dėmesį atkreipia ir LSU profesorius, vaikų fizinio aktyvumo ekspertas Arūnas Emeljanovas. Anot jo, ribodami fizinį vaikų aktyvumą, patys suaugusieji neretai daro klaidą, galinčią turėti neigiamos įtakos vaikų sveikatai ateityje.
„Fizinis aktyvumas vaikystėje deda pagrindus mūsų gyvenime ne tik kalbant apie fizinę sveikatą ateityje, bet ir apie protinius gebėjimus. Labai svarbu, kad suaugę žmonės vaikams netrukdytų judėti. Jei vaikas nori šokinėti – tegul šokinėja, jei vaikas nori kur nors lipti ar lįsti – leiskite jam tai daryti, jei saugu. Kuo daugiau įvairių judesių vaikas patirs, tuo daugiau naudos jis gaus“, – sako A. Emeljanovas.
Sveikesnis gyvenimo būdas gerina ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą
Daugybė tyrimų įrodo, kad fizinis pasyvumas didina įvairių lėtinių ligų riziką ir yra ketvirtas pagal reikšmingumą ankstyvesnės mirties rizikos veiksnys. Daugiau judėdami – net jeigu tai nėra treniruotės sporto salėje – stipriname savo kūną, imuninę sistemą.
„Kiekvienas judesys skaičiuojasi, vadinasi, viskas, ką mes darome judėdami, mums yra į naudą. Tai ne kūno formų tobulinimas ir ne svorio mažinimas. Tai kūno higiena – judėti privalome, antraip mūsų laukia liūdnos pasekmės“, – sako Simona Pajautienė, LSU docentė, judėjimo trenerė-ekspertė.
Kalbant apie sveiką gyvenimo būdą, ne mažiau dėmesio reikėtų skirti ir subalansuotai mitybai. Tinkamai pasirinkti maisto produktai ir mitybos principai atitolina senėjimo procesus, yra puiki prevencinė priemonė prieš lėtines neinfekcines ligas ir užtikrina optimalų organizmo funkcionavimą.
„Kokius produktus pasirenkate, kiek jų suvalgote, kada ir kaip tai darote – visi šie veiksniai turi didelės įtakos jūsų sveikatos būklei. Netinkamai parinkti produktai – o jų savo mityboje šiuo metu turime išties daug – slopina organizmo funkcijas, didina oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus. Visa tai didina riziką susirgti lėtinėmis ligomis“, – sako Sandrija Čapkauskienė, LSU docentė, mitybos specialistė.
LSU docentė, sveikatos psichologijos ekspertė Brigita Miežienė priduria, kad pakankamas fizinis aktyvumas įprastai susijęs ir su kitais sveikatai palankiais įpročiais: „Pastebima, kad pakankamai fiziškai aktyvūs žmonės dažniausiai sveikiau maitinasi, saikingai vartoja alkoholį arba jo nevartoja visiškai, įprastai nerūko ir patiria mažą psichologinį stresą. Be to, tie žmonės, kurie palankiai elgiasi su savo sveikata, įprastai turi daugiau draugų, didesnį šeimos palaikymą, yra socialiniai aktyvesni. Tad fizinis aktyvumas gerina ir socialinį žmogaus gyvenimą“.
LSU – būsimų sveikatos ekspertų kalvė
Lietuvos sporto universitetas rengia fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos specialistus, gebančius analizuoti, vertinti ir tikslingai naudoti naujausias, mokslu grįstas žinias ligų prevencijai ir sveikos gyvensenos ugdymui, tikslingai planuoti ir valdyti pokyčius, stiprinant asmens ir bendruomenių sveikatą.
„Sveika visuomenė yra mažiau serganti visuomenė. Tai reiškia mažesnes išlaidas medicinai, ligų išmokoms. Be to, sveikesni žmonės, tikėtina, ilgiau bus produktyvūs ir darbingi, taigi galės sukurti didesnę pridėtinę vertę valstybei“, – teigia Edmundas Jasinskas, LSU profesorius, vadybos ekspertas.