Mokykla – daugiau nei faktinės žinios
„Dirbdamas mokykloje niekada nepasensi. Čia visada susitinki su įvairiais jaunais žmonėmis ir iš jų mokaisi. Kaita, nuolatinis ieškojimas, tobulėjimas ir monotonijos nebuvimas yra tai, kas daro mokytojo profesiją išskirtine“, – apie darbą mokykloje pasakoja Vilniaus „Taikos“ progimnazijos istorijos ir etikos mokytojas, edukologijos mokslų daktaras Algis Bitautas.
Pasak jo, iki tol, kol jauni specialistai praveria ugdymo įstaigų duris, gali atrodyti, kad svarbiausia jų užduotis yra kuo tiksliau perteikti mokomojo dalyko žinias. Tačiau šiandien mokyklos ir joje dirbančių mokytojų misija kur kas platesnė. Pedagogo teigimu, svarbu ne tik mokyti istorijos datų ar matematinių lygčių, bet ir ugdyti kūrybiškai bei kritiškai mąstančias brandžias asmenybes.
Jam antrina ir trečiakursė Vilniaus universiteto Vaikystės pedagogikos studentė Martyna Vilutytė, jau spėjusi sukaupti nemažai darbo su vaikais patirties. Ji teigia, kad mokytojas yra tarsi žmogus orkestras. Jis gali suderinti darbą su mokiniais, užsiimti kūrybine, organizacine ir visuomenine veiklomis bei kurti šiuolaikinę mokyklą, kuri vaikams tampa antraisiais namais.
„Mokykla seniai nebėra tik vieta, ruošianti vaikus darbui fabrikuose, mokanti tiksliai ir aiškiai klausyti nurodymų. Mokiniai smalsūs, žingeidūs lygiai tiek pat kiek ir ankstesnių kartų vaikai, tačiau jų tyrinėjimas skiriasi dėl prieinamų priemonių gausos. Todėl svarbu padėti jiems pažinti pasaulį ir pasiruošti gyvenimui jame. Šiandien mokykloje vaikai turi ne tik įgyti žinių, bet ir išmokti atrasti save, gauti svarbių gyvenimiškų įgūdžių“, – kalba pašnekovė.
Galbūt svarbiausia ne kontroliniai darbai?
Pasak pedagogų, šiuolaikinė mokykla tampa vis atviresnė skirtingoms idėjoms ir žmonėms. Nuo mažens apie pedagogės darbą svajojusi Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos matematikos mokytoja Agnė Bosaitė sako, kad mokykla – tai ne tik vieta, kurioje mokiniai mokosi, o mokytojai moko. Programos „Renkuosi mokyti“ į klasę atlydėta pašnekovė teigia, kad mokykloje formuojasi vaiko asmenybė, mąstymas ir pomėgiai.
„Mokykloje verda spalvotas ir įvairus gyvenimas, kupinas pykčių, susitaikymų, draugysčių, ašarų ir meilės. Kur vaikai, ten visada gali sulaukti netikėčiausių klausimų, pastebėjimų, ypatingų ir nepamirštamų akimirkų. Man mokykla – vaikai ir jų kasdienis gyvenimas. Ji turėtų auginti motyvuotus, savimi pasitikinčius, tyrinėjančius, pasiryžusius rizikuoti mokinius, o mokytojai – nebijoti atsiskaitymus su pažymiais pastumti į antrą planą“, – dėsto A. Bosaitė.
M. Vilutytė taip pat pastebi, kad šiandien vis daugiau dėmesio mokykloje teikiama praktiniam pasaulio pažinimui ir bendrųjų kompetencijų ugdymui. Pašnekovės teigimu, šie principai turi atsispindėti ne tik bendruomenės santykiuose, bet ir vertinimo sistemoje.
„Atsiskaitymai ar kontroliniai darbai neretai vis dar yra streso šaltinis tiek mokiniams, tiek mokytojams. Taip neturėtų būti, nes juk susirenkame mokytis. Tačiau koks mokslas gali vykti, jeigu nors viena pusė nesijaučia saugiai? Svarbu, kad šiandieninėje mokykloje būtų vertinamas ne tik informacijos „iškalimas“, bet ir įgyti gebėjimai. Tada kūrybiškumas, draugystės, empatija ir visi kiti kasdieniai gyvybiškai svarbūs procesai mokykloje neliks nuošalyje nerimaujant dėl geresnio pažymio ar reitingų“, – sako jauna mokytoja.
Dėmesys kiekvienam mokiniui
Dažnai vyraujantys stereotipai trukdo pamatyti už jų slypinčią tiesą. Taip apie požiūrį į mokyklą ir mokytojų darbą kalba ir dr. A. Bitautas. Pasak jo, kartais iniciatyvos ar drąsos kurti visai bendruomenei patrauklią mokyklą pritrūksta ir patiems mokytojams. Todėl, pašnekovo teigimu, pasirinkus darbą švietimo srityje, svarbiausia nebijoti iššūkių ir pokyčių, kurie gali padėti atrasti savo kelią.
Ugdymo proceso kaitą ne tik stebintis, bet ir prie jos prisidedantis mokytojas sako, kad mokykloje dar daugiau vietos turėtų atsirasti demokratiniu būdu priimamiems sprendimams. Taip pat ir virtualiame švietimo startuolyje pamokas vedantis specialistas sako, kad stengiasi mokiniams suteikti daugiau pasirinkimo laisvės. Pavyzdžiui, dėl virtualių užsiėmimų temų klasė sprendžia balsuodama.
„Tikiu, kad ugdymas turėtų tapti vis labiau personalizuotas, tarpdisciplininis ir pasiekiamas kuo didesniam vaikų ratui, kaip ir virtualių pamokų atveju. Juk šiandien kiekvienas iš mūsų informaciją turime savo delne.
Pastebiu, kad informacijos, kurią išgirsta, pavyzdžiui, geografijos pamokoje, mokiniai nesieja su istorijos pamokų metu įgytomis žiniomis. Todėl ugdyti vaikų kūrybiškumą, gebėjimą susisteminti gausią medžiagą ir mąstyti plačiau galime spręsdami ne atskirų dalykų problemas, bet platesnius klausimus. Ribos tarp mokomųjų dalykų turėtų nykti“, – teigia prieš kelerius metus inovatyviausio mokytojo titulą pelnęs pašnekovas.
Mokytojo svarba nemažėja
Mokyklų pokyčius pastebintys pašnekovai sako, kad jie neaplenkia ir mokytojų vaidmens. Neseniai rimtu išbandymu tapo nuotolinis mokymas, privertęs pedagogus ir mokinius tiesioginį bendravimą iškeisti į kompiuterių ekranus. Visgi pandemija ne tik priminė, kad darbas mokykloje neatsiejamas nuo nuolatinio tobulėjimo, bet ir įrodė, kad mokytojų negali pakeisti net ir pačios moderniausios technologijos.
„Anksčiau, kai informacija nebuvo taip paprastai prieinama, mokytojas buvo tarsi tų laikų „Google“. Tačiau šiandien mokiniams jis yra motyvuojantis kolega, kuris padeda atrasti tiesiausią kelią ieškant ir apdorojant šią informaciją. Žinoma, žinios išlieka svarbiu švietimo aspektu. Tačiau mokytojo tikslas ne tik jas perteikti, bet ir padėti įgalinti“, – dėsto M. Vilutytė.
Matematikos mokytoja A. Bosaitė taip pat sako, kad vienas didžiausių mokytojo iššūkių šiuolaikinėje mokykloje – kiekvieną mokinį sudominti mokomuoju dalyku. Svarbu padėti jam tyrinėti, atrasti ir pritaikyti išmoktą medžiagą. Todėl mokymosi procese reikalingi aktyvūs, įtraukiantys metodai bei įdomios užduotys ir istorijos.
„Mokytojo misija – siekti, kad mokinys įgautų motyvacijos ir jos neprarastų, gebėtų prisitaikyti prie globalios visuomenės ir technologinės pažangos. Tam, kad šiuos tikslus įgyvendintų, noro tobulėti turi turėti ir pats mokytojas. Žinoma, būsimiems mokytojams linkiu nepamiršti ir pagirti savęs už įdėtą darbą, pastangas bei pagalbą kiekvienam mokiniui“, – šypsosi pašnekovė.
Pasak pašnekovų, dar labiau motyvuoti jau esamus ar būsimus mokytojus gali padėti jiems išreiškiamas pasitikėjimas ir atsakomybę atspindintis finansinis įvertinimas. Svarbios yra tiek studijų modernizavimą ir kompetencijų mokyti stiprinimą skatinančios ES fondų finansuojamos priemonės, tiek patį susidomėjimą pedagogikos studijomis didinančios priemonės – stipendijos reikalingiausių specializacijų studentams, kurios jau šį rudenį, priklausomai nuo studijų metų, sieks 299 arba 506 eurus.
Kas mokyklų laukia ateityje?
Pasiteiravus, kaip regi ateities mokyklą ir darbą joje, A. Bosaitė pastebi, kad keičiantis visuomenei ir technologijoms, tobulėti turi ir mokykla. Mokyklos bendruomenė palaipsniui turi prisitaikyti prie naujosios kartos mokinių poreikių ir mąstymo. Pasak pašnekovės, tvarūs pokyčiai yra sudėtingas ir ilgas procesas, todėl jų mokyklose derėtų imtis jau dabar.
„Ateities mokykla turėtų būti dinamiška, interaktyvi, prisitaikanti prie kiekvieno mokinio bei sklandžiai veikianti ir virtualioje erdvėje. Manau, kad ateities mokykloje nebeliks tradicinių klasių su lentomis ir suolais, dar labiau sumažės atotrūkis tarp mokinio ir mokytojo.
Tikiu, kad mokytojai ir visa mokyklos bendruomenė bus veržlūs, dinamiški, naujausiomis technologijomis pamokose besinaudojantys žmonės, kurie mokinius laikys lygiaverčiais kolegomis. Be to, moderni mokyklos aplinka turėtų sudaryti sąlygas mokiniui tobulėti, išreikšti save ir įgyvendinti pomėgius“, – svarsto jauna pedagogė.
Tuo tarpu dr. A. Bitautas papildo, jog viliasi, kad 21 a. pedagogas taps visuomenės švietėju, kurio nuomonė bus vertinama ir peržengs tradicinės mokyklos ribas. „Darbas švietimo įstaigoje – spalvingas, nuolat kintantis ir leidžiantis prisidėti prie šalies kūrimo. Mokykla atveria platų saviraiškos horizontą, o galimybių kurti ir atrasti savo vietą švietimo lauke šiandien kaip niekada daug“, – teigia etikos mokytojas.