Klaipėdos universiteto mokslininkai kuria pažangią patalpų oro ir paviršių dezinfekavimo technologiją, lengvai naikinančią SARS-CoV-2 virusą. Ištyrę 222 nanometrų (nm) ultravioletinės (UV) spinduliuotės veiksmingumą jie nustatė, kad technologija efektyviai naikina ne tik COVID-19 ligos sukėlėją, bet ir gripo virusus bei bakterijas.
Koronaviruso testas
Koronaviruso testas
© ELTA / Marius Morkevičius

Be to, lyginant su įprastais dezinfekcijos būdais, lietuvių kuriama sistema yra saugi žmogui, aplinkai ir paviršiams.

„Pandemija pasaulį išmokė daug skaudžių pamokų. Ir, greičiausiai, tokio masto išbandymai žmonijai – dar ne paskutiniai. Turime galvoti, kaip nuo to apsisaugoti ateityje. Todėl mums kilo idėja sukurti tokią dezinfekcijos sistemą, kuri būtų ir veiksminga, ir nekenksminga. Sistema pirmiausia pasitarnautų didžiausiose žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, viešajame transporte", – apie unikalios technologijos svarbą kalba projekto vadovas prof. Arvydas Martinkėnas.

Ženklus pranašumas

Įprasti techniniai dezinfekcijos sprendimai, pasak A. Martinkėno, tik iš dalies sprendžia problemą. Pavyzdžiui, ozono dujos yra kenksmingos sveikatai, taigi jį galima taikyti tik periodiškai – tada, kai patalpoje nėra žmonių. Be to, ozono dujos dezinfekuoja tik į viešojo transporto saloną tiekiamą orą ir neišsprendžia interjero paviršių valymo klausimo.

„Todėl idėja vykdyti viešojo transporto priemonių salonų su juose jau esančiais keleiviais dezinfekavimą yra nauja, originali ir aktuali ne tik pasaulinės pandemijos akivaizdoje", – sako A. Martinkėnas.

Mokslo darbuotojas dr. Artūras Tadžijevas papildo, kad trūkumų turi ir kiti virusų naikinimo būdai. Dezinfekuojant paviršius įvairiomis cheminėmis priemonėmis, ilgainiui prastėja šių paviršių techninės savybės – jie dyla, braižosi.

„Paprastai paviršių dezinfekcijos priemonės gaminamos izopropilo pagrindu. Bet ši cheminė medžiaga skiedžia plastikus, tirpdo gumą, braižo paviršius. O dar pridėkime mechaninį tokių paviršių nušluostymą ir pamatysime, kad tokiu būdu dezinfekuojami paviršiai ilgai netarnaus", – dažniausio dezinfekavimo būdo trūkumus vardija A. Tadžijevas.

Klaipėdos universiteto mokslininkų kuriama trumpo ilgio bangų UV spinduliuotė turi pranašumų ir prieš gana plačiai naudojamas kvarcines lempas. Dažniausiai šios lempos skleidžia apie 250 nm ilgio UVB ir UVC spindulius. Tokio ilgio spektras, pasak A. Tadžijevo, labiausiai skatina genetines mutacijas, gali pažeisti akių tinklainę, nudeginti odą.

„Mūsų metodas, naudojant tokio pat galingumo lempą, apšvitos laiką leidžia sutrumpinti iki keturių kartų. Be to, mūsų kuriamos UV spinduliuotės pernešama energija yra per maža, kad per odos paviršių patektų į ląsteles ir pakenktų žmogui", – sako A. Tadžijevas.

Galutinis rezultatas – prototipas

Mokslinio tyrimo idėja, aiškina A. Martinkėnas, grindžiama naujausių mokslinių publikacijų duomenimis apie tai, kad 222 nm UV spinduliai pasižymi efektyviomis antivirusinio dezinfekavimo savybėmis. Jie naikina ore esančius gripo virusus ir iki 99,9 proc. sunaikina kitus koronavirusus – alfa HCoV-229E bei beta HCoV-OC43.

Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojai, vadovaujami A. Tadžijevo ir Ž. Lukošiaus, pirmiausia sukonstravo automatizuotus dviejų dydžių modulius. Jais buvo atliekami įvairūs 222 nm ilgio UV-C spindulių apšvitos tyrimai.

Tuo tarpu Klaipėdos universitetinės ligoninės molekulinės diagnostikos skyriaus genetikė dr. Jūratė Gruodė, asistuojama A. Martinkėno, specialiu metodu atliko SARS-CoV-2 viruso patikrą prieš ir po 222 nm UV-C apšvitos keliais atstumais ir trukmėmis. Tyrimo metu buvo patvirtintas 222 nm UV-C dezinfekcinis poveikis tam tikru periodiškumu arba nepertraukiamai dezinfekuojant transporto priemonių salonus.

„Šiuo metu tyrimas yra maketo stadijoje. Vykdome bandymus natūraliomis sąlygomis, atliekame autobusų apdailos medžiagų, monitorių atsparumo tokiai apšvitai tyrimus. Atskiri komponentai jau yra išbandyti realiai, bet juos dar reikia sujungti į visumą. Teorinį modelį, kaip tai įdiegti viešojo transporto sistemoje, turime, bet prototipą, kurį ir laikome galutiniu projekto rezultatu, dar kuriame", – apie projekto eigą pasakoja A. Tadžijevas.

Gautų rezultatų pagrindu bus sukurta originali prototipinė techninė sistema, realizuojanti viešojo transporto salono dezinfekavimo UV spinduliais technologiją. Potencialiems dezinfekavimo techninės sistemos vartotojams bus parengta jos taikymo metodika.

Be piniginės pagalbos nebūtų ir atradimų

Mokslinio tyrimo projekto rezultatai, pasak A. Martinkėno, svarbūs ir naudingi tiek medicinos srities specialistams, tiek viešojo transporto keleiviams. Šie galės saugiai keliauti, nerizikuojant kelionės metu užsikrėsti sveikatai pavojingais virusais ir bakterijomis. Tai visoje šalyje padidins žmonių mobilumą ir sumažins jų sergamumo rodiklius.

Išloš ir viešojo transporto priemonių operatoriai – jie galės padidinti keleivių srautus ir efektyviai bei saugiai dezinfekuoti transporto priemones, nenaudojant agresyvių chemikalų. Keleivių pervežimo paslaugas teikiančios įmonės galės sukurtą sistemą sumontuoti šiuo metu jau eksploatuojamose transporto priemonėse, o naujų transporto priemonių gamintojai – naujai kuriamuose modeliuose.

Projektas „Antivirusinio dezinfekavimo technologijos ir jos įgyvendinimo prototipo kūrimas ir tyrimai keleivių apsaugai nuo COVID-19 viešajame transporte" yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones.

Programinį konkursinį mokslo finansavimą mūsų šalyje įgyvendina Lietuvos mokslo taryba (LMT). Jai mokslininkai reguliariai teikia ataskaitas apie tyrimų eigą, rezultatus ir progresą.

„Sėkmingi rezultatai nebūtų įmanomi vien sukauptos mokslinės patirties ir žinių dėka. Finansinė LMT parama yra labai svarbi ir gauta labai laiku. Ji ženkliai pagerino mokslinių tyrimų kokybę, o svarbiausia, padėjo įsigyti 222 nm UV-C lempas. Jų savo tyrimų bazėje dar neturėjome, tad be piniginės pagalbos, nebūtų ir stulbinančių atradimų", – sako mokslinio projekto vadovas prof. A. Martinkėnas.

Finansuoja Europos socialinis fondas

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
4.5600

Išskirtinės vietos Lietuvos moksleiviams: čia pamokos vyksta visai kitaip, nei įprasta

Fizikos pagrindus galima studijuoti hipodroponiniame šiltnamyje auginant braškes, o matematikos...

Augalinio sausio iššūkis: kaip parduotuvėje atpažinti augalinius produktus

Šiemet augalinio sausio mėnesio iššūkio dalyvių bendruomenė Lietuvoje – kaip niekad didelė...

VILNIUS TECH modernios vizualizacijų kūrimo technologijos – „Šviesų festivalyje”

Sausio 25–28 d. sostinėje vyks „ Vilniaus šviesų festivalis “, kurio pagrindinis tikslas –...

Įsibėgėja ERGO iniciatyva apsodinti Lietuvą medžiais: jau prisijungė pusė tūkstančio komandų (1)

Trečią kartą vykstantis ERGO žingsnių iššūkis nemažina apsukų ir šiemet užsibrėžė...

Šiaulių STEAM centras atveria moksleiviams naujas galimybes: ruošia ateičiai

Galvodami apie ateities perspektyvas vyresnių klasių moksleiviai susiduria su nemenku iššūkiu –...

Top naujienos

Nori, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose būtų išrautas su šaknimis: konservatoriai suka uodegą (15)

Viskas apsivertė aukštyn kojomis: tie, kurie siūlė pensijų kaupimo II pakopos fonduose pertvarką...

Kylant palūkanų normoms – gyventojams siūlo gelbėjimosi ratą: būtų galima skolintis „iš savęs“ (1)

Palūkanų normoms kylant į aukštumas, socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo Lietuvoje...

Prispirti skandalo konservatoriai ėmė siūlyti tai, kam anksčiau nepritarė (1)

Atsisakyti Seimo narių neliečiamybės siūlantys konservatoriai prieš 2020-ųjų Seimo rinkimus...

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: išsigandę Vakarai keičia taktiką dėl Ukrainos  Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Charkivo centre (2)

Vėlavimas aprūpinti Ukrainą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro gynyba ir tankais...

BBC: JK ministras prieš pat karą Maskvoje išgirdo bauginančius žodžius Johnsonas: Putinas grasino paleisti į mane raketą

BBC Rusijos tarnyba skelbia sužinojusi daugiau detalių apie paskutinį Jungtinės Karalystės...

Delfi Mokslas

Prie turistų pamėgtos kurortinės salos – sukrečiantis radinys jūros dugne: mokslininkai įspėja apie tiksinčią laiko bombą

Pasitelkę seisminių bangų tyrinėjimo technologiją, tyrėjai aptiko, kas slypi po netoli...

Pro daugiabučio langą Panemunėje iškritęs renginių vedėjas: kodėl jis neprisimena, kas tą naktį įvyko? (1)

„Aš pasakiau, kad man labai baisu eiti į viešumą. Sako, įsigykite akinius. Kai klaus koks...

Ukrainos gynėjai apie Rusijos karių pasirinktą kelią: jie susitelkė į dvi taktikas

Į savaitgalį įvykusius sprogimus Irane sureagavo ir Ukrainos valdžia. Ginklus Rusijai tiekiantis...

Kremliui lojalūs programišiai bandė keršyti Vokietijai už tankus su grotažyme #GermanyRIP: gavosi šnipštas

Kremliui lojali „ Killnet “ programišių grupuotė ėmėsi atakuoti Vokietijos IT...

Griauna įsitikinimus apie sportą: nustokite eiti į sales ir sportuoti tris kartus per savaitę (5)

Laidą pradėsime nuo patarimų tiems, kas nori tapti aktyvesni, į savo rutiną įtraukti daugiau...