Plačiau apie kibernetinį saugumą

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis internetiniais sukčiais patikėtų kas aštuntas jų laišką gavęs darbuotojas. Sekmadienį pasirodžiusioje laidoje kalbėjome su kibernetinio saugumo specialistu dr. Tautvydu Bakšiu apie bendrą Lietuvos saugumo situaciją, koks kiekvieno iš mūsų vaidmuo ir kaip su tuo susiję socialiniai tinklai.

Didžiajai daugumai sričių, kurios naudoja informacines sistemas, kompiuterius, dirba su duomenimis ir pan. kibernetinis saugumas yra neatsiejama dalimi. Svarbiausia, kad sektoriai, naudojantys įrenginius būtų neblokuojami ir galėtų sėkmingai funkcionuoti.

Kibernetinės atakos vyksta visą parą. Atsipalaiduoti nereikėtų kiekvienam, nes taikiniais tampa patys įvairiausi sektoriai ir visuomenė. „Blogiausia ir liūdniausia, jog kiekvienas žmogus gali nukentėti nuo kibernetinės atakos – gali būti pavogti jo duomenys, jie gali būti panaudoti kitur ir galbūt pakenkti." – laidoje kalbėjo T. Bakšys.

Stereotipą, jog kibernetinių atakų dalimi tampa tik žinomi visuomenės atstovai, paneigiantis pašnekovas sako, jog pats žmogus turi pagalvoti, kas gali jam grėsti, nes kibernetines atakas vykdantieji yra ypač suinteresuoti paprastų žmonių duomenimis. „Jeigu žmonių tinklas yra mažiau apsaugotas, tada programišiai gali išnaudoti jį įvairioms atakoms, prisijungti ir įrenginius panaudoti jiems nežinant" – sako kibernetinio saugumo specialistas.

Dezinformacija veikia mūsų emocijas

Dezinformacija – tai netikros naujienos, kurių tikslas, pirmiausia, suklaidinti vartotoją. Tokios naujienos dažniausiai yra apie visuomenei jautrias temas, o skaitantysis tampa paveikūs emocijoms ir tokiu būdu slopinamas kritinis mąstymas. Laidoje kalbėjome su karininku Dariumi Remeika, kuris sako, jog vartotojas dažniausiai reaguoja jautriai, iš to kyla noras išreikšti nepasitenkinimą, o to pasekoje atsiranda pasidalinimai bei situacija dar labiau eskaluojama. „Reikėtų treniruotis tam tikro susilaikymo ir tą naujieną ir nereaguoti." – patarimu, kaip tvarkytis su dezinformaciją skleidžiančiomis naujienomis dalinasi pašnekovas. D. Remeika taip pat priduria, kad neišvengsime vartotojų, kurie yra suinteresuoti dezinformacijos platinimu ar antivalstybių naratyvų palaikymu. Dėl to visą informaciją reikia vertinti kritiškai.

Laidas „Ateitis dabarčiai" žiūrėkite sekmadienais 8:30 val. per „Delfi TV" ir portale Delfi.lt. „Delfi TV" – nemokamas televizijos kanalas, pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.

Projektas dalinai finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.