„Nauji stendai su informacija apie nenykstančias rūšis įrodo, kad į kiekvieną įsisenėjusią problemą galima pažvelgti naujai ir patraukti žmonių dėmesį, priversti susimąstyti", – teigia Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovė Adrija Gasiliauskienė. Pasak jos, anksčiau buvo įprasta, kad lankytojus pasitikdavo gan griežtos bei grūmojančios žinutės, užrašytos liepiamąja nuosaka. O naujuose „Nenykstančių rūšių" stenduose pasirinktas kitoks bendravimo tonas ir netikėtas turinys – atkreipiantis dėmesį, bet kartu kuriantis draugiškus santykius, pagrįstus piliečių sąmoningumu.

Buteliai, skardinės ir kitos atliekos stenduose vaizduojami tarsi invaziniai augalai, grybai ar gyvūnai. Kiekviename aprašyme yra trumpai ir aiškiai pateikiama informacija, kaip padėti šiems kenkėjams išnykti iš Lietuvos gamtos.

A. Gasiliauskienė neabejoja, kad VšĮ „Užstato sistemos administratorius" inicijuota kampanija ir informaciniai stendai Biržų, Anykščių, Asvejos ir dar penkių regioninių parkų teritorijose patrauks žmonių dėmesį – jau vien dėl anksčiau negirdėtos „nenykstančių rūšių" sąvokos. Iš viso planuojama pastatyti 15 informacinių stendų.

„Nenykstančių rūšių" informacinius stendus jau šį rudenį bus galima rasti:

Sartų regioniniame parke:

  • Dusetų girios rekreacinėje zonoje
  • Jaskoniškų miško rekreacinėje zonoje


Gražutės regioniniame parke:

  • Salako stovyklavietėje
  • Daneikių Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje


Sirvėtos regioniniame parke:

  • Šalia Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro
  • Bėlio ežero poilsiavietėje


Anykščių regioniniame parke:

  • Šalia Karalienės liūno (naujame pažintiniame take)
  • Prie Bijeikių (Rubikių) apžvalgos bokšto
  • Stovyklavietėje „Pašventupys"


Biržų regioniniame parke:

  • Prie Širvėnos ežero pėsčiųjų tilto


Kauno marių regioniniame parke:

  • Girionių poilsiavietėje
  • Gastilionių poilsiavietėje


Krekenavos regioniniame parke:

  • Prie Nevėžio slėnio pažintinio tako


Asvejos regioniniame parke:

  • Prie Dubingių piliavietės
  • Baluošų ežero poilsiavietėje

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovė tikisi, kad susipažinęs su žaismingai pateikta informacija, kiekvienas lankytojas padarys tinkamas išvadas ir šiukšlins mažiau, rečiau arba išvis nepaliks atliekų gamtoje.

„Gėrimų pakuočių užstato sistema Lietuvoje buvo sukurta ir įdiegta visų pirma tam, kad mūsų aplinka taptų švaresnė – sumažėtų butelių ir skardinių, paliekamų miškuose, paežerėse ar parkuose, kur dažniausiai gėrimus vartoja poilsiautojai. Šiuo metu gyventojai į taros surinkimo vietas grąžina 9 iš 10 užstato pakuočių ir tai rodo, kad užstato sistema yra reikalinga bei veikia efektyviai – visos vienkartinės gėrimų pakuotės keliauja pas perdirbėjus kaip vertinga aliuminio, plieno, stiklo ar PET plastiko žaliava", – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius" vadovas Gintaras Varnas ir priduria, kad Lietuva vis dar turi erdvės tobulėti – žmonės gali dar labiau rūpintis gamta ir puoselėti tvarų gyvenimo būdą – tiek namuose, tiek iškylaudami gamtoje. Būtent tai akcentuojama ir „Nenykstančių rūšių" kampanijoje.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovė A. Gasiliauskienė pastebi, kad daugiau negu 6 metus Lietuvoje veikianti užstato sistema padarė pastebimą poveikį – išmetamų skardinių ir butelių gerokai sumažėjo, kai anksčiau jie sudarė reikšmingą paliekamų atliekų dalį. „Žinoma, plastiko butelis suyra per porą šimtų metų, o stiklinis gali dūlėti šimtus tūkstančių metų. Skaudu matyti, kai gėrimų pakuotės tampa spąstais smulkiajai gyvūnijai arba, užuodę likučius, žvėrys graužia plastiką", – dalijasi pašnekovė, palaikanti USAD iniciatyvą, skirtą atkreipti dėmesį į šias nenykstančias rūšis – šiukšles, kurių vis dar gausu gamtoje.

A. Gasiliauskienė teigia, kad direkcija sulaukia daug pranešimų apie piliečių aptiktas atliekų sąvartas regioninių parkų teritorijose, tačiau taip pat gausėja ir savanorių, kurie dovanoja savo darbo laiką gamtai – ne tik renka šiukšles, bet ir atnaujina pavėsines, taiso laiptus, tvarko pilkapių aplinką, gamina vabzdžių viešbučius ar basakojų takus. Pasak direkcijos vadovės, tai rodo, kad visuomenės sąmoningumas auga, vis daugiau žmonių ir organizacijų suvokia savo atsakomybę už aplinką.