Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau kaip 1,8 mln. mirčių pasaulyje yra siejamos su vandens užterštumu, o Baltijos jūros užterštumas mikroplastiku – didžiausias Europoje. Ir taip nerimą keliančią situaciją dar labiau sunkina COVID-19 pandemijos pasekmės – jos metu sunaudoti milžiniški kiekiai iš plastiko pluošto pagamintų kaukių ir antibiotikų nukeliavo į atliekų sistemas, o iš ten – ir į mus supančią aplinką.
 Vandens bandinių paruošimas
Vandens bandinių paruošimas
© Organizatorių nuotr.

Milijardai panaudotų kaukių teršia aplinką

Griežtėjanti ES plastiko kontrolė ir kiti aplinkosauginiai reikalavimai skatina mokslininkus aktyviai kurti inovatyvias technologijas, padedančias suskaidyti pavojingus teršalus iki aplinkai ir žmogaus sveikatai nekenksmingų junginių. Tačiau pasaulį užklupus pandemijai ir plastiko atliekų kiekiams dar labiau išaugus, ši problema tapo kaip niekada opi – masinis vienkartinių kaukių, pirštinių ir medikamentų naudojimas bei maisto produktų plastiko pakuotėse pristatymas į namus tapo kliūtimi įgyvendinant ES aplinkosaugos reikalavimus plastiko mažinimui.

„COVID-19 pandemijos metu kiekvieną mėnesį visame pasaulyje buvo sunaudojama 129 mlrd. veido kaukių, o kovojant su virusu, nebuvo efektyvių gydymo metodų ir vaistų, todėl net 95 proc. pacientų gydymui buvo skiriami antibiotikai, kurie yra nemetabolizuojami ir 30–90 proc. nepakitę išsiskiria į atliekų sistemą. Deja, Lietuvoje turime problemą – tradicinės nuotekų valymo technologijos nepajėgia išvalyti padidėjusių COVID-19 pavojingų teršalų, kurių koncentracijos ir poveikis gamtinei aplinkai yra nežinomas. Tad dėl riboto gamtos išteklių prieinamumo visame pasaulyje, siekiame sukurti efektyvesnius ir tvaresnius vandens bei nuotekų valymo metodus", – pasakoja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dr. Reda Dzingelevičienė.

Bauginančios COVID-19 pasekmės paskatino Lietuvos mokslininkus imtis neeilinio tyrimo
© Organizatorių nuotr.

Veido kaukėse esantys mikro/nanoplastiko pluoštai, kaip aiškina mokslininkė, patekę į į žmogaus organizmą per odą, įkvėpus ir prarijus, gali sukelti rimtas sveikatos problemas ar net mirtį.

„Mikroplastiko tyrimai pasaulyje paprastai atliekami su gyvūnais – prognozuojama, koks galėtų būti teršalų poveikis žmogaus organizmui. Atlikti bandymai su gyvūnais parodė, kad mikroplastikas kaupiasi gyvūnų žarnyne, plaučiuose, smegenyse, kepenyse, inkstuose, širdies ir kraujagyslių sistemoje ir net sėklidėse bei sukelia ūminį ir lėtinį organų uždegimą, funkcinius sutrikimus ar net ląstelių žūtį", – teigia dr. R. Dzingelevičienė.

 Žuvys
Žuvys
© Organizatorių nuotr.

Nors mikroplastiką pasaulyje tyrinėja daugybė mokslininkų, Klaipėdos universiteto mokslininkai išsikėlė uždavinį – nustatyti 1000 kartų mažesnį nanoplastiką. Tai plika akimi nematomos mažytės plastiko dalelės, gebančios adsorbuoti vaistų molekules ir transportuoti jas į žmogaus organizmą.

„Šis toksiškas plastiko-vaisto darinys gali sukelti vėžinius susirgimus, neurodegeneracines ligas, užkimšti kraujagysles, sutrikdyti vidaus organų veiklą ir pakenkti reprodukcinei sveikatai. Tik 2016 m. pradėta vertinti mikroplastiko adsorbuoto vaisto poveikį aplinkai, o mokslinių straipsnių yra labai nedaug, vos keletas. Kadangi suplanavome inovatyvius tyrimus, prieš teikiant projekto paraišką, atlikome bandomuosius eksperimentus, įvertinome savo galimybes ir ėmėmės įgyvendinti tikslo", – pasakoja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

 Prof. habil. dr. Boguslaw Buszewski ir tyrėjas Nerijus Dzingelevičius aptaria projekto veiklas
Prof. habil. dr. Boguslaw Buszewski ir tyrėjas Nerijus Dzingelevičius aptaria projekto veiklas
© Organizatorių nuotr.

Augantys vaistų pardavimai tampa problema

Nors pandemijos metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas vienkartinių kaukių naudojimo pasekmėms, ypatingą dėmesį vertėtų atkreipti ir į kasmet augančius parduodamų vaistų kiekius. COVID-19 pandemijos laikotarpiu Lietuvoje dvigubai padidėjo antidepresantų, priešuždegiminių, analgetikų ir antivirusinių vaistų vartojimas. Tokius pasibaigusio galiojimo vaistus, vietoje to, kad nuneštų į vaistines, žmonės dažnai išmeta ir taip užteršia aplinką. Suvartoti vaistai iš žmogaus organizmo taip pat pasišalina ir per šlapimo takus, o tuomet nuotekų surinkimo sistemomis patenka į valymo įrenginius. Tačiau tradicinės vandens valymo technologijos nepajėgia išvalyti tokio vaistų „kokteilio" ir vaistų likučiai keliauja į aplinką.

„Jei nuotekos išleidžiamos tiesiogiai į vandens telkinius arba jos nepakankamai išvalomos – vaistų ir plastiko darinius rasime vandens gyvūnuose ir augaluose. Tuomet per mitybines grandines toksiški dariniai patenka ir į žmogaus organizmą. Yra tikimybė, kad valgydami jūros gėrybes, žuvį, mes suvalgome antidepresantų, hormonų ir net plastiko", – teigia dr. R. Dzingelevičienė.

Gerins vandens kokybę

„Covid-19 ekstremalios situacijos aplinkoje: teršalai, poveikis ir sprendimai (COVEC)" tyrime pirmą kartą buvo įvertintas tiriamųjų medžiagų, atsirandančių pandemijos metu, poveikis lašišinėms žuvims ankstyvajame jų vystymęsi bei taip pat aptiktos nanoplastiko daleles žuvų lervų akių ir žiaunų srityse.

„Pirmą kartą ištyrėme COVID-19 pandemijos metu naujai sukurtų ir plačiai naudojamų farmacinių preparatų bei plastiko atliekų, tokių kaip vienkartinės pakuotės, asmeninės, medicininių apsaugos priemonių, suirusių į smulkias daleles, poveikį vandens organizmams. Siekiame išsiaiškinti, kur, kada ir kokiomis sąlygoms bei kokiems kiekiams pandemijos metu atsirandančios medžiagos gali tapti išties pavojingos. Šie aspektai yra nagrinėjami projekte, modeliniu organizmu pasirinkus ankstyvajame vystymesi esančias lašišines žuvis, kurios yra plačiai paplitusios Lietuvoje ir Europoje bei yra labai jautrios teršalų poveikiui", – aiškina dr. R. Dzingelevičienė.

 Dr. Reda Dzingelevičienė
Dr. Reda Dzingelevičienė
© Organizatorių nuotr.

Projekte tiriamos polimerinės skirtingo dydžio dalelės, COVID-19 pandemijos metu naujai sukurtas vaistas molnupiraviras (antivirusinis vaistas, trukdantis SARS-CoV-2 RNR gamybai, neleidžiantis virusui daugintis žmogaus organizme) bei plačiai visame pasaulyje naudojamas priešuždegiminis ir priešmaliarinis vaistas hidroksichlorokvinas, padedantis kovoti su karščiavimu ar mažinantis uždegimą.

„Literatūroje yra nedaug duomenų apie šių vaistų poveikį aplinkai bei sąveikas su kitais teršalais, todėl ir kyla nemažai diskusijų dėl jų galimo toksiškumo. Trūksta žinių apie mikro/nanoplastiko gebą adsorbuoti vaistinius preparatus, formuoti kompleksus bei padidinti šių preparatų patekimą į gyvų organizmų vidų per natūralius apsauginius barjerus. Šių preparatų akumuliacijos bei poveikio tyrimai žuvyse vykdomi bendradarbiaujant su moksline grupe, kuriai vadovauja prof. dr. Vitalijus Karabanovas", – pasakoja dr. R. Dzingelevičienė.

Tradiciniai nuotekų valymo procesai gali pašalinti tik 20–80 proc. vaistų ir jų metabolitų, o remiantis 2020 m. Valstybinio audito ataskaita, net 50 proc. vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų yra neinventorizuoti, 24,2 proc. neišvalytų nuotekų išleidžiama į gamtinę aplinką. Todėl įgyvendinus projektą, bus pateikti technologiniai vandens valymo nuo COVID-19 teršalų sprendimai, kuriais bus siekiama sumažinti COVID-19 padarinius, užtikrinti saugią aplinką ir žmonių sveikatą.

 Kietafazė ekstrakcija
Kietafazė ekstrakcija
© Organizatorių nuotr.

„Situacija yra bloga, vandens telkinių užterštumas didėja, Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Sisteminės vaistų likučių analizės neatliekamos, pradėta tik griežtai kontroliuoti ftalatus, kurių iki galo nepašalina nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau Lietuvoje vis daugėja įmonių, investuojančių į naujų produktų kūrimo ir gamybos technologines sistemas, todėl projekto metu kuriame unikalią teršalų skaidymo ir valymo sistemą, kuri gali būti automatizuota ir turi komercinį potencialą. Ši sistema bus ypatingai svarbi vandentvarkos įmonių technologiniam progresui, aplinkos tvarumui, visuomenės sveikatai ir ekonomikos stabilumui", – teigia dr. R. Dzingelevičienė.

Mokslininkų indėlis kovoje su pandemijos padariniais

Vykdomam projektui vadovauja Humboldto stipendijos laimėtojas, mokslo politikos formuotojas ir dažniausiai cituojamas mokslininkas pasaulyje prof. habil. dr. Boguslaw Buszewski, kurio darbai kalba patys už save. Vadovavimas Europos mokslininkų draugijai, aktyvi veikla įvairiose organizacijose, paskaitų skaitymas Europos, JAV, Pietų Amerikos, PAR, Japonijos ir kitų šalių universitetuose, milijoninių projektų įgyvendinimas, šimtai publikuotų mokslinių straipsnių – tai tik maža dalis šio mokslininko veiklos.

 Modeliniai organizmai lervos ir embrionai paveikti plastiku dalelemis
Modeliniai organizmai lervos ir embrionai paveikti plastiku dalelemis
© Organizatorių nuotr.

„Tai neabejotinai vienas iškiliausių mūsų laikų mokslininkų, su kuriuo dirbti yra didelė garbė. Prof. B. Buszewski darbuojasi mūsų universitete, padeda rengti būsimas projekto paraiškas, dalyvauja mokslinėse diskusijose, rašo publikacijas ir padeda plėsti bendradarbiavimo kontaktus. Turėti tokį mokslinį autoritetą yra itin svarbu siekiant efektyvaus ir sklandaus komandos darbo. Džiaugiuosi, kad šiam projektui įgyvendinti suburta komanda kartu įgyvendino ne vieną projektą, palaiko draugiškus tarpusavio santykius ir yra reikli mokslo kokybei", – sako dr. R. Dzingelevičienė.

Projektas yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, o jį prižiūri ir koordinuoja Lietuvos mokslo taryba.

„Lietuvos mokslo taryba formuoja mokslo politiką, priima strateginius sprendimus, todėl yra labai svarbi mokslininkų bendradarbiavimui visose srityse. Mokslo vystymasis negali egzistuoti be mokslo kūrėjų – mokslininkų. Mokslininkai yra atsakingi už aukšto lygio mokslo žinias, kurios didina šalies konkurencingumą ir tarptautinį pripažinimą", – sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

 Laboratorija plastiko tyrimai
Laboratorija plastiko tyrimai
© Organizatorių nuotr.

Tiek šis, tiek kiti Lietuvos mokslininkų įgyvendinami projektai, susiję su COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių mažinimu, pasak jos, yra svarbūs ir vertingi ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.

„SARS-CoV-2 dar egzistuoja, COVID-19 pandemijos sukeltos ekstremalios situacijos dar nesuvaldytos, todėl projektu siekiame ne tik ištirti padarinius, bet ir pateikti sprendimus, kurie leis sumažinti naujai atsirandančių teršalų žalą ekosistemoms. Iššūkiai, kuriuos sprendžiame tyrinėdami naujai kuriamų nanostruktūrų savybių sąveikas su kitais aplinkoje esančiais teršalais ir jų neigiamu poveikiu organizmams, yra svarbūs ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai", – teigia dr. R. Dzingelevičienė.

Finansuoja Europos socialinis fondas

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
4.0667

Išskirtinės vietos Lietuvos moksleiviams: čia pamokos vyksta visai kitaip, nei įprasta

Fizikos pagrindus galima studijuoti hipodroponiniame šiltnamyje auginant braškes, o matematikos...

Augalinio sausio iššūkis: kaip parduotuvėje atpažinti augalinius produktus

Šiemet augalinio sausio mėnesio iššūkio dalyvių bendruomenė Lietuvoje – kaip niekad didelė...

VILNIUS TECH modernios vizualizacijų kūrimo technologijos – „Šviesų festivalyje”

Sausio 25–28 d. sostinėje vyks „ Vilniaus šviesų festivalis “, kurio pagrindinis tikslas –...

Įsibėgėja ERGO iniciatyva apsodinti Lietuvą medžiais: jau prisijungė pusė tūkstančio komandų (1)

Trečią kartą vykstantis ERGO žingsnių iššūkis nemažina apsukų ir šiemet užsibrėžė...

Šiaulių STEAM centras atveria moksleiviams naujas galimybes: ruošia ateičiai

Galvodami apie ateities perspektyvas vyresnių klasių moksleiviai susiduria su nemenku iššūkiu –...

Top naujienos

Vakarų tankai Ukrainoje dar nepasirodė, o Rusijoje jau prasidėjo tikra isterija: ko išsigando Kremlius

Geriausi, neturintys analogų pasaulyje. Taip savo šarvuotąją technika, ypač tankus mėgsta girti...

Po auksinių metų griūnanti pieno rinka – laukiama skaudžios žinios

2022 metai pieno gamintojams buvo puikūs – Lietuva pagal supirkimo kainas prasiveržė į ketvirtą...

Lietuvai – viliojantis pasiūlymas: dvigubai pigesnės dujos, bet įsipareigojimas gali būti rizikingas (5)

Amerikiečiai Europai ir konkrečiai Lietuvai siūlo dujų dar pigiau – už perpus mažesnę...

Bartoševičiaus skandalo pasekmės ir dilema: ką daryti Landsbergiui (22)

Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis , reaguodamas į buvusiam frakcijos...

Karo ekspertai: po šito nustumti rusus atgal bus labai sunku (2)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘ Loaded“ ekspertai teigia, kad rusams...

The Economist

„Jie vis dar ilgisi rusų“: kai kuriuose išlaisvintuose Ukrainos regionuose ne visi palankūs ukrainiečiams kariams

Netoli Kupiansko, maždaug už valandos kelio automobiliu nuo Rusijos pasienio, ukrainietis...

Karas Ukrainoje. Susikibo Prigožinas su Girkinu Zelenskis: tankų koalicijoje – jau 12 valstybių

Rusijos agresiją galima ir reikia sustabdyti tik tinkamais ginklais, nes ši teroristinė valstybė...

Bloomberg News

„Bloomberg“: tai, ką šaltiniai kalba Kremliuje, nieko gero nežada (3)

Praėjus beveik metams po invazijos, kuri turėjo trukti kelias savaites, Vladimiras Putinas...

Atlikėjas Karolis Akulavičius pirmą kartą prakalbo po bičiulio Donato Čižausko laidotuvių: sunyko viskas, kuo gyvenau pastaruosius metus

Neseniai bičiulio, kolegos Donato Čižausko netekęs atlikėjas Karolis Akulavičius praėjus kiek...