Lietuva – tarp didžiausią BVP dalį gynybai skiriančių NATO šalių

2014 m. Aljanso viršūnių susitikime Velse iškeltą tikslą gynybai skirti bent 2 proc. nuo šalies BVP šiuo metu yra pasiekusios Graikija, JAV, Lietuva, Lenkija, Didžioji Britanija, Estija ir Latvija. Lietuva su 2,47 proc. gynybai tenkančia BVP dalimi 2022 m. buvo trečioje vietoje, iškart po gerokai kitas šalis lenkiančių Graikijos (3,54 proc.) ir JAV (3,46 proc.). Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas dar labiau išaugo ir siekia 2,54 proc. BVP. Lyginant su 2014 m., Lietuvos išlaidos gynybai išaugo daugiau kaip 3 kartus.

Rytų Europos studijų centro eksperto Justino Kulio teigimu, Rusijos agresija prieš Ukrainą reikšmingai pakeitė nemažos dalies NATO šalių požiūrį į gynybos finansavimo klausimus. Ypač NATO rytų flango valstybės karo fone į gynybą ėmė žvelgti gerokai rimčiau.

„Šiaurės, Centrinės ir Rytų Europos valstybėms Rusijos grėsmė yra visai šalia, todėl natūralu, kad Baltijos šalims, šiemet prie Aljanso prisijungusiai Suomijai, Lenkijai ar Rumunijai karas tapo paskata reikšmingai stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas. Tiesa, Lietuva dar iki plataus masto konflikto Ukrainoje 2022 m. pradžios didino savo išlaidas gynybai ir siekia tai daryti toliau. Tai nenuostabu – gyvename geopolitinių įtampų regione ir jaučiame tiesioginę grėsmę šalies saugumui. Rusijos keliami saugumo iššūkiai išlieka pagrindiniu veiksniu, skatinančiu Lietuvą reikšmingai didinti savo išlaidas gynybai", – sako J. Kulys.

Anot eksperto, antroji priežastis yra NATO pajėgas priimančiosios šalies parama. Siekdama, kad mūsų šalyje būtų dislokuota daugiau saugumą užtikrinanti padedančių NATO pajėgų, Lietuva turi investuoti į poligonus, kareivines, logistikos sandėlių tinklą ir kitą reikiamą infrastruktūrą. J. Kulio teigimu, Lietuvai reikia pasistengi užtikrinti tokias sąlygas, kurios leistų mūsų sąjungininkų kariams patogiai gyventi, saugoti ir prižiūrėti savo techniką, o svarbiausia – išlaikyti aukštą karinę parengtį nuolat treniruojantis.

Krašto gynyba susirūpino ir Vakarų Europos valstybės

J. Kulys pažymi, kad karas Ukrainoje savo gynyba labiau rūpintis paskatino ne tik rytines NATO valstybes. Rusijos agresija daliai sąjungininkų Vakaruose taip pat buvo nemenkas sukrėtimas ir parodė, kad plataus mąsto kariniai konfliktai, labiau primenantys Antrąjį pasaulinį karą nei, pavyzdžiui, NATO misiją Afganistane, yra įmanomi ir XXI a. Europoje.

„Pasibaigus šaltajam karui Vakarų Europos valstybių išlaidos gynybai kryptingai mažėjo. Kai kurios šalys įtikėjo, kad karinių konfliktų era Senajame žemyne baigėsi, todėl gynyba tapo ne prioritetine sritimi. Dėl šios priežasties daug Europos valstybių kol kas yra toli nuo 2 proc. išlaidų gynybai tikslo. Žinoma, kai kuriais atvejais tam yra objektyvių priežasčių – silpnesnes ekonomikas turinčios NATO šalys, tokios kaip Juodkalnija, paprasčiausiai negali sau leisti didelių gynybos išlaidų. Tačiau kalbant apie tokias šalis kaip Vokietija, Ispanija ar Belgija, išlaidų karinėje srityje didinimui paprasčiausiai nebuvo motyvacijos ir politinės valios. Dabar jos daugėja, tad reikia tikėtis, kad tai atves prie konkretesnių įsipareigojimų NATO viršūnių susitikime Vilniuje", – sako J. Kulys.

J. Kulio manymu, iki šiol vis „lengvėjusios" Vakarų Europos šalių karinės pajėgos turi keistis ir ruoštis ne tik kovai prieš lengvai ginkluotą priešą toli nuo namų, o ir galimam karui prieš galingą ir sunkia ginkluote apsirūpinusį priešininką Europoje. Tam reikia reikšmingų investicijų, nes tankas kainuoja gerokai brangiau negu dykumai skirtas visureigis.

Pakankamos išlaidos gynybai didina pasirengimą gintis

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Giedrius Česnakas pažymi, kad nepriklausomai nuo sąjungininkų priimamų sprendimų, Lietuva pirmiausiai pati turi rūpintis savo saugumu ir į jį investuoti. Anot profesoriaus, skirdami pakankamai lėšų gynybai rodome, kad esame pasirengę gintis, o taip pat priimti sąjungininkų pagalbą.

„Baltijos valstybės yra sudėtingoje geostrateginėje padėtyje, nes Rytuose turi ilgą sieną su Rusija ir Baltarusija, o Vakaruose – su Rusijos Karaliaučiaus sritimi ir yra supamos Baltijos jūros. Vienintelis sausumos kelias jungiantis regioną su sąjungininkais yra vadinamasis Suvalkų koridorius. Dėl to Baltijos šalims būtinas didžiulis sąjungininkų buvimas regione ir galimybė efektyviai gintis nuo pirmojo šalies teritorijos centimetro. Taigi turime rimtai žiūrėti į savo krašto gynybą ir skirti jai pakankamai lėšų", – sako G. Česnakas.

Eksperto teigimu, šiuo metu didžiąją Lietuvos gynybos išlaidų dalį sudaro personalo išlaikymo kaštai – jos tenka karių bei gynybos srities tarnautojų ir darbuotojų atlyginimams. NATO valstybės sutarė, kad tokios išlaidos neturėtų viršyti pusės viso gynybos biudžeto. Tačiau, anot G. Česnako, šios išlaidos labai svarbios, nes be motyvuotų karių valstybė negali būti saugi. Be to, tokios išlaidos būtinos didinant karių ir karininkų bei šauktinių skaičių, Lietuvai formuojant sausumos pajėgų diviziją ir jos rezervą.

„Didėjant karių ir šauktinių skaičiui, plečiant mūsų šalyje dislokuojamas sąjungininkų pajėgas, Lietuva taip pat daug investuoja į karinę infrastruktūrą – karinius miestelius, poligonus, logistikos tinklą. Tai irgi labai svarbu, nes Lietuvos ir sąjungininkų kariams reikia nuolat treniruotis ir ugdyti įgūdžius. Tik tokiu būdu galima užtikrinti pajėgų sąveikumą, tinkamą atgrasymą, o, iškilus poreikiui – efektyvią gynybą", – pažymi G. Česnakas.

Svarbu apsirūpinti modernia ginkluote

G. Česnako teigimu, reikšminga gynybos biudžeto išlaidų dalis tenka naujos ginkluotės ir karinės technikos įsigijimui. Eksperto teigimu, tik gerai aprūpinti kariai gali efektyviai veikti, o pažangios sistemos suteikia reikšmingą pranašumą mūšio lauke.

„Modernios kariuomenės, kokią siekia kurti Lietuva, kariai turi būti aprūpinti patikimais ginklais, apsaugos priemonėmis, naktinio matymo prietaisais ir amunicija. Žinoma, labai svarbios ir karinius objektus bei civilinę infrastruktūrą saugančios pažangios oro ir pakrantės gynybos, taip pat artilerijos sistemos. Toliau plėtojant šalies gynybos pajėgumus Lietuvai reikės įsigyti ir sunkiųjų ginklų – pavyzdžiui, tankų ir šarvuočių, be kurių šiandieninė karyba yra neįsivaizduojama", – sako G. Česnakas.

Anot G. Česnako, kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų žinoti, kad valstybės biudžeto dalis tenkanti Lietuvos gynybai yra investicija į jo ir jo šeimos bei artimųjų saugumo užtikrinimą.

„Priežasčių didinti gynybos biudžetą toli ieškoti nereikia. Gyvename agresyvaus kaimyno – Rusijos – ir jos sąjungininkės – Baltarusijos – pašonėje. Kasdien mus pasiekia žinios apie tai, kaip Rusijos karinės pajėgos griauna ukrainiečių būstus, verslus, infrastruktūrą, atima suaugusiųjų ir vaikų gyvybes, nepaiso jokių tarptautinės teisės normų. Solidus gynybos biudžetas kartus su NATO gynybiniais įsipareigojimais yra patikimiausias būdas to išvengti mūsų šalyje", – sako G. Česnakas.

Šaltinis
Projektas „NATO viršūnių susitikimas Vilniuje“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją