Atnaujinkite erdves, o ne keiskite viską naujai

Nors galėtumėte teisintis, kad naujoje modernioje virtuvėje imtis madingų aplinkai naudingų įpročių būtų žymiai lengviau, visgi tai nepakankama priežastis to nedaryti, jei jūsiškė jau gerokai „pagyvenusi“. Nesunku pastebėti internete siaučiantį virtuvių atnaujinimo vajų. Išradingi internautai dalinasi senomis, sovietinėmis virtuvėmis, kurios po prisilietimo dažų voleliu tampa nuostabiausiomis provansu ar modernumu alsuojančiomis erdvėmis. Neskubėkite taupyti naujam virtuviniam komplektui, verčiau pasvajokite, kaip turima erdvė gali atgyti.

Jei susigundysite šia idėja, pravartu paieškoti specialių grupių socialiniuose tinkluose, kur bendraminčiai dosniai dalinasi idėjomis ir patarimais. Įspėjame, šis baldų atnaujinimo virusas labai gajus, tad nepajusite, kai imsitės ne tik virtuvės, bet ir kitų kambarių atnaujinimo. Taip tikrai būsite dideliu žingsniu tvarumo link.

Rinkitės ilgai tarnaujančius daiktus

Vienas iš „zero waste“ judėjimo akcentų – pirkti tik tuos daiktus, kuriuos galėsite naudoti daug kartų. Geriau vienas kokybiškas daiktas, tarnaujantis ne vienerius metus, nei daugybė nekokybiškų daiktelių, kuriuos dažnai naudojate tik kartą ar kelis, ir tuomet suprantate, kad jie nepateisino jūsų lūkesčių. Rinkdamiesi daiktus, pasidomėkite jų kokybe, ilgaamžiškumu, kitų vartotojų atsiliepimais, sužinokite, ar lengva rasti jiems pakaitines detales. Idealu, jei gamintojas pasirūpina ir kaip tokį daiktą, jam baigus tarnauti, išmesti.

Brita nuotr.

Vienas tokių, aplinką tausojančių, ženklų yra BRITA. Jie gamina įvairiausias vandenį filtruojančius talpas (gertuves, ąsočius, grafinus, indus), kurie tinka ir sportui, ir namams, ir į biurą. Idėja paprasta – bet kokios prastos kokybės vandenį paversti švariu, skaniu ir tinkamu gerti. Tai pavyksta dėl iš natūralių medžiagų pagamintų filtrų, kurie filtruoja iki 150 litrų ir yra rekomenduojama juos keisti kas 4-ias savaites. BRITA vandens filtrus gamintojas perdirba ir panaudoja naujai produkcijai gaminti. Ateityje yra planuojama ir Lietuvos parduotuvėse surinkinėti naudotus BRITA filtrus, kurie bus vežami į Vokietiją perdirbimui.

Įsigiję tokį kokybišką gaminį, būsite tikri, kad vanduo bus ne tik tinkamas vartoti, bet niekada neprabėgs krepšyje, o pati gertuvė bus patogi neštis, ilgaamžė ir pritaikyta įvairiems poreikiams, pavyzdžiui, sportuojantiems. Naudojant tokias daugkartines vandenį filtruojančias gertuves, ąsočius, galėsite visiškai atsisakyti buteliukais ar didesnėmis talpomis perkamo vandens, juk jie, be abejonės, yra didžiulis plastiko atliekų šaltinis. Paskaičiuokite, jei su vienu BRITA Maxtra vandens filtru išfiltruojama iki 150 litrų vandens, kiek jums toks kiekis vandens kainuotų, perkant jį buteliukais ir kiek reikėtų sunaudoti plastiko, gaminant tokią tarą? Beje, plastikinė tara aplinkoje gali „gyventi“ iki 400 metų.

Gera idėja – tokią vandenį filtruojančią gertuvę vežtis keliaujant svetur (oro uostuose nebereikės pirkti vandens buteliukuose), nes filtruotą BRITA vandenį galima gerti net tose šalyse, kur jo negalima vartoti dėl per didelio chloro kiekio. Įsivaizduokite, kiek plastiko buteliukų „sutaupysite“ jau vienos kelionės metu.

Brita nuotr.

Būkite išradingi

Idealu, jei įvairias pakuotes, kuriuos atkeliauja su gausybe maisto produktų, sugebate prikelti antram gyvenimui.

Štai, kartoninė kiaušinių pakuotė gali tapti puikiu indu sodinukams. Skyreliuose įkurdinę po sėklą, vėliau juos galėsite su visu „vazonėliu“ sodinti į dirvą, nes šis per neilgą laiką ištirps. Sodinimui puikiai pritaikysite ir įvairius jogurto, grietinės indelius. Ar galėjote patikėti, kad mūsų močiučių ir senelių taupymo metodai kažkada taps madingi?

Beje, internete nesunkiai rasite ir daugybę kitų idėjų, kaip panaudoti įvairias pakuotes, ypač tai smagi veikla vaikams, juk iš plastikinio pieno indelio galima pasigaminti puikią pieštukinę ar vazą, o iš kartoninės dėžės – mašinos garažą. Ir tai tik kelios idėjos iš nesuskaičiuojamos daugybės.

Brita nuotr.

Draugiškas gamtai valymas

Be abejonės, virtuvės ar namų valymas – ta tema, kuria galima diskutuoti kelias valandas. Pasirinkę kelis naujus įpročius, galite ženkliai prisidėti ne tik prie aplinkos, bet ir savo sveikatos gerinimo. Pirmiausia – mažiau dažniausiai reiškia geriau: vietoj daugybės skirtingų cheminių valiklių, verta rinktis kelias natūralias priemones, pavyzdžiui: sodą ir actą, šiuo nesudėtingu deriniu išvalysite daugybę virtuvės paviršių ir būsite tikri dėl šių medžiagų saugumo sveikatai. Juk vėliau ant išvalytų virtuvės paviršių kraunate įvairius maisto produktus ar gaminate maistą.

Brita nuotr.

Dar vienas aktualus valymo klausimas: kempinėlės ir pašluostės. Daugelis mūsų įpratome naudoti vienkartines priemones, kurias, kelias dienas plovus indus ar paviršius, lengva ranka metame į šiukšlių dėžę. Deja, šios priemonės dažniausiai sunkiai ar visai neyra, todėl tampa tikru gamtos priešu. Puiki alternatyva – daugkartiniai rankšluostėliai, kuriuos kelis kartus panaudoję, tiesiog išskalbiate. Patarimas: rinkitės tamsaus audinio rankšluostėlius, su kuriais valius, akių nebadys neestetiškos dėmės. Vietoj kempinėlių patogu naudoti daugkartinius natūralius šveistukus su rankenėle ir keičiama galvute, pagamintus iš medžio bei natūralių šerelių, dažnai tokias savo darbą „nudirbusias“ galvutes netgi galima kompostuoti.

Neišmeskite maisto

Pasiryžę riboti atliekas žmonės daug dėmesio skiria maisto produktams. Tam, kad maisto netektų išmesti, rekomenduojama laikytis kelių taisyklių. Pirma, planuokite savo pirkinius: sugalvokite, ką gaminsite ateinančiomis dienomis ir pirkite tik tuos produktus, kuriuos ketinate panaudoti. Taip pat, neverta parduotuvės lentynų „nušluoti“, nes tuomet kyla rizika, kad kai kurie produktai gali sugesti, belaukdami savo eilės, ir turės būti išmetami. Yra žmonių, kurie net specialiai parduotuvėje perka tuos produktus, kurių galiojimo laikas – į pabaigą tam, kad šie nebūtų išmetami didžiųjų prekybos centrų. Visgi, kiekvienas turi rinktis pats, kas jam priimtina ir kur yra jo ribos.

Brita nuotr.

Aišku, sveikintina, jei tas maisto atliekas, kurias visgi tenka išmesti, pavyzdžiui, daržovių lupenas, panaudosite prasmingai. Jei turite sodą, kompostuoti tokias atliekas tikrai nebus sunku, bet net jei tokio ir neturite, kai kurie „zero waste“ judėjimo entuziastai turi sugalvoję įvairių variantų, kaip šias atliekas kompostuoti namie. Vėliau tokia vertinga medžiaga panaudojama kaip trąšos žemei, kurioje auga gėlės, prieskoniai ar kiti augalai.

Nors kai kurios „zero waste“ idėjos gali skambėti sudėtingai ar reikalauti daugiau laiko, nei esame įpratę, visgi, išdrįsę jas pabandyti, tikrai rasite savų sprendimų, kaip prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Užsakymo nr.: PT_84487223