Minėdami Tarptautinės moterų ir mergaičių moksle dieną, asociacija LYDERĖ ir "LINO" biuras Delfi.lt skaitytojus kvietė į konferenciją „Lyderė kalba: Moterų įgalinimas moksle. Ko reikia šiandien?“ Konferencijos iniciatyvą palaikė ir dalyvius sveikino Europos komisarė ​Mariya Gabriel ir Lietuvos Respublikos Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Lyčių nelygybės klausimai moksle

Lygios galimybės moksle – aktuali tema Lietuvoje ir Europoje. Kaip teigia Europos centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde, kai kurios valstybės vien sutvarkiusios lyčių lygybę ir pašalinusios diskriminaciją, galėtų ekonomiką išauginti trečdaliu. Įgalinus moterų potencialą moksle, Lietuva galėtų pasiekti didesnio proveržio mokslo ir inovacijų srityje, o tai naudinga mums visiems. Tad kas trukdo ir kaip to pasiekti?

Asociacija LYDERĖ, bendradarbiaudama su „Visionary Analytics“, parengė išsamią mokslinę studiją „Moterų įgalinimas aukštajame moksle“, kurią konferencijoje pristatė dr. Aurelija Novelskaitė ir dr. Agnė Paliokaitė. Studija atskleidė tiek geruosius pavyzdžius, tiek giluminius iššūkius.

Pagal moterų skaičių moksle, Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių Europoje. Tačiau žvelgiant į aukštesnes akademines ar vadovaujančias pozicijas, matomas visai kitoks pasiskirstymas – profesūroje, valdyboje ar taryboje, mokslų akademijos tikrųjų narių tarpe vyrų yra ženkliai daugiau nei moterų.

Laikui bėgant nelygybė savaime nesisprendžia. „Act on gender“ tyrimo rezultatais, Europos Sąjungos mastu vyrai laimi daugiau finansavimo savo tyrimams ir sukuria daugiau rezultatų. Su laiku atotrūkis vis labiau auga. Panaši situacija ir inovacijų srityje – per šimtmetį santykis praktiškai nekito ir vienam moterų išradimui tenka maždaug 9 vyrų išradimai. Paskaičiuota, kad leidžiant procesams vystytis sava eiga, prireiktų dar šimtmečio tam, kad lyčių nelygybės moksle ES neliktų. Šiais situacijai spręsti, Europos Komisija įdiegė naujas tikslines lyčių lygybės skatinimo moksle priemones, kurios atsirado nuo praėjusių metų kaip privalomas reikalavimas institucijoms, siekiančioms europinio finansavimo.

Tikriausiai ne vienam kyla klausimas – o kaip gi su meritokratijos principu? Juk mokslininkai turėtų būti vertinami tik už rezultatus. Būtent šio principo įgyvendinimui svarbios lygios galimybės siekti rezultatų ir nešališkumas.

Tyrimai rodo, kad prie nelygybės moksle svariai prisideda įvairūs stereotipiniai nusistatymai. Pavyzdžiui, moterys turi pateikti daugiau savo kompetencijos įrodymų, jei nori būti matomos kaip lygiavertės vyrų kolegės moksle. Su šia stereotipine situacija susidūrė net 62 proc. apklaustų moterų. Vis tik bene didžiausias iššūkis moterims moksle – taip vadinama „motinystės bausmė“ arba „motinystės siena“. Įsitikinimas, esą tapusi motina, moteris praranda savo profesinius įgūdžius, vis dar labai gajus. Atliktos studijos duomenimis, su „motinystės siena“ yra susidūrę net 74 proc. apklaustų moterų, dirbančių Lietuvos aukštajame moksle. Net ir vaikų neturinčios jaunos moterys sulaukia mažiau galimybių, nes galimai vėliau išeis auginti vaikų.

Kita vertus moterys, susilaukusios vaikų ir neatliepiančios šio stereotipinio požiūrio, taip pat yra „baudžiamos“ dėl neatitikimo tradicinėms lyčių rolėms. Pavyzdžiui, dabartinė Europos Komisijos pirmininke Ursula von del Leyen, auginanti kelis vaikus, tapusi Vokietijos gynybos ministre sulaukė klausimo: „Kuo jūs dabar būsite – bloga ministre ar bloga motina?“

Stereotipiniai nusistatymai lemia šališkumą, o šališkumas – tai nelygios galimybės. Jeigu mokslo įstaigoje dabar dominuoja vyrai, greičiausiai jie ir toliau dominuos, nes šališkumas dažnu atveju yra nesąmoningas.

Tyrimo duomenimis, technologijos, žemės ūkio, medicinos ir sveikatos, gamtos mokslų srityse dirbančios respondentės su stereotipais susiduria dažniausiai. Regresinė analizė taip pat atrado sąsajas su amžiumi ir pareigomis. Jaunesnės ir akademinėse pareigose dirbančios moterys su stereotipais susiduria dažniau.

Lygybei palanki darbo aplinka

Studija „Moterų įgalinimas aukštajame moksle“, kuri remiasi 900 moterų apklausos rezultatais, atskleidė ne tik pagrindinius stereotipinius įsitikinimus, su kuriais mokslo srityje susiduria moterys, bet ir kitas problemines sritis.

Teigiama žinia yra tai, kad, remiantis apklausos dalyvių vertinimais, lyčių lygybei palankios praktikos yra labiau pastebimos nei tos praktikos, kuriose stokojama lyčių lygybės. Tačiau beveik pusė apklausos dalyvių pripažino, kad susidūrus su lyčių nelygybės klausimais, nežinotų į ką kreiptis mokslo ir studijų institucijose, kuriose jos dirba. Beveik trečdalis apklausos dalyvių pripažino, kad jų darbovietėse nėra veiksmingos lyčių lygybės politikos, o vyrai pareigose paaukštinami greičiau arba lengviau negu moterys.

Vertinant tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad buvimas bet kokiose su motinyste susijusiose atostogose turi išskirtinai neigiamą poveikį moters karjerai ir priešingai – neturėjimas įsipareigojimų šeimai, daugiau negu pusės apklausos dalyvių nuomone, veikia kaip teigiamas veiksnys moters karjeroje. Esamose situacijose susiduria daug įvairių veiksnių, tačiau vienas iš jų – institucinis neapibrėžtumas. T.y. stoka taisyklių ir priemonių, padedančių moterims išlikti moksle išėjus į motinystės atostogas arba sugrįžti į mokslą po motinystės atostogų.

Kitas svarbus dalykas yra moterų įgalinimas. Moterų karjerai moksle svarbūs ne tik rezultatai (publikacijos, laimėti projektai), bet ir tai, ar jie bus pastebėti, ar moteris sulauks palaikymo ir padrąsinimo iš vadovų ir kolegų, ar darbo aplinkoje yra matomų kitų lyderių moterų pavyzdžių.

Regresinės analizės rezultatai rodo, kad moters siekį galimybės vadovauti savo kasdieniame darbe stiprina tai, ar ji jaučiasi patogiai naudodama turimą galią. Mažiau nei 11 procentų apklausos dalyvių sutiko, kad turėdamos galią jaučiasi visiškai patogiai ją naudodamos. Dėl stereotipinių nuostatų dalis moterų gali atsidurti uždarame rate. Kaip parodė tyrimas, kai kuriose mokslo institucijose veikia šališkumas. Paraleliai su tuo veikia „motinystės bausmė“ ir palaikymo moterims stoka, mažai moterų vadovaujančiose pareigose. Sukantis šiam uždaram ratui, neišnaudojamas mokslo ir inovacijų potencialas.

Kaip įgalinti moteris moksle?

Priemonių, padedančių įgalinti moteris siekti karjeros, imtis didesnės atsakomybės, geriau save realizuoti ir siekti rezultatų, gali būti pačių įvairiausių. Tyrimo dalyvėms buvo pateiktas 35 tokių priemonių sąrašas ir prašyta įvertinti jų veiksmingumą. Rezultatai parodė, kad visos priemonės buvo įvertintos pakankamai aukštai – tai rodo, kad lyčių lygybės skatinimo priemonės yra reikalingos ir aktualios.

Aukščiausiai įvertintas priemones galima išskirti į tris kategorijas: tai priemonės, padedančios siekti šeimos ir darbo balanso, institucinės priemonės, padedančios siekti skaidrių atrankos ir įdarbinimo procedūrų, o taip pat priemonės, kuriančios lygias galimybes darbo aplinkoje – tokios kaip darbo užmokestis ar resursų prieiga. Priemonės, susijusios su formaliomis struktūromis (lyčių lygybės planas, koordinatorė/-ius), reitinguotos žemiau. Tai rodo, kad šios priemonės savaime pačios nepakeistų situacijos. Moterims reikalingi struktūriniai pokyčiai, sprendžiantys pačius aktualiausius iššūkius. Ir tai yra žinutė institucijų vadovams, kad formalių priemonių tikrai nepakaks.

Remiantis apklausos rezultatais identifikuotos penkios prioritetinės sritys, kuriose siūloma diegti priemones, užtikrinančias lygias galimybes:

1 prioritetas – poreikis mažinti „motinystės bausmę“, palengvinti vaiko priežiūros ir kitus rūpybos įsipareigojimus. Šio prioriteto kontekste siūloma formalizuoti galimybes lanksčiam darbo grafikui, palankiam paskaitų tvarkaraščio sudarymui, kurti prieinamų ir kokybiškų vaikų priežiūros paslaugų teikimo mechanizmą, bei įgyvendinti moterų karjerą moksle skatinančias priemones.

2 prioritetas – lygios galimybės darbo aplinkoje, sukuriant socialiai teisingą aplinką pilnai savirealizacijai, įskaitant karjerą. Šio prioriteto kontekste siūloma įdiegti skaidrias ir sąžiningas darbo apskaitos ir apmokėjimo procedūras, įdiegti vidines tvarkas, užtikrinančias nešališką išteklių paskirstymą mokslinių tyrimų finansavimui, laboratorijoms, įrangai. Institucinėje komunikacijoje svarbu užtikrinti moterų lyderių, mokslininkių matomumą.

3 prioritetas – samdymo, atrankos ir vertinimo procedūros, užtikrinančios vienodas įsidarbinimo ir karjeros galimybes. Šio prioriteto kontekste siūloma skelbti lyties atžvilgiu neutralius konkursų į pareigas kvietimus, naudoti lyties atžvilgiu neutralius atrankos kriterijus, vykdyti skaidrias bei lyties atžvilgiu neutralias atestavimo, vertinimo procedūras.

4 prioritetas – lyčių lygybė atstovavimo ir sprendimų priėmimo struktūrose. Šio prioriteto kontekste rekomenduojama įtvirtinti proporcingą lyčių atstovavimą tiek pasitelkiant sąmoningumo stiprinimo priemones, tiek, prireikus, taikant laikinąsias specialiąsias priemones, kurios nepakankamai atstovaujamos lyties atstoves/atstovus paskatintų dalyvauti institucijos valdymo veikloje.

5 prioritetas – į švietimą ir stebėseną orientuotos priemonės. Šio prioriteto kontekste rekomenduojama periodiškai vykdyti darbuotojų apklausas apie klimatą padalinyje ar visoje organizacijoje, siekiant laiku reaguoti į identifikuotas problemas. Svarbu kaupti ir skelbti administracinius duomenis apie lyčių skirtumus institucijoje bei šių duomenų analizės rezultatus, stebėti ir vertinti lyčių lygybės integravimo priemonių pažangą. Sistemiškai vykdyti vadovybės ir darbuotojų švietimą, mokymus lygių galimybių tematika, informavimą apie antidiskriminacines priemones ir bendrą lygių galimybių politikos įgyvendinimą institucijoje.

Lyčių lygybė aukštajame moksle. Ką galime padaryti šiandien?

Lyčių lygybė – viena iš pagrindinių Europos mokslinių tyrimų politikos vertybių. Pagal nacionalinius teisės aktus, pavyzdžiui, darbo kodeksą, moterų ir vyrų lygų galimybių įstatymą, Lietuvoje turėtų galioti lyčių lygybės integracija ir institucinis mechanizmas, taip pat ir moksle. Tačiau pernai atsiradęs ES reikalavimas europinio finansavimo siekiančioms institucijoms turėti lyčių lygybės planus iššaukė sumaištį kai kuriose institucijose. Kai kuriose jų stokojama pasirengimo plėtoti lyčių lygybės politiką.

Esminiu šios problematikos kontekste išlieka klausimas dėl priemonių, kurios yra ar bus ateityje įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu siekiant lyčių lygybės mokslo ir studijų sistemoje.

„Europos Komisijos iškeltas tikslas yra labai svarbus. Tai, kad mes privalome padėti atskleisti visų žmonių – ir moterų, ir vyrų – potencialą moksle, yra vienas iš svarbiausių dalykų. Problemos savaime neišsispręs, tad nacionaliniu lygmeniu jau ėmėmės tam tikrų priemonių šiems klausimams spręsti. Džiaugiuosi, kad dauguma Lietuvos universitetų jau turi lyčių lygybės planus, tačiau viena yra juos turėti, kita – juos įgyvendinti. Būtinos priemonės, kurios paskatintų planų įgyvendinimą. „Horizonto“ akseleravimo programoje skirsime finansavimą lyčių lygybės planų parengimui ir įgyvendinimui, mokslininkų vertinimo procedūrų parengimui, sprendimų priėmimo procedūroms. Tikiu, kad tai bus tvirtas paskatinimas institucijoms rimčiau pažvelgti į šį klausimą. Bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis reikėtų peržiūrėti ir studijų krypčių aprašus. Turime užtikrinti, kad studijų procese būtų kalbama apie lyčių lygybės klausimus, seksualinio priekabiavimo prevenciją, diskriminacinius pavojus“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrė taip pat atkreipia dėmesį į proporcingo atstovavimo sprendimų priėmimo procesuose, valdybose, tarybose, trūkumą. Pavyzdžiui, technologijų, žemės ūkio aukštosiose mokyklose dažniausiai vadovauja vyrai ir šiuo atveju kyla klausimas – ar nereikėtų imti pavyzdžio iš kitų šalių ir taikyti atstovavimo proporcingumo principo.

Moterims, siekiančioms savirealizacijos moksle, ministrė palinkėjo drąsos ir neabejojimo savo gebėjimais.

Lyčių lygybės klausimu aukštajame moksle itin svarbiu klausimu išlieka stereotipinės nuostatos ir situacijos, su kuriomis susiduria moterys mokslo srityje. „Iš seno dar yra užsilikęs globėjiškas požiūris į moterį, esą jai reikia padėti, pagelbėti, nes ji pati galbūt ne viską gali padaryti. Pastebiu, kad moterims, ypatingai jaunesnio amžiaus, reikia daugiau mentorystės ir palaikymo, padrąsinimo neabejoti savo kompetencijomis. Vienas iš pagrindinių lyderio vaidmenų yra padrąsinti ir sudaryti sąlygas, tame tarpe ir lanksčias galimybes moterims, kurios augina mažus vaikus. Jei to nebus, dažna moteris, kuri galėtų būti puikia vadove, tiesiog ja netaps. Vyrai šiuo klausimu yra ryžtingesni ir labiau pasitikintys savo jėgomis“, – pastebi ministrė J. Šiugždinienė.

Dar 2020 m. pradžioje Vilniaus universiteto Senatas patvirtino universiteto įvairovės ir lygių galimybių 2020–2025 metų strategiją, kurios vienas iš uždavinių yra lyčių lygybės siekis. Kaip pastebi Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, nors iš pirmo žvilgsnio moterų moksle netrūksta, tačiau panagrinėjus situaciją atidžiau, išryškėja aiški disproporcija. Pavyzdžiui, į universitetą įstoja 65 proc. moterų, tačiau galutinėje karjeros viršūnėje moterų lieka tik 35 proc.

„Kalbant apie mokslą, aš akcentuočiau ne tik karjerą, nes mokslo kelią žmonės renkasi ne tik šiuo tikslu. Reikia kalbėti apie visą bendruomenę, tam tikrą aplinką, komunikaciją ir savivertės, saviraiškos suvokimą. Šioje jautrioje srityje, kuri galbūt išryškėja tik anoniminėse apklausose, mes pastebime aiškias problemas. Ir visų pirma yra svarbu, kad mokslo institucijose būtų pripažįstamas šios problemos egzistavimas. O pasaulėžiūra ateina dar iš mokyklos. Labai svarbu, kad universitetai kartu su mokyklomis dirbtų“, – sako prof. R. Petrauskas.

Lyčių lygybės klausimas mokslo bendruomenėje ypatingai aktyviai buvo eskaluotas po Lietuvos mokslų akademijos valdybos paskyrimo, kuomet valdybos nariais tapo išskirtinai vien tik vyrai. Reakcijų būta įvairių – jų tarpe netrūko ir nesupratusių keliamos problemos esmės bei reikšmingumo.

„Mūsų visuomenėje vis dar trūksta supratimo apie tai, kad lyčių lygybės klausimas yra problema. Ir instituciniai veiksmai to greičiausiai neišspręs, nes tai daugiau kultūros ir įpročio klausimas. Visi suprantame, kad pokyčio reikia, tačiau jo įgyvendinimas vis dar išlieka dideliu iššūkiu, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas. – Su didžiausiais iššūkiais moterys moksle susiduria karjeros pradžioje ir išėjusios vaiko priežiūros atostogų. Šiais atvejais instituciniai, įstatyminiai sprendimai tikrai gali padėti, tačiau šalia to reikia intensyviai dirbti kultūrinių nuostatų ir įpročių klausimu pripažįstant pačią problemą. Ir šioje vietoje didelė atsakomybė tenka institucijų vadovams. Reikia jaunam žmogui sudėlioti karjeros kelią, ruošti tiek jį, tiek jo kompetenciją, tiek aplinką, kad merginos ir moterys galėtų daryti karjerą moksle.“

dr. Dalius Misiūnas

Duomenys rodo, kad medicinos ir sveikatos, taigi, ir sporto mokslų srityse dirbančios moterys su stereotipais susiduria dažniau, nei kitose mokslo srityse. Lietuvos sporto universiteto rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė atkreipia dėmesį, kad globaliu lygmeniu problema iš tiesų egzistuoja, tačiau kaitą teigiama linkme jau galima pastebėti.

„Kalbant apie lyčių lygybę, nereikėtų atskirti vien mokslo srities, nes moterys su panašiomis problemomis susiduria įvairiose srityse. Turime lyčių lygybės politiką, formalius reikalavimus pareigų užėmimui, tačiau ar tikrai moterų ir vyrų galimybės yra vienodos? Tai yra labai kompleksiška problema, didele dalimi priklausanti nuo visuomenės tradicijų. Bendra situacija, galima sakyti, atspindi visuomenės požiūrį, todėl sprendžiant lyčių lygybės klausimą reikalingas ne tik institucijų, bet ir visuomenės įsitraukimas. Džiugu, kad šiuolaikinės kartos požiūris kinta“, – sako prof. dr. D. Rėklaitienė.

Tyrimai rodo, kad jaunos moterys, ypač turinčios mažus vaikus, susiduria su ribotomis karjeros ir darbo užmokesčio galimybėmis. Ypač jautri yra doktorančių situacija, nes išėjus vaiko priežiūros atostogų, prarandamos socialinės garantijos. Ko reikia, norint spręsti šiuos iššūkius, pasiekti darbo-šeimos balanso ir palengvinti vaiko priežiūros ir kitus rūpybos įsipareigojimus?

„Savo bendruomenėje labai atsakingai žiūrime į šeiminio gyvenimo ir profesinės veiklos derinimą. Esame pasitvirtinę lygių galimybių ir įvairovės politiką bei siekiame, kad tai nebūtų tik popieriuje išreikštos deklaracijos. Neseniai įkūrėme ir bendruomenės gerovės centrą, kurio paslaugų spektras išties platus. Tačiau esame tik kelio viduryje ir žinome, kad ateityje turime dar daug ką nuveikti. Vienas iš mūsų tikslų – įsteigti universitete vaikų ir jaunimo dienos centrą, kuriame būtų prižiūrimi ir edukuojami mūsų studentų bei dėstytojų vaikai. Tai būtų išties realus būdas spręsti problemą, – sako Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. – Kalbant apie stereotipus ir stereotipų laužymą, neturėtumėm palikti nuošalyje fakto, kad STEM disciplinos sulaukia daugiau finansavimo, nei socialiai ir humanitariniai mokslai, kuriuose dirba daugiausiai moterų. Kalbėdami apie moterų įgalinimą moksle, turime kalbėti ir apie vyrų įgalinimą socialiniuose bei humanitariniuose moksluose, nes stereotipai – „pedagogė“, „filologė“ - egzistuoja ir šioje vietoje.“

Pasak asociacijos „Lyderė“ valdybos narės ir „Visionary Analytics“ direktorės Agnės Paliokaitės, tyrimas parodė tiek esamas problemas, tiek didelį potencialą sėkmingai spręsti skaudulius, su kuriais susiduria mokslo ir studijų srityje dirbančios moterys.

„Jei siekiame situaciją pakeisti, turime įgyvendinti realius pokyčius sprendžiant moterims aktualius iššūkius. Tuo pačiu kai kuriose mokslo ir studijų institucijose pastebėjome gerų iniciatyvų, pavyzdžiui, siekiančių spręsti pandemijos sukeltus iššūkius. Daug vilties suteikia jaunoji mokslininkių karta. Norėtųsi, kad pokytis vyktų ne tik dėl to, kad Europos Komisija ar kažkas iš viršaus sureguliavo ir liepė. Todėl būtent vadovų sąmoningumas yra labai reikalingas. Esu tikra, kad mokslo ir studijų sistemoje atsiras tiek noras, tiek galimybės keisti situaciją ir įveiklinti visų darbuotojų potencialą“ – įsitikinusi A. Paliokaitė.

Susipažinti su visa „Moterų įgalinimas aukštajame moksle“ studija galite ČIA.