Tvarkomės tik tada, kai nešvara akivaizdi
Pandemija iš esmės pakeitė žmonių tvarkymosi ir higienos įpročius – ilgalaikiai COVID procesai užtikrino, kad ne tik atrastume dezinfekcinius skysčius, bet ir įprastume prie naujo požiūrio į švaros puoselėjimą. Vis dėlto kai kurie dalykai keičiasi vangiai: 2022-ųjų metų tyrimas atskleidė, jog net 44 % respondentų ir šiandien tvarkytis ima tik tada, kai nuotaiką sugadina plika akimi matomos dulkės ar nešvarumai. „Žmonės pamiršta, kad daug nešvarumų yra mikroskopinio dydžio, – sako mikrobiologė Monika Stuczen. – Kai nešvarumai tampa vizualiai matomi ant paviršių, reiškia, kad nešvaros lygis jau aukštas, tad tikėtina, kad namuose šeimininkauja dulkių erkutės.“
„Dyson“ atlikto tyrimo metu taip pat buvo domėtasi namų vietomis, kurioms respondentai tvarkydamiesi skiria daugiausiai dėmesio. Paaiškėjo, jog didžioji dalis reguliariai siurbia tik namų grindis, o kitus paviršius pamiršta. Vos 28 % siurbia lovų čiužinius (ant kurių praleidžiame trečdalį savo gyvenimo!) ir tik 16 % – užuolaidas, kuriose kaupiasi ne tik namų dulkės, bet ir pro langus patenkantys mikroskopiniai teršalai.
Dulkės yra ypač lengvos, todėl bet koks judesys – nuo mūsų įsitaisymo ant sofos iki oro kondicionieriaus įjungimo – jas sujudina. Tuomet dulkės pasklinda ore ir įsikuria ant kitų paviršių, sparčiai užkariaudamos visus namus. Štai kodėl taip svarbu siurbti ne tik grindis – kuo daugiau paviršių švarinsime, tuo daugiau realios, o ne įsivaizduojamos švaros galime tikėtis.
Gyvūnų augintojų namai – atskira istorija
Pandeminiam laikotarpiui būdingas ir kitas įdomus faktas – padaugėjo namų ūkių, kuriuose auginami gyvūnai. Tyrimą atlikę specialistai pastebi, kad žmonės, savo namais besidalijantys su mielais keturkojais ir kitais augintiniais, dažnai tegalvoja apie jų šėrimosi nepatogumus, tačiau nė nesusimąsto, kad įprastus nešvarumus jų erdvėse papildo gyvūnų pleiskanos – mažutės, mikroskopinės gyvūnų odos dalelės, pasklindančios po erdvę su augintinių plaukais ar plunksnomis. Taip pat kaip ir dulkės, šios pleiskanos įsikuria minkštuose paviršiuose – kilimuose, čiužiniuose, pagalvėlėse – ir tampa maisto šaltiniu dulkių erkutėms.
Stebėdami sparčiai augantį gyvūnų draugijai neabejingų namų ūkių skaičių, „Dyson“ technologijų kūrėjai jaučia pareigą didinti visuomenės sąmoningumą. Augintojai turi suvokti ryšį tarp gyvūnų ir namų dulkių. Anot tyrimo, net trys iš keturių augintojų nė nenujaučia apie gyvūnų pernešamas žiedadulkes, ir net septyni iš dešimties nežino, kad ant jų gyvūnų kailio ir odos kaupiasi virusai ir dulkių erkučių ekskrementai.
„Dauguma žmonių mano, kad gyvūnų plaukai – didžiausia švaros problema. Taip yra tik todėl, kad jie – gerai matomi. Nieko nuostabaus, kad apie tai, kas nematoma, augintojai pamiršta“, – sako mikrobiologė.
Namų šeimininkai mano, kad gyvūnų plaukai yra ir pagrindinis alergijų sukėlėjas, tačiau kai kurias alergijas sukelia būtent pleiskanose randami alergenai. Verta pastebėti, kad apie pusę respondentų prižiūri savo gyvūnų kailį kartą per savaitę, trys iš keturių tam naudoja tik šukas arba šepetį. Tai sumažina plaukų paplitimo namuose lygį, tačiau mikroskopinės dalelės lieka ant gyvūnų ir gali pasklisti po namų erdvę. Ir jei vis daugiau žmonių jau siurbia įprastai pražiūrimas namų vietas (pavyzdžiui, sofas), net 71 % gyvūnų augintojų nesiurbia savo lovų čiužinių. Nors – ne paslaptis – kas antras iš jų dalijasi miegamąja erdve su savo kailiniuotais bičiuliais.
Ar tvarkomės teisingai?
Tyrimas atskleidžia, jog efektyviausia dulkių pašalinimo priemonė yra namų siurbimas. Vis dėlto net 67 % respondentų vis dar tiki, kad geriausiai šį darbą nudirba drėgna šluostė: „Grindų skuduro, šluosčių naudojimas yra sveikintinas, tačiau labai svarbi ir tinkama valymo priemonių seka. Grindų dulkių sudrėkinimas – netgi tų, kurių nematome plika akimi – gali sukurti dar geresnę gyvenamąją aplinką dulkių erkutėms ar pelėsiui. Todėl pirmiausia dulkės turi būti pašalintos dulkių siurbliu, ir tik tuomet – drėgna šluoste. Taip pat labai svarbu naudoti siurblį, kuris efektyviai filtruotų orą ir neleistų teršalams grįžti atgal į namų orą, o sulaikytų ir sandariai uždarytų įrenginio viduje. Šiuo metu galima rasti siurblių su žalio lazerio funkcija, kuri padeda pamatyti tai, kas plika akimi nematoma“, – teigia mikrobiologė Monika Stuczen.
Kompanija „Dyson“ jau 20 metų skiria pačių dulkių studijoms – tik suprasdami kompleksišką namų dulkių matricą, inžinieriai gali sukurti dulkių siurblius, gebančius susidoroti su realiomis kiekvienų namų situacijomis. Britų novatoriai daugybę valandų paskyrė tam, kad sukurtų technologijas, leidžiančias susiurbti ir sandariai uždaryti net ir nematomas dulkes, o atgal į aplinką būtų išpūstas švarus, filtruotas oras.