Sostinės erdvėse atsiras dar daugiau natūralių pievų, mat šiais metais Vilnius tęs prieš dvejus metus pradėtą tvaraus vejų šienavimo strategiją, kuri darniai siejasi su žaliąja miesto politika.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Sauliaus Žiūros nuotr.

Kodėl taip svarbu atsižvelgti ne tik į gyventojų poreikius, bet ir į gamtos sąlygas, tausoti biologinę įvairovę? Kokio galime tikėtis Vilniaus vaizdo viso šiltojo sezono metu? Apie tai „Delfi“ konferencijoje kalbėjo Vilniaus miesto administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Kodėl prieš dvejus metus buvo pradėta vykdyti tvari vejų šienavimo strategija?

R. Baniulienė: anksčiau buvome įpratę matyti miesto erdves, kuriose po šienavimo paliekama trumpa veja. Tokia veja yra menkas prieglobstis joje gyvenantiems vabzdžiams, tokioje vejoje retai kada žydi gėlės. Joje nesusilaiko drėgmė, tad saulė veją išdegina. Karštą vasaros dieną, kuomet taip norisi žalumos, tokia veja praranda savo funkciją. Vertinant naudą biologinei įvairovei bei kitus aspektus, buvo pasirinkta mažinti šienaujamų vejų plotų kiekį ir tai daryti ten, kur tai reikalinga funkciškai.

Jeigu kalbėtume apie didžiuosius Europos miestus. Kokios vejų šienavimo tendencijos vyrauja juose?

G. Runovičius: tvari vejų šienavimo praktika naudojama tokiose šalyse kaip Vokietija ar Olandija. Turime gerųjų pavyzdžių, kurių praktiką bandome pritaikyti ir Vilniuje. Tvarus šienavimas – tai duoklė gamtai. Jis bus vykdomas prie magistralinių ir įprastų gatvių, šaligatvių, dviračių takų. Vietose, kur šie infrastruktūriniai elementai ribojasi su pievomis, šienaujamas bus ribotas vejos kiekis – maždaug pusantro metro nuo krašto, likusią pievos dalį paliekant gamtai ir šienaujant ją pagal poreikį. Pavyzdžiui, prie savivaldybės esantis skveras praėjusiais metais nebuvo šienaujamas ir šiemet matome, kad toje vietoje jau yra natūraliai pridygusių kaštonų, kuriuos iškasime ir išdalinsime gyventojams.

Ar šiais metais vykdomoje strategijoje numatomos naujovės?

G. Runovičius: šiemet vietų, kuriose bus vykdomas tvaraus šienavimo principas, bus daugiau. Šienavimas pilna apimtimi bus taikomas daugiabučių kiemų teritorijose, skveruose, aikštėse – ten, kur gyventojai naudojasi vejomis poilsiui, laisvalaikiui leisti.

Kuo želdynų ekosistemai yra žalingos žemai nupjaunamos pievos?

R. Baniulienė: tyrimai rodo, kad žemai nupjautos ir išdegusios vejos ekosisteminė vertė mieste yra tolygi asfaltui. Todėl yra šalių, kuriose sėjama ne vėja, o daugiamečių augalų pievos, kurios atitinkamai šienaujamos kartą per metus arba visai nėra šienaujamos. Pavyzdžiui Londono Olimpiniame parke pieva yra suprojektuota ir priderinta prie dirvos sudėties, o vaizdas išties įspūdingas.

Grįžtame ir prie miesto įvaizdžio klausimo – kaip jis galėjo atrodyti kai dar nebuvo taip urbanizuotas ir apgyvendintas žmonių. Per nešienautas pievas, jose atsikuriančią biologinę įvairovę, augalus ir jų rūšis mes pasakojame apie Vilniaus miesto kraštovaizdžio istoriją.

Kas bus daroma su pievomis, kuriose auga invaziniai augalai?

R. Baniulienė: invazinių augalų populiaciją reikia mažinti. Tose vietose, kuriose auga ypatingai daug invazinių rūšių, botanikai pataria tikslingai šienauti, kol augalai nesubrandino sėklų. Situaciją spręsime taškiniu būdu: ten, kur yra didesnės invazinių augalų sankaupos, šienausime anksčiau – taip augalai nespės subrandinti sėklų.

Ar yra numatytos preliminarios datos, kada šiais metais bus šienaujama?

G. Runovičius: šienavimo sezonas jau prasideda. Pirmiausia šienausime daugiabučių kiemus, parkus, skverus ir aikštes, o vėliau bus vykdomas tvarus šienavimas šalia gatvių. Šienavimas visą sezoną vyks žiediniu principu.

R. Baniulienė: vietovės, kuriose gyventojai veją naudoja, yra prioritetinės – jas šienausime pirmąsias, o mūsų geltonai žydinčios pienės dar pabus. Tikrai girdime apie pasauliniu mastu vykdomą akciją „No Mow May“, skatinančią gegužės mėnesį nešienauti kiek įmanoma daugiau pirmųjų žiedų tam, kad bitės ir drugeliai turėtų maisto ir galėtų rinkti nektarą.

O kaip dėl erkių? Juk tikimybė pasigauti erkę nešienautose pievose yra didesnė?

R. Baniulienė: erkių problema Lietuvoje ir mūsų regione tikrai yra, tad norint leisti daugiau laiko gamtoje, verta pagalvoti ir apie galimybę pasiskiepyti. Erkių populiacija gyvena labiau miško pievų ekotope, tačiau pamiškėse lakstydami gyvūnai jas gali pernešti ir į kiemą ant vejos.

Tiek veja, tiek pieva yra erkių gyvenamoji aplinka, tad žolės ilgis neturi didelės reikšmės. Tačiau veja nuo pievos skiriasi tuo, kad pievoje gali būti ne tik erkių, bet ir plėšrūnų, kurie tomis erkėmis minta. Grąžinant biologinę pusiausvyrą į balansą, susireguliuoja ir erkių populiacija. Tiesa, tai neįvyksta per vienerius metus.

Galbūt jau teko girdėti ir miestiečių nuomonę, kaip jie vertina pokyčius?

G. Runovičius: nuomonių, kaip ir visuomet, būna įvairių – vieniems gražu, kitiems ne. Tačiau dažniausiai tie, kuriems kas nors nepatinka, savo nuomonę reiškia garsiau. O tie, kurie supranta, dėl ko visa tai daroma, garsiai nekalba. Tikiu, kad tvaraus šienavimo naudą suprantančių gyventojų su kiekvienais metais vis daugės.

Koks yra ilgalaikis šios strategijos tikslas?

R. Baniulienė: yra keli aspektai, kuriuos mes norime pasiekti pasirinkę tokią strategiją. Pavyzdžiui, Vakarinio aplinkelio šlaitai ir kiti panašūs infrastruktūrinių objektų šlaitai neatlieka jokios funkcijos, tad būtų nuostabu, jeigu per nešienavimą šiose vietose atsikurtų natūrali augmenija – tai leistų Vilniui būti žalesniu. Tikrai būtų gražu, kad tose Vilniaus vietose, kuriose nereikia turėti medžių ir krūmų, augintume pusiau natūralias pievas su mums būdingai augalais. Jose mokyklos galėtų vykdyti edukacijas, pažindinti vaikus su augalais.

Grožio samprata yra stebėtojo aky, o kai žmogus žino, kodėl tai daroma – ir tas grožis visai kitaip suprantamas. Mūsų tikslas – gerinti gamtos ir žmogaus tarpusavio sugyvenimo kokybinį santykį. Gamta be mūsų tikrai išgyvens, o mes be jos ne, tad turime spręsti ekologines problemas, kurios Vilniuje jau yra prasidėjusios.

Temperatūra kyla, tarša auga, tad turime rūpintis miesto vėsinimu. Per želdinius ir pievas, sugeriančias ir vėliau išgarinančias lietaus vandenį, galima keliais laipsniais vietoje sumažinti jutiminę temperatūrą.

Ar yra planas, kuriame miestiečiai galėtų pamatyti, kaip vaizdas turėtų atrodyti šalia jų namų ir kaip planuojama šienauti?

G. Runovičius: Vilniaus savivaldybės puslapyje yra žemėlapis, kuriame parodytos zonos, kuriose bus taikomas tvaraus šienavimo principas. Gyventojai tikrai gali susipažinti su informacija.

R. Baniulienė: jeigu gyventojams kyla klausimų, jie visuomet gali kreiptis ir į seniūnijas, kurios yra informuotos. Žinojimas žmones nuramina, tad jei tik yra klausimų – būtinai klauskite.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
2.2500

Geriausia vieta pasitikti vasarą – Kaišiadorių paukščių festivalis

Vasara – gražiausias metų laikas, tad ir jos pradžia turėtų būti derama. Ieškantys puikios...

Vilnius renkasi tvaraus šienavimo strategiją: sostinėje išvysime daugiau natūralių pievų

Sostinės erdvėse atsiras dar daugiau natūralių pievų, mat šiais metais Vilnius tęs prieš...

Kultūros projektams Vilnius skirs dar apie pusę milijono eurų (1)

Kultūros ir meno organizacijas Vilnius kviečia pretenduoti į paramą įgyvendinamiems projektams....

Gera žinia kauniečiams: vandens sporto centro atidarymas Nemuno saloje – šią vasarą

Olimpinių standartų 50 metrų ilgio 10 plaukimo takų baseinas , 500 vietų žiūrovų tribūnos,...

„Bagfactory“ padovanojo „Kaunas 2022“ ekologiškų daugkartinių maišelių

Didžiausia Baltijos šalyse ekologiškų daugkartinių neaustinės medžiagos ir popierinių...

Top naujienos

Delfi PliusNerijus Povilaitis

Naujas skandalas Kaune: valstybės žemę tiesiog atidavė privačiai statybų bendrovei (1)

Kauno valdžią supurčiusio korupcijos skandalo centre atsidūrusi statybų bendrovė „...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Ar Putinas kirs savo tirpstančiu dujų koziriu: Europa ruošiasi įvairiems scenarijams

Liepos 11–21 dienomis numatomas dujotiekio „ Nord Stream “ remontas. Energetikos ekspertas...

Karas Ukrainoje. Karo ekspertai: Rusijos pajėgos Ukrainoje padarė pauzę

Pirmą kartą nuo karo pradžios Rusija nepaskelbė teritorinių pasiekimų Ukrainoje. Tai...

Verslas PliusRich Miller

Ilga, nuosaiki ir skausminga: kaip gali atrodyti JAV recesija (1)

Recesijos – kaip nelaimingos šeimos: kiekviena nelaiminga savaip. Ir šioji, kurią ekonomistai iki...

Delfi PliusGabrielė Grinkaitė

Ką daryti, jei ilgą laiką nejaučiate skonio ir kvapo – padės namuose esančios priemonės

Iš „Delfi“ skaitytojos gavome klausimą: „Jau beveik metus neatsistato skonis . Negaliu...

Ant Monikos Kvietkutės peties – prasminga tatuiruotė: jos reikšmė iliustruoja moters išgyvenimus (4)

Atlikėja, influencerė, vizažo specialistė ir kitų grožio procedūrų meistrė Monika Kvietkutė...

NASA marsaeigis „Perseverance“ atrado įtartinus objektus Raudonosios planetos paviršiuje – kas tai?

Marsaeigis „ Perseverance “ Raudonojoje planetoje aptiko nuolaužą, kuri, NASA manymu, yra...

Delfi PliusThe Economist

Vidurvasario pragaras: energijos kainų šokai labai greitai gali virsti politinėmis katastrofomis

Šiųmetis energijos šokas ­pats didžiausias nuo Vidurio Rytų naftos krizių 1973 ir 1979 metais....

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino rusų kario išpažintį: tai visam gyvenimui, aš sergu (3)

„Tai visam gyvenimui, aš sergu. Ar žinai, kiek lavonų mačiau?“, – tai dalis pokalbio, kurį...

Istorikas sukritikavo sprendimą dėl Vytauto Landsbergio: tai daug pasako apie mūsų valdančiuosius (68)

Seimas nusprendė ir įstatymu patvirtino – profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos...