Kaip pasakoja projekto vadovė Asta Rimkuvienė, didžiausia motyvacija imtis daugiabučio atnaujinimo buvo dideli šildymo kaštai ir nusidėvėjęs stogas.
„Pati pradžia buvo 2020 metų lapkritį, kai parengėme paraišką ir pasirašėme visas reikiamas sutartis; darbai buvo baigti ir formalumai sutvarkyti 2022 m. lapkritį. Todėl jau šį, besibaigiantį šildymo sezoną galime matyti, kiek pavyko sutaupyti šildymui“, – pasakoja A. Rimkuvienė.
Pagerino būklę
Po daugiabučio atnaujinimo pavyko pasiekti B energinio efektyvumo klasę nuo prieš tai buvusios F – šiluminės energijos sutaupymai dabar siekia 65,80 proc., projekte nebuvo numatytas atsinaujinančios energijos priemonių diegimas. Apšiltintas cokolis, sienos, sutvarkytas ir apšiltintas stogas, sutvarkyti šiluminės energijos prietaisai, vamzdynai, taip pat pagerinta pastato estetinė pusė. Po modernizacijos anglies dvideginio taršos išmetama beveik 3,5 karto mažiau.
„Po atnaujinimo pavyko sumažinti šilumos nuostolius, kadangi pastatas senas, statytas 1975 m., penkių aukštų ir 40 butų, visa šiluma išskrisdavo pro kiauras sienas, nesandarius langus, sumažinom eksploatacines energijos sąnaudas. Dabar ir pastato vaizdas ženkliai skiriasi, vizualiai atrodo kaip naujas, būstas tapo neabejotinai patrauklesnis“, – teigia A. Rimkuvienė.
Energija pabrango, bet sąskaitos – sumažėjo
Lyginant vieno kvadrato kainą už šildymą sausio ir vasario mėnesiais iki renovacijos 2021 m. ir 2023 m. po jos, skirtumas pastebimas. Vidutinė kaina sausį sumažėjo nuo 1,26 Eur už kv. m iki 1,13 Eur, vasario vidutinė kaina sumažėjo nuo 1,39 iki 0,91 Eur už kv. m. Lyginant tų pačių metų sausio ir vasario šilumos energijos kainas, jos 2021 m. buvo beveik du kartus mažesnės nei 2023 m.
„Matome, kad per tuos metus šilumos energijos kainos dėl išaugusių energijos išteklių kainų padidėjo beveik du kartus, tačiau atnaujinus daugiabutį, už šildymą gyventojai moka netgi mažiau ir sutaupo apie 50 proc.“, – sako A. Rimkuvienė.
Atliekant daugiabučio modernizaciją ir gavus valstybės paramą, gyventojai gauna kreditą lengvatinėmis sąlygomis. Bendra suma išdalinama gyventojams kiekvienam butui, atitinkamai pagal būsto plotą. Skaičiuojant preliminariai, 51,16 kv. m buto gyventojas turėtų mokėti apie 65 Eur kas mėnesį.
Iššūkių buvo, bet nauda akivaizdi
Sutvarkytas ne tik daugiabutis, bet ir įėjimai į laiptines, o tai papildomai pagerino vizualinį vaizdą. Pasak projekto vadovės, bendruomenė planuoja išplėsti automobilių aikštelę. Pradžioje dalis gyventojų abejojo renovacijos nauda, buvo iššūkių ir su rangovu.
„Reikėjo dalį gyventojų įtikinti, kad tikslinga renovuoti namą. Taip pat buvo iššūkių su rangovais dėl ženklaus kainų padidėjimo, dėl ko pats procesas užsitęsė kiek ilgiau. Beje, po renovacijos gyventojai susitvarkė ir išsidažė pačias laiptines. Jiems tai buvo paskata, jeigu išorė sutvarkyta, tai ir vidus turi būti gražus“, – sako A. Rimkuvienė.
Atnaujintas visas kvartalas
Tai ne vienintelis daugiabutis šiame Plungės kvartale. Pasak projekto vadovės, beveik visas kvartalas yra renovuotas arba ruošiamasi tai padaryti. Keli namai kaip tik dabar yra renovacijos procese. Atnaujinus šį daugiabutį, sujudo ir kitų daugiabučių gyventojai.
„Kitų namų kaimynai suskubo renovuotis: jie mato naudą, palygina sąskaitas, juk namai stovi vienas šalia kito, iš esmės tokie patys ir dabar išaugus energijos kainoms, kai renovuoto namo gyventojai moka mažiau už šildymą, o už renovaciją reikės mokėti sąlyginai nedaug, tai skatina ir kitus gyventojus rūpintis renovacija. Matome, kad dauguma gyventojų nori patys renovuotis, yra ir tokių, kurie bijo ilgalaikių finansinių įsipareigojimų“, – pastebi A. Rimkuvienė.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.
Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, jeigu gyventojai juos rinkosi, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto privalumus gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.
Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.