Turizmas – ne tik gyvenimo malonumas, bet ir dar viena pramonės šaka, teršianti mūsų planetą. Juk anglies dvideginio pėdsaką paliekame ne tik pasirinkdami keliavimui transporto priemonę, bet ir apsistodami konkrečiame viešbutyje, pirkdami konkrečius daiktus ar valgydami konkrečius produktus. Kitaip tariant, kiekvienas mūsų sprendimas ir pasirinkimas turi įtakos aplinkai.
Tvariausias būdas keliauti – traukiniai
Sertifikuota CO2 apskaitos specialistė, tvaraus verslo konsultantė Miglė Makuškaitė-Survilė pateikia lentelę, kurioje galime matyti, kiek CO2 paliktume atmosferoje, jeigu į Portugaliją keliautume įvairiomis transporto priemonėmis.
Yra apskaičiuota, kad vieno skrydžio metu į atmosferą išmetama beveik pusė apšvietimo, šildymo, automobilio naudojimo ir kt. išmetamo CO2 kiekio, kurį suvartoja vidutinis žmogus per metus.
„Norite keliauti mažiausiai kenkdami gamtai? Rinkitės traukinius“, – pataria M. Makuškaitė- Survilė.
Transporto priemonė Atstumas CO2 pėdsakas
Lėktuvas 3 120 km 1063
Laivas 3 337 km 922
Automobilis 3 758 km 755
Motociklas 3 758 km 483
Autobusas 3 758 km 254
Traukinys 3 758 km 42
Naujausia tendencija – gėdyti tuos, kurie skraido lėktuvais, ypač į tolimus kraštus
Būdų, kaip paskatinti žmones gyventi tvariau ir rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones, esama įvairių. Anot pašnekovės, Lietuvoje dar mažai žinomas, bet pasaulyje sparčiai plintantis skrydžių antipopuliarinimo judėjimas „skrydžio gėda“ taip pat prisideda prie neigiamo kelionių pėdsako mažinimo.
„Švedijoje kilęs judėjimas „flygskam“ (lietuviškai „skrydžio gėda“) 2018 m. prasidėjo nuo nedidelės įžymybių grupelės, kurioje – žiemos olimpinio aukso medalio laimėtojas Bjornas Ferry ir muzikantė Malena Ernman, kuri taip pat yra klimato aktyvistės Gretos Thunberg motina, – pasakoja M. Makuškaitė-Survilė. – Ši idėja skatina žmones keliauti traukiniais, o ne lėktuvu ir platinti žinią socialiniuose tinkluose, prie kelionės traukiniu nuotraukos pridedant žymą #tågskryt“.
Ekspertės teigimu, entuziastų įsipareigojimas atsisakyti skraidymo įkvėpė šimtus kitų švedų. Pasklidusi per Facebook grupę „Jag flyger inte – för klimatets skull“ (Aš neskraidau – dėl klimato), kampanija sugebėjo per metus 4 proc. sumažinti tarptautinių skrydžių skaičių Švedijos oro uostuose. Visgi ar ši tendencija įsivyraus, ypač kai kelionės tampa prieinamos vis daugiau žmonių – didelis klausimas.
Turistai iššvaisto nesuvokiamą kiekį maisto
Žala aplinkai – ne tik kelionių metu paliekamas CO2 pėdsakas, bet ir neatsakingas pačių keliautojų elgesys. Turistų šiukšlės – nuo plastikinių butelių iki nuotekų – teršia upes, miškus, pakeles.
Apskaičiuota, kad vien Karibų jūroje plaukiojantys kruiziniai laivai kasmet išmeta daugiau nei 70 000 tonų atliekų. Vidutiniškai vienas kruizinio laivo keleivis kasdien išmeta net 4 kartus daugiau atliekų nei gyvendamas įprastą gyvenimą. Kalnų vietovės taip pat kenčia nuo turizmo pramonės. Turistai dažnai palieka šiukšles, deguonies balionus ir net stovyklavimo įrangą, kuri jiems daugiau nereikalinga.
Statant viešbučius ir poilsio objektus, auga ir nuotekų tarša. Deja, daugelyje vietovių, ypač besivystančiose šalyse, nėra griežtų įstatymų, reglamentuojančių nuotekų šalinimą. Dėl to nuotekos teršia jūras ir ežerus, kenkia vietovės florai ir faunai, gali padaryti didelę žalą koraliniams rifams.
Ekologinio turizmo grupė „Responsible Travel“ skelbia, kad viešbučių „viskas įskaičiuota“ paketai sukuria dar didesnį CO2 pėdsaką nei skrydžiai kelionės metu. Miglės Makuškaitės-Survilės teigimu, taip yra dėl nesuvokiamų maisto švaistymo mastų. Pašnekovė pastebi: jei maisto atliekos būtų šalis, ji būtų trečia pagal išmetamą CO2 kiekį pasaulyje. Kai kurie viešbučiai, anot jos, jau skelbia informaciją apie tai, kaip tvarkosi su maisto atliekomis, tad tai – sveikintina tendencija.
Kita problema – vandens išteklių sekinimas. Turistai dažniausiai vandenį vartoja dvigubai gausiau, nei vartotų namuose. O kur dar baseinai, fontanai ir kiti viešbučių malonumai, dėl kurių didėja vandens trūkumas, susidaro per didelis nuotekų kiekis. Ypatingą susirūpinimą vandens trūkumo problema kelia Viduržemio jūros regione.
Iššūkis šiuo klausimu – ir golfo aikštynai. Jie dažnai įkuriami vietovėse, kuriose ir taip trūksta vandens. Vidutiniam golfo laukui Tailande per metus sunaudojama 1500 kg cheminių trąšų, pesticidų, herbicidų, o vandens – tiek, kiek jo suvartotų 60 tūkst. kaimo gyventojų per metus.
Turizmas alina žemę, daro žalą gyvūnams
Turizmas bei turizmo objektų statyba prisideda prie dirvožemio, miškų, pelkių ir laukinės gamtos (paplūdimių, laukinių kopų) naikinimo. Slidinėjimo kurortų pastatų ir įrenginių statybai dažnai reikia iškirsti miškingą žemę. Pakrančių pelkės dažnai nusausinamos, nes trūksta tinkamesnių vietų statyboms. Teritorijos, kuriose būtų daug floros ir faunos, paverčiamos viešbučiais, automobilių stovėjimo aikštelėmis ir baseinais.
Tai, kad turistai nuolat vaikšto tuo pačiu taku ar slidinėja tuo pačiu šlaitu, ardo kraštovaizdį, sukelia eroziją. Tokios vietovės kaip Machu Pikchu buvo priverstos įvesti apribojimus turistų skaičiui tam, kad būtų apribota jų padaroma žala.
Dėl turizmo pramonės plėtros dažnai sunaikinamos gyvūnų buveinės, jie žūsta keliuose, juos trikdo triukšmas. Taip pat gyvūnai patenka ten, kur tikrai nenorėtų – į žmonių namus. Gyvūnai tampa agresyvesni, nes dėl turizmo plėtros ima trūkti maisto.
Kaip keliauti tvariau?
Turizmas turi išties daug neigiamų pusių, tačiau kartu tai – galimybė pailsėti, praplėsti savo akiratį, pažinti pasaulį. Keliauti norisi ir reikia, tačiau daryti tai galima tvariau. Kaip? Siūlome įsidėmėti šiuos vertingus patarimus.
1. Neskriskite. Jei jau skrendate, venkite persėdimų, rinkitės tiesioginius skrydžius. Rinkitės skrydžių kompaniją, kuri dalį pelno už bilietą skiria medžių sodinimui, saulės elektrinių įrengimui ar kitam aplinkai draugiškam projektui. Rinkitės ekonominę klasę, nes jai aptarnauti sunaudojama mažiau išteklių. Vežkitės kuo mažiau bagažo. Juk kuo sunkesni lagaminai, tuo daugiau kuro reikia lėktuvui jiems gabenti.
2. Rinkitės kelionių agentūrą, kuri Jums pasiūlys tvaresnius viešbučius, transportą. Arba tokius viešbučius, transportą rinkitės patys.
3. Gerbkite gyvūnus: nejodinėkite ant dramblių, nepozuokite su gyvūnais, kurie yra dalinai apsvaiginami tam, kad turistai pasidarytų asmenukių.
4. Vežkitės savo kosmetikos priemones bei savo gertuvę tam, kad sumažintumėte šiukšlių kiekius.
5. Nukeliavę į vietą, rinkitės viešąjį transportą arba keliaukite pėsčiomis: leiskitės į vaikščiojimo turus, žygius dviračiais, kopkite į kalnus ir pan. Taip neteršite aplinkos nuomojamu automobiliu bei susipažinsite su vietos gyventojais.
6. Elkitės kaip namuose: nekeiskite rankšluosčių kasdien, nesimaudykite duše per ilgai, kai nereikia, išjunkite prietaisus, šviesas.
7. Keliaukite grupėmis, nes keliaujant kartu vieno asmens paliekamas CO2 pėdsakas mažesnis, nei keliaujant atskirai.
8. Valgykite vietos maistą, pirkite vietos parduotuvėse – čia esantys produktai nenukeliavo pusės pasaulio tam, kad atsidurtų lentynose.
Tikslų savo CO2 pėdsaką, atspindintį jūsų kasdienį gyvenimą, galite išsiaiškinti atlikę testą
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.