Nusineša milijonus gyvybių visame pasaulyje
Lauke juntamas smogas ir tarsi dūmuose paskendusios gatvės turėtų nebestebinti didmiesčių gyventojų. Didėjantys automobilių srautai, šildymas kietuoju kuru, sunkioji pramonė ir daugybė kitų veiksnių kasdien teršia orą, kuriuo kvėpuojame.
Oro tarša laikoma didžiausia aplinkos grėsme sveikatai, su kuria susiduria pasaulis. Ore tvyrančios smulkios kietosios dalelės gali tapti daugelio ligų ar net ankstyvos mirties priežastimi. PSO duomenimis, kasmet Lietuvoje kietosios dalelės sukelia arti 3000 priešlaikinių mirčių, o pasaulyje oro užterštumas kasmet pasiglemžia daugiau nei 4 mln. gyventojų. Oro tarša įvairių sveikatos organizacijų yra įvardijama kaip vienas pagrindinių faktorių, sukeliančių vėžinius susirgimus, taip pat širdies ir kraujagyslių ligas, kvėpavimo takų susirgimus.
Itin pavojingos – smulkiosios kietosios dalelės, kurių nesulaiko nosis ir gerklė. Kvėpavimo takais mažesnės nei 2,5 mikronų dydžio kietosios dalelės (KD2,5) nukeliauja į plaučius ar kraujotaką ir gali paskatinti alergijas, kenkti nervų sistemai, sukelti pažinimo funkcijų, atminties sutrikimus, bendrai neigiamai veikti fizinę ir psichologinę žmogaus būseną.
Užterštu oru kvėpuoja beveik visas pasaulis
Praėjusiais metais Šveicarijos oro kokybės technologijų kompanijos paviešinta 2022 m. ataskaita* (* Ataskaitoje buvo naudojami oro kokybės duomenys iš daugiau nei 30 000 oro kokybės stebėjimo stočių ir oro kokybės jutiklių iš 7 323 miestų 131 šalyje, regione ir teritorijose) pateikė nerimą keliančius skaičius – pagal naujausias PSO oro kokybės gaires, vos kelios valstybės visame pasaulyje šiai dienai atitinka oro kokybės rekomendacijas dėl kietųjų KD2,5 dalelių. PSO rekomendacijos metinei 5 µg/m3 ribinei vertei neviršijo tik Australija, Estija, Suomija, Grenada, Islandija ir Naujoji Zelandija.
Labiausiai užterštų šalių penketuke atsidūrė Čadas, Irakas, Pakistanas, Bahreinas ir Bangladešas – šiose valstybėse oro tarša keliolika kartų viršijo PSO rekomenduotas oro kokybės normas.
Ataskaitoje nurodyta, kad Lietuvoje oro užterštumas kiek daugiau nei dvigubai didesnis nei rekomenduota 5 µg/m3 ribinė vertė ir siekia 13,2 µg/m3. Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad oro kokybės rodikliai yra prasčiausi didžiuosiuose šalies miestuose – čia gyvena daugiausiai žmonių, yra intensyviausias eismas, aktyviai veikia pramonės sektorius.
„Kiekvieno teršalo kitimo dinamika šalies miestuose yra skirtinga. Pvz. analizuojant ilgesnio periodo (2003–2022 m.) oro kokybės tyrimų duomenis, kietųjų dalelių KD10 koncentracijos beveik nekinta arba rodo nedidelę mažėjimo tendenciją Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose. Didžiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – stebima kietųjų dalelių koncentracijos nedidelė mažėjimo tendencija, tačiau individualių namų rajonuose arba intensyvaus eismo gatvėse oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja kietųjų dalelių padidėjimą“, – apie oro užterštumo tendencijas bei pokyčius pasakoja Vilma Bimbaitė, Aplinkos būklės analitikos centro, Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.
Didžiausi teršėjai – mes patys
Miestų oro užterštumas kasmet varijuoja ir priklauso nuo skirtingų faktorių, tokių kaip oro taršos šaltiniai ir tuo metu jų daromas poveikis tam tikroje teritorijoje, meteorologinės sąlygos atskirais metais ir kt. Naujausioje Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitoje apie Lietuvos aplinkos būklę ir jos pokyčius nurodoma, kad 2020 m. daugiausia – net 35 proc. KD2,5 išmetė anglies ir medienos deginimas namų ūkiuose, 21,6 proc. – statybos ir pramonės sektorius, 8,5 proc. – transportas.
Dėl kietojo kuro deginimo šildymo reikmėms energetikos įmonėse ir namų ūkiuose įtakos, didžiausias oro užterštumas mūsų šalyje stebimas šaltuoju metu laiku. Šis daug kenksmingų teršalų (kietųjų dalelių, azoto oksidų, benzo(a)pireno ir t.t.) išmetantis taršos šaltinis kartu su transporto keliama tarša ir kitais ištisus metus veikiančiais taršos šaltiniais, lemia didesnes nei šiltuoju metu laiku teršalų koncentracijas. Kiek teršalų išmetama deginant kurą (tiek iškastinį, tiek biokurą) iš šilumos gamybos įrenginių, labai priklauso nuo kuro kokybės, šildymo įrenginio tinkamos priežiūros, šildymo įrenginio technologijos ir naujumo.
„Prie oro užterštumo padidėjimo taip pat prisideda statybų, kelių remonto darbai, kurie vis dar Lietuvoje atliekami nesilaikant elementarių aplinkosaugos reikalavimų. Net ir didžiuosiuose miestuose gatvės valomos jas šluojant ir taip sukeliant dar didesnį oro užterštumą – tokios praktikos turi būti visiškai atsisakyta, – sako V. Bimbaitė. – Prie oro taršos kiekvieną dieną prisidedame visi, o mūsų paliekamas taršos pėdsakas labai priklauso nuo kasdienių įpročių. Pavyzdžiui, mieste trumpus, iki 3 km įveikdami pėsčiomis ar mažiau namuose vartodami agresyvios buitinės chemijos, ne tik mažiau terštume aplinką, bet ir pagerintume savo sveikatą.“
Nors itin gera oro kokybe kol kas pasidžiaugti kol kas dar negalime, anot pašnekovės, apibendrinus visų teršalų aplinkos ore tyrimų duomenis galima sakyti, kad šalyje oro kokybė lėtai, bet gerėja, teigiami pokyčiai yra matomi.
„Tam turi įtakos tiek nacionaliniu mastu įgyvendinamos oro taršos mažinimo priemonės, tiek verslo, pramonės įmonių pastangos mažinti taršą. Taip pat ir pamažu sąmoningėjanti visuomenė, besikeičiantys aplinkai palankesniais gyventojų kasdieniai įpročiai. Tačiau, visi šie pokyčiai ir iniciatyvos turėtų vykti sparčiau, jei norime greičiau įgyvendinti ES direktyvų įpareigojimus sumažinti taršą, kurių kai kuriems teršalams dar nepasiekėme. Daugiausiai pastangų turėtų būti dedama mažinant teršalų išmetimus iš transporto, kuro deginimo šildymo reikmėms, žemės ūkio, chemijos produktų vartojimo. Vertėtų nepamiršti – atmosfera neturi sienų, todėl mūsų į aplinkos orą išmesti teršalai kartu su oro masėmis nukeliauja tūkstančius kilometrų“, – sako specialistė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.