Degalais varomas transportas – ne tik vienas didžiausių oro taršos šaltinių visame pasaulyje. Kasdien gatvėmis riedantys tūkstančiai automobilių, autobusų ir kitų taršių transporto priemonių neabejotinai atsiliepia ir žmogaus sveikatai.
Pirmasis pavasario rytas Vilniuje
Pirmasis pavasario rytas Vilniuje
© DELFI / Julius Kalinskas

Neguodžia ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) – nuo aplinkos oro taršos kasmet įvyksta milijonai ankstyvųjų mirčių.

Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė perspėja: kol aplinką teršime išmetamosiomis dujomis, tol didės ne tik klimato kaitos problema, bet ir sveikatos sutrikimų skaičius.

– Teigiate, kad tai – išties opi problema. Kaip konkrečiau tai gali atsiliepti aplinkai ir žmonėms ateityje?

Automobilių išmetamosiose dujose yra įvairių kenksmingų medžiagų: anglies monoksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių. PSO nustačiusi, kad tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis didina mirtingumą ir trumpina gyvenimo trukmę. Ši tarptautinė organizacija daro prielaidą, kad iki 2050 m. su oro tarša susijęs ankstyvas mirtingumas gali padvigubėti, o oro tarša laikoma didžiausia aplinkos grėsme sveikatai, su kuria susiduria pasaulis.

– Kokias ligas gali sukelti oro tarša?

– Išties, begalę negalavimų ir itin rimtų ligų. Pirmiausia, širdies ir kraujagyslių ligas, kvėpavimo takų susirgimus. Taip pat pastebėtas ryšys tarp padidėjusios taršos ir onkologinių susirgimų, pavyzdžiui, plaučių vėžio. Oro tarša kenkia ir nervų sistemai, sukelia pažinimo funkcijų, atminties sutrikimus. Nėščiosios susiduria su padidėjusia priešlaikinio gimdymo rizika, aplinkos tarša netgi gali įtakoti apsigimimų tikimybę.

Kenksmingas ir transporto priemonių keliamas triukšmas, ypatingai, jeigu gyvenama arti judrių gatvių, automagistralių. Triukšmas gali sukelti stresą, miego sutrikimus, trikdyti koncentraciją ir kelti nuovargį.

– Ligų sąrašas – išties ilgas. Ką galima padaryti šiandien, kad jaustume mažesnes pasekmes aplinkai ir sveikatai rytoj?

– Psichologų teigimu, geriausias būdas auklėti ir bandyti pakeisti įpročius yra pozityvus skatinimas. Pati asmeniškai pastebiu, kad to apraiškų, dėka valstybinių institucijų ir sąmoningų žmonių veiksmų, mūsų šalyje vis daugiau.

Agnė Misiutė
Agnė Misiutė
© Organizatorių nuotr.


Paradoksalu, kad šiandien padaryti galime daug, tačiau tas pokytis turi prasidėti nuo kiekvieno iš mūsų. Palikime automobilių raktelius namuose, o jeigu visgi kelionė automobiliu neišvengiama – nevažiuokime po vieną penkiaviečiame automobilyje, pavežkime kartu kaimynus, draugus. Dažniau naudokimės viešuoju transportu – jis draugiškesnis aplinkai, nes vienu metu perveža kone pusšimtį žmonių. Dar naudingiau aplinkai ir sveikatai būtų, jei daugiau vaikščiotume ar naudotumėmės dviračiu – Lietuvoje aktyviai vystomi modernūs pėsčiųjų ir dviračių takai.

– Kartais transporto priemonių keliamos taršos išvengti neįmanoma, pavyzdžiui, gyvenant šalia intensyvaus eismo kelių. Ar vienintelė išeitis tokiam žmogui – išsikraustyti?

– Vengti būti lauke ir atverti namų langus esant aukštam oro užterštumo lygiui rekomenduojama visiems – gyventojai apie tai paprastai perspėjami pranešimais mobiliuosiuose telefonuose. Oro kokybę ir užterštumo lygį visuose Lietuvos miestuose taip pat galima pasitikrinti Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje.

Tačiau net ir tada, kai oro kokybės prognozės yra geros, transporto priemonės judriuose greitkeliuose gali sukelti aukštą taršos lygį iki 500 m atstumu. Tad arti magistralinių kelių gyvenantiems žmonėms pravartu namuose dažniau valyti dulkes, o kiemą apsodinti medžiais. Gyvenamojo namo sienas galima dažyti fotokatalizatorių (titano dioksido) sudėtyje turinčiais dažais – jie gali padėti skaidyti atmosferos oro teršalus, pavyzdžiui, azoto oksidus ir paviršinius teršalus.

– Prieš kurį laiką aštriausios kritikos strėlės strigdavo į dyzelinu varomas transporto priemones. Ar šiandien turime taršesnį kurą, nei dyzelinas?

– Paradoksas, kad kažkada dyzelinės transporto priemonės buvo netgi laikomos aplinkai palankesniu pasirinkimu, nei varomos benzinu. Tačiau jau kurį laiką toks požiūris iš esmės pakitęs. Kita vertus, viskas priklauso nuo daugelių parametrų: juk galima matuoti ne tik išmetamą anglies dioksidą, bet ir azoto junginius, kietąsias daleles. Manau, kad reikėtų kelti klausimą, ne dyzelinas ar benzinas, o koks pasirinkimas ilgainiui būtų naudingas man ir aplinkai, nes oro taršą ir triukšmą didina visos įprastiniu kuru varomos transporto priemonės.

Pastebiu, kad daugelis aplinkai ir žmogaus sveikatai palankių procesų jau vyksta. Tiesa, reikšmingam pokyčiui reikia švietimo, kantrybės, laiko ir sąlygų, kad mažiau tarši transporto priemonė vienareikšmiškai nukonkuruotų tas, dėl kurių paskui tenka gydytis ligas.

Ačiū už pokalbį.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
2.8077

Užkibę ant nuomonės formuotojų kabliuko perka vis daugiau, tačiau prastos kokybės drabužių

Dėvėtų drabužių populiarumas lietuvių tarpe pastaraisiais metais sparčiai auga – klesti...

Tvarus transportas ne tik šalies didmiesčiuose: maži miesteliai rodo pavyzdį

Didmiesčių gyventojams kelionės paspirtukais ar kitomis tvariomis transporto priemonėmis jau...

Lietuvoje populiarėja aplinkai draugiška augintinių priežiūra: tvarūs pasirinkimai tausoja ir finansus

Augintinių sveikata ir švara rūpinamės kaip įmanydami: reguliariai vedame pas veterinarą,...

Ekspertų prognozės nedžiugina: nesiimdami priemonių, ateityje pritrūksime maisto? (1)

Dėl to, kad žemės ūkis yra vienas svarbiausių ekonomikos sektorių pasaulyje, abejonių nekyla...

Naujos ir senos statybos būstai: skirtumus įžvelgia ir statytojai, ir sveikatos specialistai (1)

Besirūpinantys aplinka vis dažniau renkasi gyventi ir dirbti „žaliuosiuose“ pastatuose –...

Top naujienos

Pilkasis kardinolas: Putino draugą Patruševą su Rusijos prezidentu sieja ne tik kruvinos paslaptys (2)

Nikolajus Patruševas užsienio analitikų vadinamas vienu įtakingiausių Rusijos žmonių,...

Maksimas Butčenka

Vieno šiurpiausių rusų išpuolio liudininkas: po okupantų „pažado“ – egzekucija (22)

Pokalbis su Anatolijumi Jegorovu vyko viename Kyjivo bute, kai jis vienai dienai buvo atvykęs į...

Karas Ukrainoje. JAV žvalgyba mano, kad mūšių tempas Ukrainoje lėtės (7)

284-ioji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. JAV žvalgyba mano, kad mūšiai Ukrainoje toliau...

Tai – didžiausios žmonių burnos pasaulyje: išmatavo ir parodė, kad apžioja itin didelius objektus

Taip, jūs tai pamatėte – šie žmonės – didžiausių burnų savininkai visame pasaulyje. Tarp...

Verslas PliusAistė Žebrauskienė; „Mano investicija“

Investicija į NT: ar dabar geras metas pirkti ar parduoti būstą? (2)

Ar dabar geras metas pirkti būstą sau ir investicijai, o galbūt jį parduoti? Kokie pokyčiai...

10 receptų, kai norisi saldaus: gaminti nesudėtinga, o skonis – fantastiškas

Jei sako, kad nemėgsta saldumynų , galima įtarti, kad dar neragavo tinkamo deserto . Kaip ir...

Natalija Bunkė palietė skaudžią patyčių temą: papasakojo, ko moko sūnų Kristupą ir kodėl jis lankosi pas psichoterapeutą (3)

Patyčios šiandien – itin opi problema, paliečianti ne tik vaikus, bet ir suaugusius žmones. Šia...

Jasikevičius vėl pyko dėl to paties: einame į aikštę ne žudyti, o žaisti

Šią savaitę „Barcelona“ laimingai išgyveno dramą Eurolygos rungtynėse Berlyne, kur 88:86...

Šiaulių apskrityje savo namuose rasti keturi lavonai be išorinių sužalojimų

Šiaulių apskrityje šeštadienį rasti keturi mirę žmonės be išorinių sužalojimų. Visi jie...

Koronaviruso infekcijos statistika: 65 nauji susirgimai, mirė 1 žmogus

Praėjusią parą, gruodžio 3-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 65 žmonėms. Iš jų...