Sprogimų pavojus
Kaip teigia dr. V. Kaunelienė, prieš pradedant kalbėti apie mūšio lauke į aplinką išsiskiriančius teršalus, svarbu paminėti, jog bet koks karinis konfliktas aplinką pradeda teršti dar net jam neprasidėjus.
„Karo technikos ir sprogmenų gamyba, transportavimas ir visa logistika išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir kitus teršalus, taip žymiai didina oro užterštumą bei spartina klimato kaitos procesus“, – aiškina aplinkosaugininkė.
Prasidėjus karui, teršalai į aplinką, pasak jos, dažniausiai patenka sprogimų metu.
„Sprogstamosiose medžiagose galima rasti įvairius organinius azoto junginius, sprogdikliuose – švino junginius, kitus sunkiuosius metalus, kurie yra priskiriami prie kancerogeninių medžiagų. Kai kurios sprogstamosios medžiagos yra hemotoksiškos – ardo eritrocitus, stabdo kraujo krešėjimą, pažeidžia vidaus organus, pasižymi genotoksinėmis savybėmis vandens organizmams“, – teigia dr. V. Kaunelienė.
„Reikia suprasti, kad tai, kas yra aplinkoje, kas nukrito ant dirvožemio, neišvengiamai patenka ir į vandenį. Nustatyta, kad šie junginiai neigiamai veikia ne tik vandens, sausumos augalų, gyvūnų, bet ir žmonių fiziologiją bei gali sukelti vėžį, endokrininės, reprodukcinės sistemos sutrikimus“, – sako pašnekovė.
Nevaldomi gaisrai
Sprogimų sukelti gaisrai, kaip teigia dr. V. Kaunelienė, yra dar vienas didelis taršos sukėlėjas. Be to, jog degimo metu į aplinką patenka anglies dioksidas, kuris sukelia šiltnamio efektą, kilus gaisrui, oras yra užteršiamas ir dar visa puokšte pavojingų teršalų.
„Nekontroliuojamo gaisro metu į aplinką išsiskiria labai daug nepilno degimo produktų dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų. Po aplinką pasklinda ir tie patys sunkieji metalai, kurie gali sukelti vėžį“, – pasakoja aplinkosaugininkė.
„Tuo metu naikinant karinę techniką, neišvengiamai į aplinką patenka ir naftos produktų: degalų, tepalų ir kt. Mūšio metu karinė technika taip pat skęsta vandenyse. Šiuolaikinėje technikoje netrūksta ir elektronikos, kurios komponentai pasklinda po aplinką, nukeliauja į dirvožemį, užteršia vandenis“, – priduria dr. V. Kaunelienė.
Ar galime jaustis saugūs
700 kilometrų – maždaug tiek skiria Lietuvą nuo karo Ukrainoje. Dr. V. Kaunelienės pasiteiravus, kiek esame apsaugoti nuo mūšių metu sukeliamos taršos, mokslininkės teigimu, mus ir kariaujančią šalį skiriantis atstumas oro masėms nėra toks reikšmingas rodiklis.
„Lietuvoje yra fiksuojamos net dulkės iš Sacharos dykumos, kuri yra už 3000 km. Tad tikrai negalime jaustis saugūs ir tikėtis, kad karo sukelta tarša su oro masėmis mūsų nepasieks. Dar neteko matyti kiekybinių tyrimų, kaip karas Ukrainoje paveikė mūsų oro kokybę ir aplinką, tačiau ta tarša tikrai plinta dideliu atstumu“, – sako specialistė.
Neabejotinai didžiausią grėsmę mūsų ekologiniam saugumui kelia Ukrainos teritorijoje esančios 6 branduolinės jėgainės. Nelaimės jose atveju, pašnekovės teigimu, pasekmės Europai būtų katastrofiškos.
„Visi puikiai žinome, kokią didelę ekologinę žalą sukėlė sprogęs Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Tačiau, pavyzdžiui, Zaporižės atominė elektrinė, į kurią jau kėsinosi Rusija, yra dar didesnė ir dar galingesnė už Černobylio, tad nelaimės atveju poveikis aplinkai ir žmonių gyvybėms būtų katastrofiškas ir sunkiai įsivaizduojamas“, – teigia dr. V. Kaunelienė.
Ilgalaikės karo pasekmės
Prognozuoti, kada pasibaigs karas Ukrainoje – sunku, tačiau, kad jo sukeltos ekologinės taršos pasekmės išliks dar ilgai, KTU atstovės teigimu, net nekyla abejonių.
„Jau dabar karo pasekmės akivaizdžios – užteršti milžiniški žemės ūkio plotai, vandens telkiniai, gyvenvietės. Kai kurios organinės medžiagos, pavyzdžiui, naftos produktai, veikiami mikrobiologinių procesų, per kurį laiką gali apsivalyti savaime, tačiau sunkieji metalai liks dirvožemyje. Nereikia pamiršti ir to, kad masiškai yra naikinama Ukrainos infrastruktūra, ištisi miestai virsta statybinių atliekų sąvartynais. Tokios vietos yra nesaugios gyventi, todėl visas tas atliekas kažkada reikės sutvarkyti ir perdirbti“, – aiškina dr. V. Kaunelienė.
Anot jos, nereikia pamiršti ir ilgalaikio karo poveikio bioįvairovei. „Didieji gyvūnai karo metu traukiasi iš tų teritorijų, kuriose vyksta susirėmimai, ir visiškai neaišku, kada jie sugrįš ir atsistatys natūrali bioįvairovė“, – teigia aplinkosaugininkė.
Kol tebesitęsia kariniai veiksmai, tiksliai išmatuoti jų poveikį aplinkai ir kalbėti apie reikalingas priemones taršai suvaldyti, dr. V. Kaunelienės teigimu, sudėtinga, tačiau viena aišku – Ukrainai tikrai prireiks pagalbos šalinant karo sukeltos taršos padarinius.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.