Valgykite pilnavertiškus pusryčius – tai gali padėti net karjerai

Ar po švenčių jums jau pavyko grįžti į „normalų“ mitybos režimą? O gal vis dar pabundate vėliau nei norėtųsi ir šokate į batus net nespėję papusryčiauti? Specialistai primena, kodėl pusryčius valgyti sveika ir naudinga: būtent pusryčiai sudėlioja dienotvarkę į vietas, padeda įsitvirtinti naujai rutinai, mažina organizmo dėl pokyčio patiriamą šoką, be to, jie daro teigiamą įtaką smegenų veiklai ir atminčiai.

Pusryčiai – sėkmingos dienos garantas

Kaip pastebi Aurimas Šeimys, „Nestlè Baltics“ atstovas, kai nuolat praleidžiame pusryčius ir alkį malšiname užkandžiaudami ar „ant tuščio skrandžio“ išgerdami puodelį kavos, ilgainiui imame kenkti savo sveikatai ir savijautai: „Tyrimai rodo, kad maistingus ir subalansuotus pusryčius valgantys žmonės lengviau susikaupia, jiems geriau sekasi protinė veikla, nes pavalgius pusryčius geriau veikia ir smegenų dalis, kuri kontroliuoja emocijas, nuotaiką, elgesį, sprendimų priėmimo įgūdžius ir pažinimą“.

Mitybos specialistai taip pat įspėja, kad atsisakant pusryčių padidėja rizika susirgti širdies ligomis, gali padidėti „blogojo“ cholesterolio kiekis ar kraujospūdis, nes sutrinka maistinių medžiagų balansas. „Pusryčiai svarbūs, nes jie tarsi „užkuria“ organizmą dienai, suteikia energijos dirbti ir galvoti. Įdomus faktas, kad pusryčiai gali atnešti naudą net ir profesiniame gyvenime: apklausę 1000 pusryčius valgančių ir 1000 pusryčių nevalgančių žmonių, nepriklausomi tyrėjai pastebėjo, kad būtent pusryčiaujantys žmonės teigė dažniau sulaukę paaukštinimo darbe. Šie duomenys tik patvirtina faktą, kad tinkamu metu gavę reikiamų maistinių medžiagų ne tik jaučiamės, bet ir galvojame geriau, esame aktyvesni“, – teigiamią pusryčių poveikį pabrėžia A. Šeimys.

Pilno grūdo produktai – maistingų pusryčių pasirinkimas

Pusryčius praleidžiantys žmonės teisinasi, kad neturi laiko gaminti arba nenori apsunkti suvalgę tradicinę sočios kiaušinienės porciją, todėl vietoj pilnavertiškų pusryčių renkasi tai, kas papuola po ranka, arba išvis nevalgo.

Pasak A. Šeimio, maisto pramonė apie šiuos vartotojų lūkesčius žino ir jau seniai prisitaikė prie skubančių, skaniai ir maistingai norinčių valgyti vartotojų poreikių: „Šiandien tikrai didelis įvairių produktų, kuriuos galima greitai paruošti pusryčiams, pasirinkimas – ir jogurtai, ir greitai paruošiamos košės, ir įvairūs sausi pusryčių dribsniai. Pusryčių pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno asmeninio skonio ir laiko, kurį gali skirti juos gaminti. Renkantis svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį ir į racioną įtraukti daugiau grūdų bei skaidulinių medžiagų turinčių kitų produktų“.

O ką daryti skubantiems ir neturintiems laiko? Pasigaminti pusryčių košę ar granolą užtrunka ne ką ilgiau, nei išsivirti kavos. Pavyzdžiui, pilno grūdo granolos puikiai tinka ankstyvo ryto pradžiai: jos suteikia energijos dienos pradžiai ir yra reikalingų žmogui medžiagų šaltinis. Granolos pagrindą sudaro įvairūs grūdai, dažniausiai avižos, kuriose gausu skaidulų, kurios būtinos žmogaus organizmui. Taip pat pagal skonį galima pridėti šviežių ar džiovintų vaisių, uogų. Granolos arba košės ir vaisių derinį patariama rinktis dėl to, kad tai ne tik skanu ir gaivu, bet toks pusryčių maistas sulėtina angliavandenių įsisavinimą iš maisto, o tai gali padėti išvengti gliukozės svyravimų dienos metu.. Jei netoleruojate laktozės, šie produktai taip pat gali būti paruošti ir su augaliniais gėrimais.

Atkreipkite dėmesį į produkto sudėtį

Mitybos specialistai ne veltui pataria rinktis pilno grūdo košes ar dribsnius, taip pat granolas, nes šiuose produktuose išsaugomos visos geros skaidulinių medžiagų savybės. Įrodyta, kad mityba, kurioje gausu pilno grūdo produktų ir kitų skaidulinių medžiagų šaltinių, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, padeda sumažinti cukraus bei „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. . Taip pat pilno grūdo košėse ar dribsniuose yra tam tikros rūšies skaidulos, kurios padeda ilgiau kūnui išlaikyti sotumo jausmą, todėl nereikia bijoti, kad greitai išalksite. Tačiau renkantis pusryčius ypač svarbu atkreipti dėmesį į produktų sudėtį – vartotojai turėtų atidžiai skaityti etiketes ir rinktis produktus su mažiau pridėtinio cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų rūgščių.

„Dribsniai, košės, granolos, jei šiuose produktuose nėra viršijamas pridėtinio cukraus kiekis, kasdieniniams darbo dienos pusryčiams iš tiesų gali būti sveikatai palankesnis pasirinkimas, nei, pavyzdžiui, riebūs blynai ar sumuštiniai su balta duona, nes juose naudojami rafinuoti miltai. Malimo metu iš grūdų pašalinamos maistinės medžiagos ir suardomas skaidulinių medžiagų sluoksnis, todėl rafinuotose miltuose maistinių medžiagų yra žymiai mažiau, nei nesmulkintuose grūduose“, – primena A. Šeimys. Pasak eksperto, prie didesnio vartotojų sąmoningumo, o kartu labiau informuoto pasirinkimo, labai prisidėtų ir aiškesnės maisto ženklinimo etiketės, padedančios vartotojui greitai ir paprastai įvertinti, ar produkto sudėtis atitinka jo lūkesčius ir poreikius. „Dar studijuojant ir dirbant užsienyje pamačiau, kaip paprastos maisto ženklinimo etiketės, pavyzdžiui šviesoforo principu sukurta „Nutri-score“, padeda vartotojams nepasimesti tarp gražių etikečių ir šūkių. Šiuo atveju ieškantiems sveikatai palankesnių pusryčių visada patarsiu rinktis produktus, kuriuose aiškiai įvertintas visų jų ingredientų balansas ir maistingumas. Ir, svarbiausia, linkiu nepamiršti išnaudoti sočių ir skanių pusryčių suteikiamo potencialo turėti sėkmingą dieną“, – sako A. Šeimys.