„Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu atsižvelgti į daugelį veiksnių, pavyzdžiui, automobilių ir jų komponentų gamybos būdą, jų eksploatavimo įpročius, naudojamos elektros energijos šaltinius, o vėliau ir akumuliatorių bei pačių automobilių utilizavimo būdą. Kitaip tariant, visą transporto priemonės gyvavimo laiką“, – sako Kazys Pupinis, elektromobilių įkrovimo tinklų vystytojo „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2023 m. gegužę keliuose važinėjo 8670 grynieji elektromobiliai (BEV), – 35,3 proc. daugiau nei prieš metus. Iki balandžio mėnesio pabaigos Lietuvoje taip pat buvo užregistruota 5580 iš išorės įkraunamų (angl. plug-in) hibridinių automobilių (PHEV). Planuojama, kad iki 2025 metų M1 keleivinės klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 komercinės klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 procentų metinių pirkimų sandorių.
Elektromobilių skaičiaus augimą skatina ne tik didėjanti pasiūla ir tikėtinas jų kainų mažėjimas, bet ir gerėjanti infrastruktūra. Iki 2030 m. Lietuvoje turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. – viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 600 tokių stotelių. LR Susisiekimo ministerija yra užsibrėžusi, kad po septynerių metų, 2030-aisiais, jų keliuose turėtų būti 6 tūkst. – kas 60 km valstybinės reikšmės keliuose kiekviena kelio kryptimi.
Kelionė link klimatui neutralios Europos
„Eleport“ – vieną ilgiausiai veikiančių ir didžiausių elektromobilių įkrovimo tinklų Baltijos šalyse valdantis startuolis, jau turintis daugiau kaip 250 įkrovimo taškų Estijoje ir Latvijoje, šiuo metu besiplečiantis Lietuvoje ir Lenkijoje. Užsitikrinusi „Partners group“, „Bolt“ ir „Skype“ finansavimą, „Eleport“ per ateinančius kelerius metus į viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtrą Vidurio ir Rytų Europoje ketina investuoti daugiau kaip 100 mln. eurų.
Tačiau norint, kad šis augimas tęstųsi, be ekonominių argumentų – kainų mažėjimo ir valstybės skiriamų kompensacijų elektromobiliams įsigyti – būtina tobulinti teisinį reglamentavimą, infrastruktūrą bei vartotojų informuotumą apie elektromobilių naudą aplinkai ir, svarbiausia, kaip gerinti pačių vairuotojų gerovę.
Svarbus žingsnis šia kryptimi yra neseniai priimtas ES reglamentas, pagal kurį nuo 2035 m. visi ES rinkoje parduodami nauji automobiliai turės būti nulinės CO2 emisijos. Taip siekiama užtikrinti, kad iki 2050 m. transporto sektorius taptų neutralus anglies dioksido atžvilgiu, ir išpildyti Europos Komisijos pažadus, pateiktus teisėkūros priemonių rinkinyje „Fit for 55“. Šis reglamentas turėtų paspartinti laipsnišką vidaus degimo technologijų atsisakymą ir elektromobilių kūrimą.
Kuo svarbūs žalieji energijos sertifikatai?
Vienas svarbiausių Europos Sąjungos mechanizmų kovojant su CO2 emisijomis energetikoje išlieka žalieji sertifikatai – oficialūs dokumentai, įrodantys, kad įsigyta elektros energija buvo pagaminta atsinaujinančiuose šaltiniuose. Sertifikatai yra patikimas būdas identifikuoti ekologiškus produktus ir paslaugas. Jie mažina informacijos asimetriją ir suteikia geresnes galimybes vartotojams pasirinkti.
„Elektromobilių ekosistema taip pat yra žaliųjų sertifikatų sistemos dalis. Norint užtikrinti, kad elektromobilis išliktų ekologiškas visą savo gyvavimo ciklą, būtina naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, ant namo stogo įrengta saulės baterija arba – dažniau ir efektyviau – naudojant viešąsias įkrovimo stoteles, kuriose tiekiama žaliuosius sertifikatus turinti energija“, – teigia K. Pupinis.
Žalieji sertifikatai kaip svarbus veiksnys įmonių tvarumo strategijoje
Ar viešoje pakrovimo stotelėje tiekiama žalioji elektros energija, priklauso nuo šaltinių derinio bendrame šalies elektros tinkle. „Eleport“ užtikrina, kad visa jų siūloma energija turėtų žaliuosius sertifikatus.
Elektromobilyje naudojant atsinaujinančią elektros energiją, galima reikšmingai sumažinti transporto priemonės anglies dioksido pėdsaką. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios vis labiau rūpinasi savo bendru šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsaku ir aktyviai ieško visų įmanomų būdų sukurti žalią tiekimo grandinę. Todėl, žvelgiant iš įmonių perspektyvos, žalieji elektros energijos sertifikatai gali būti svarus indėlis į įmonės tvarumo strategijos įgyvendinimą ir konkurencinis pranašumas dalyvaujant viešuosiuose konkursuose.
Kas atsitinka su baterijomis?
Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su elektromobilių tvarumu, yra jų baterijų gamyba ir utilizacija. Nors elektromobilių baterijų tarnavimo laikas ilgesnis nei tradicinių automobilių baterijų, galiausiai jas vis vien reikia pakeisti.
„Gera žinia, kad elektromobiliams nebetinkamos baterijos gali būti naudojamos kitiems tikslams – pavyzdžiui, saugoti vėjo ar saulės parkuose pagamintą energiją. Galiausiai, elektromobilių akumuliatoriai jau gali būti perdirbami. Didieji automobilių gamintojai, tokie kaip „Volkswagen“, „Audi“ ir „Mercedes Benz“, jau vykdo sėkmingus baterijų perdirbimo projektus“, – priduria „Eleport“ vadovas.
Taip pat, didelė dalis ES automobilių gamintojų yra įsipareigoję pasiekti ambicingus tvarumo tikslus ir ėmęsi įvairių kitų veiksmų užtikrinti, jog jų gaminiai būtų ekologiški ir tvarūs viso gyvavimo ciklo metu. Dauguma elektromobilių gamintojų įsipareigojo mažinti ŠESD kiekį ir net investavo į nuosavus atsinaujinančius energijos šaltinius.
Tad norėdami išlaikyti savo judėjimą žalią, elektromobilių vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į tris pagrindinius dalykus. Pirmas – užtikrinti, kad transporto priemonei įkrauti naudojama elektra būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių ir turėtų žaliuosius sertifikatus. Kitas svarbus žingsnis – mažinti energijos suvartojimą efektyviai vairuojant ir kuo efektyviau naudojant automobilio klimato kontrolės sistemas. Tai gali padėti padidinti transporto priemonės ridą ir sumažinti dažno įkrovimo poreikį.
.