Valstybinės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija“ strateginis tikslas – plėtoti vidaus vandenų laivybą Lietuvoje. Siekiant šio tikslo, vienas svarbiausių uždavinių yra nuolatinė vandens kelių priežiūra ir plėtra.
Žadami dideli pokyčiai vidaus vandenų laivyboje – ką iš to išloš Lietuva?
© Organizatorių nuotr.

Šiais metais eksploatuojamų vidaus vandens kelių ilgis siekia 450 km, t. y. 5 km daugiau nei 2021 metais. Visą eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklą galite rasti čia.

Pasak direkcijos vadovo V. Vinokurovo, su Susisiekimo ministerija yra pasitvirtinta vizija iki 2025 metų pasiekti 500 km eksploatuojamų vidaus vandens kelių ilgį. Tai leis reikšmingai prisidėti prie Europos Sąjungos Žaliojo kurso įgyvendinimo – tvaresnės ir stipresnės ekonomikos bei švaresnės aplinkos Lietuvos gyventojams.

Tai rimta ambicija, todėl direkcija aktyviai bendradarbiauja su miestų ir rajonų savivaldybėmis, atsižvelgdama į jų pateiktus poreikius, taip pat ir kitų valstybės institucijų, universitetų, verslo asociacijų teikiamus siūlymus dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių plėtros.

Lietuvos gamtinės sąlygos lemia, jog upių vagose, Kuršių ir Kauno mariose kaupiasi sąnašos, kurios tampa kliūtimi laivybai. Todėl siekdama palaikyti valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių kokybinę būklę, direkcija vykdo nuolatinę jų priežiūrą. Tai vidaus vandens vagų valymas, vagų reguliavimas, farvaterio ženklinimas, hidrografinių darbų vykdymas.

Žadami dideli pokyčiai vidaus vandenų laivyboje – ką iš to išloš Lietuva?
© Organizatorių nuotr.

Šiuo metu direkcija vykdo daug stambių ir svarbių projektų, kurie ženkliai pagerins vidaus laivybos sąlygas Lietuvoje – tiek keleivinės ir krovininės, tiek pramoginės.

2021 metais pradėtas ir tęsiamas TEN-T vandens kelio modernizavimo strateginis projektas yra esminis teigiamas pokytis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje. Įgyvendinus oficialiai vadinamą „TEN-T kelio E41 modernizavimas“ projektą, visame Nemune nuo Kauno iki Kuršių marių upės vagą reguliuos ne mažiau kaip 500 pastatytų naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, kurios reguliuos upės vagą. Taip Nemune iki Kuršių marių per dvejus metus bus sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Žadami dideli pokyčiai vidaus vandenų laivyboje – ką iš to išloš Lietuva?
© Organizatorių nuotr.

Šiais metais daug VVKD dėmesio susilauks Nemuno žemupys. Numatyti Kuršių marių tvarkymo darbai Dreverna-Ventė vidaus vandens kelyje, taip pat atšakose į uostelius.

Vykdomi Vilhelmo kanalo atvėrimo laivybai darbai – bus išvalytas įplaukimas į Vilhelmo kanalą ties Lankupiais. Atlikus šį ir kitus suplanuotus darbus atsivers vandens kelias į Dreverną ir Kuršių marias.

Žadami dideli pokyčiai vidaus vandenų laivyboje – ką iš to išloš Lietuva?
© Organizatorių nuotr.

Nepamirštas ir Nemuno aukštupys, kuriame pirmą kartą per dešimtmečius aktyviai vyksta laivybos sąlygų pagerinimo darbai, kurių tikslas – naujo turistinio vandens kelio (trasos), jungiančio Lietuvą ir Lenkiją Augustavo kanalu ir Nemuno upe, išvystymas. Abi šalys nori skatinti pažintinį turizmą ir populiarinti tvarų gamtos bei kultūros paveldo objektų lankymą.

VVKD darbų perspektyvoje yra numatyta per 5 metus sutvarkyti ir pritaikyti laivybai visą vandens kelią Nemuno aukštupyje. Tam tikslui jau šiemet bus pradėta naudoti speciali technika, kuri dirbs Nemuno aukštupyje.

Žadami dideli pokyčiai vidaus vandenų laivyboje – ką iš to išloš Lietuva?
© Organizatorių nuotr.

VVKD ateities planuose – šliuzas Kauno hidroelektrinės užtvankoje. Kauno miesto savivaldybė ir VVKD pateikė siūlymą imtis šliuzo projekto įgyvendinimo praėjusiais metais. Šliuzo įrengimas reikšmingai prisidėtų prie upeivystės gaivinimo mūsų šalyje, sujungiant laivybai visą, beveik 500 km mūsų šalyje besidriekiančią, Nemuno vagą. Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių. Šliuzo įrengimo klausimais praėjusiais metais buvo pasirašytas Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ministerijų, Kauno miesto ir VVKD memorandumas, netrukus bus pradėtas pasirengimas projektavimui.

„Kauno miesto idėja idealiai atitinka mūsų planus. Atkarpą iki Kauno hidroelektrinės planuojame sutvarkyti per porą metų. Tada turėsime pilnai funkcionuojantį vandens kelią ir bus galima imtis šliuzo įrengimo. Tai – daugiau nei realu“, – teigė V. Vinokurovas.

Žadami dideli pokyčiai vidaus vandenų laivyboje – ką iš to išloš Lietuva?
© Organizatorių nuotr.

Nenuostabu, kad Nemuno ir Neries santakoje įsikūręs Kaunas yra viena „karščiausių“ vidaus laivybos vietų šalyje.

Šalia „Žalgirio“ arenos upės vagos tvarkymo darbus atlikusi Vidaus vandens kelių direkcija įrengė prieplauką, prie kurios gali švartuotis pramoginiai ir keleiviniai laivai. Todėl kauniečiai ir miesto svečiai galėjo džiaugti pažintinėmis kelionėmis po Kauno apylinkes nuo miesto centro iki pat Kulautuvos laivu „Žalgiris“.

Suprantama, jog vidaus laivybai vandens keliai yra svarbūs, taip pat ir juose esanti infrastruktūra. Todėl VVKD vykdo jos plėtrą paraleliai darbams Nemune ir Kuršių bei Kauno mariose. Per pastaruosius penkerius metus direkcija kiekvieną naują navigacijos sezoną pradeda jau atliktais darbais ir naujomis iniciatyvomis.

Žadami dideli pokyčiai vidaus vandenų laivyboje – ką iš to išloš Lietuva?
© Organizatorių nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje direkcija pagamino keturias mobilias „degalų stoteles“ vandens keliuose – pagamino kuro laikymo talpyklas, talpinančias 10 t kuro laivams, iš kurių pirmosios pastatytos populiariose laivybai vietose: Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje, Nidoje ir Svencelėje. Plūduriuojančios kolonėlės stovės prie uostų ir prieplaukų. Papildomai bus įrengiamos dar dvi tokio pat tipo kuro talpyklos Jurbarke bei Kauno mariose. Lietuvoje iki šiol buvo tik viena antžeminė degalinė laivams Šilutėje.

Šių metų sezono pradžiai atnaujinti Nidos, Uostadvario, Kauno žiemos uostai ir prieplaukos. Taip pat Lietuvos vandenų keliai pažymėti daugiau kaip 400 bujų, iš kurių virš 100 – naujos šviečiančios bujos.

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
4.2857

Vidaus vandens laivininkystės perspektyvos Lietuvoje

Laivyba Lietuvos vidaus vandens keliais šiuo metu išgyvena atgimimą – per pastaruosius trejus...

Pramoginės, pažintinės ir keleivinės laivininkystės galimybės Lietuvoje

Pandemijos įtakotas gyvenimo būdas paskatino tautiečius mažiau dairytis į tolimus kraštus, o...

Komercinio krovinių pervežimo galimybės Lietuvos vidaus vandenyse

Džiuginantis Lietuvos ekonomikos augimas turi savo pasekmių – pavyzdžiui, didėjantis krovininių...

Renesansas Lietuvos vidaus vandenų laivyboje – nauji keliai ir galimybės

Atkūrus Nepriklausomybę ir iš esmės pasikeitus šalies socioekonominei sanklodai, laivyba vidaus...

Žadami dideli pokyčiai vidaus vandenų laivyboje – ką iš to išloš Lietuva? (3)

Valstybinės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija“ strateginis tikslas – plėtoti vidaus...

Top naujienos

Veryga žada sunkų rudenį: galime sulaukti ne tik neramumų dėl kažkokios geopolitikos (4)

Seimo opozicijos atstovas Lietuvos žaliųjų ir valstiečių narys Aurelijus Veryga prognozuoja...

Delfi PliusEric Martin, Peter Martin

JAV išdėstė labiausiai tikėtiną karo eigos scenarijų: Rusijai jis labai nepalankus

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines pareiškė, kad...

JT Saugumo taryboje – Zelenskio atkirtis įsismarkavusiam Rusijos atstovui (1)

Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Kremenčuko prekybos centro griuvėsiuose...

Sumaištis oro uostuose neaplenkė ir Lietuvos: skrydžiai masiškai vėluoja

Europos oro uostuose toliau tęsiasi chaosas. Dėl darbuotojų trūkumo ir streikų skrydžiai...

Lukašenka: aprūpinsime Kaliningradą be jokių karų ir įtampų (3)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį Minske...

Lietuvai – dar vienas smūgis tarptautinėje arenoje: gali grėsti ir milijoninės baudos papildyta VRM komentaru (23)

Ketvirtadienį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė, kad Lietuvos vykdoma politika...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Feministė – ūsuota vyrų nekenčianti lesbietė su pantalonais

Ji neleidžia, kad vyras prilaikytų duris. Įsižeidžia nuo minties, kad galėjo būti jo...

Karas Ukrainoje. Po sėkmingos ukrainiečių atakos Rusijos pajėgos pasitraukė iš Gyvačių salos (2)

Maskvos sąjungininkė Sirija trečiadienį pripažino dviejų Rytų Ukrainos separatistinių...

Transliacija / Sporto baras Įspūdingi Lietuvos medaliai, keistas LFF sprendimas ir 1006 km intriga

Šio savaitės svarbiausių „Sporto baro“ įvykių aptarime sudalyvavo net du svečiai. Esminius...

Seimas nusprendė apmokestinti naudojamą upių ar ežerų vandenį (2)

Ketvirtadienį Seimas nusprendė, kad daugiau nei 10 m3 per parą ežerų, upių ir kitų...