Vieningos nuomonės apie lošimus lietuviai neturi

2017 m. Mykolo Riomerio universiteto bei UAB „Vilmorus“ tyrėjų grupė atliko tyrimą „Azartinių lošimų paplitimas Lietuvoje ir jų poveikis socialinei gerovei“, kuriame buvo analizuojamas ir visuomenės požiūris į azartinius lošimus. Tyrime dalyvavo daugiau kaip tūkstantis respondentų, iš jų – 44,9 proc. vyrų, 55,1 proc. moterų (Lietuvos gyventojų sudėties atitikmuo).

Tyrimo duomenis monografijoje „Azartas“ aptaręs Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) profesorius, psichologas Gediminas Navaitis sako, kad vadovaujantis respondentų pateiktais atsakymais, galima daryti išvadą, kad lietuviai į lošimus žiūri gana prieštaringai.

„Tyrimas parodė, kad dauguma lietuvių (73,5 proc.) pritaria teiginiui, jog žmonės, jei jie to nori, turi teisę lošti, ir tik 3,9 procentai išreiškė nuomonę, kad žmonės neturi teisės lošti. Tačiau nemaža dalis respondentų pažymėjo, kad galimybių lošti egzistuoja per daug ir azartinių lošimų skatinti nereikėtų. Visgi, kiek daugiau nei pusė respondentų (51,7 proc) ties klausimu „ar lošimai visuomenei yra žalingi, ar naudingi“, neturėjo aiškios nuomonės. Negano to, 45 procentai neturėjo nuomonės, ar lošimus verta uždrausti, ar jie toliau turi būti legalūs“, – pasakoja G. Navaitis.

Pasak psichologo, tyrime pastebėta bendra tendencija, kad 40 proc. respondentų apie daugelį klausimų neturėjo nuomonės, o tai, anot profesoriaus, yra gana retas reiškinys tokio pobūdžio tyrimuose.

Gediminas Navaitis

„Įdomu tai, kad „neturiu nuomonės“ atsakymas įvairiuose kituose tyrimuose ir apklausose sudaro ne daugiau nei 10 proc. Iš to galima daryti bendrą išvadą, kad mūsų visuomenės nuomonė apie azartinius lošimus yra nesusiformavusi, todėl yra lengvai „pastumiama“ į vieną ar kitą pusę. Bet kokie sensacingi pranešimai apie prasilošusius žmones arba atvirkščiai – didelius laimėjus, turi įtakos spontaniškam ir nepagrįstam nuomonės pasikeitimui, – aiškina G. Navaitis. – Apibendrinus tyrime dalyvavusių žmonių amžiaus grupes ir išsilavinimą, galima pasakyti, kad jaunesni žmonės ar aukštesnį išsilavinimą turintieji lošimus vertina pozityviau, , tuo tarpu vyresni ir žemesnio išsilavinimo žmonės lošimus vertina kritiškiau.“

Psichologas atkreipia dėmesį, kad maždaug ketvirtadalis tyrime dalyvavusių žmonių laikosi nuomonės, kad lošimai „pagyvina gyvenimą“, tačiau iš tūkstančio respondentų lošimų salonuose lankėsi nepilni 2 proc., kazino – nepilni 3 proc.

„Tai reiškia, kad tik dalis žmonių į klausimus, susijusius su lošimais, atsakė iš savo asmeninės patirties, tuo tarpu likusi dalis – remdamasi gandais, žiniasklaida, filmais, pažįstamų patirtimi. Tačiau jokiu būdu nereikėtų sakyti, kad norint turėti nuomonę apie lošimus, būtina jais užsiimti. Todėl tikroji azartinių lošimų rizika, pavojai, o taip pat ir naudos turėtų būti vertinamos ne nuostatomis, o mokslinių tyrimų duomenimis“, – teigia G. Navaitis.

Tačiau, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) valdybos nario Vytauto Naudužo teigimu, jokie rimti tyrimai šiuo klausimu Lietuvoje nėra atliekami.

„Žmonės skirtingi, skirtingas ir požiūris. Deja, Finansų ministerija ir jai atskaitinga Lošimų priežiūros tarnyba daugelį metų realiai neatlieka jokių rimtų tyrimų, kuriuose pasinaudotų tarptautiškai pripažintomis metodikomis. Tokie tyrimai galėtų atskleisti įvairių socio-demografinių ar kultūrinių grupių požiūrį į lošimus. Taipogi, reikia pabrėžti, kad labai skiriasi ir vartotojų įpročiai skirtingose lošimo rūšyse. Vienokia publika gali būti lošimų automatų salonuose, kitokia – kazino. O nuotolinių lošimų skvarba yra didžiulė visuose visuomenės grupėse, dėl didelio faktinio prieinamumo (kad ir per mobilų telefoną) ir didelio azarto“, – sako V. Naudužas.

Anot jo, tam, kad tiek vartotojai, tiek politikai priimtų kiek įmanoma racionalesnius sprendimus, susijusius su lošimais, būtina šviesti visuomenę, nes būtent ji yra tas veidrodis, į kurį yra žiūrima taikant reguliavimą.

„Norėtųsi viešoje erdvėje matyti daugiau edukacijos apie skirtingų lošimų rūšių ypatybes, atsakingo ir apgalvoto vartojimo būtinumą, o ne propagandinio pobūdžio gąsdinimus apie „neišvengiamą“ prasilošimo pavojų. Toks beprasmis bauginimas neretai vykdoma per įvairias socialinės reklamos kampanijas, yra mažai efektyvus ir galinti klaidinti tiek politikus, tiek visuomenę“, – teigia V. Naudužas.

Vakarų šalyse vyrauja racionalus požiūris

Kaip sako G. Navaitis, Vakaruose vyrauja pozityvesnis visuomenės požiūris į azartinius lošimus.

„Tikėtina, kad tam, kaip rašo užsienio autoriai, įtakos turi ir didėjanti moterų patirtis lošimuose. Moterys prieš 30-50 metų būtų retas reiškinys lošimų namuose ar kazino, tačiau šiais laikais, greičiausiai, tai jau nieko nestebina. Todėl vertinant duomenis, reikėtų turėti galvoje ir istorinį kontekstą. Mūsų atveju Lietuvos visuomenės patirtis šioje srityje nėra didelė, nes lošimai šalyje yra legalizuoti vos du dešimtmečius. Tuo metu, pavyzdžiui, Monakas turi daugiau nei šimtmečio patirtį šioje industrijoje, Didžioji Britanija – dar didesnę, todėl ir požiūris yra kur kas palankesnis nei pas mus“, – teigia KSU profesorius.

Jam pritaria ir V. Naudužas, kuris sako, kad minėtose šalyse lošimai ir loterijos yra laisvalaikio ir pramogų sektorius tikrąja ta žodžio prasme.

„Tai sąlygoja subalansuotas, kompetentingas valdžios institucijų ir politikų požiūris į šio verslo sektoriaus reguliavimo ypatumus. Todėl ir visuomenės požiūris į verslą yra tolerantiškas, nes visuomenė pasitiki atsakingų institucijų kompetencija, priimamų sprendimų pagrįstumu bei gerbia darbo vietas kuriantį ir mokesčius mokantį verslą“, – sako NLŽVA valdybos narys.

Jo teigimu, brandžiose Vakarų šalyse vyrauja rizikų valdymų modeliu paremtas požiūris, kuris pasireiškia visuose ekonomikos sektoriuose, tarp kurių ir lošimai.

„Valstybės reguliavimas konstruojamas būtent remiantis šiuo modeliu, t.y. veiklos organizavimo suvaržymai ar tam tikri apribojimai verslui yra taikomi atsižvelgiant į galimų rizikų egzistavimą. Visuomenė edukuojama apie atsakingą paslaugų vartojimo būtinumą, o lošimų verslo atstovai dalyvauja socialiniuose programose, papildomai prisideda jas finansuojant“, – sako pašnekovas.

Tuo tarpu Lietuvoje, V. Naudužo teigimu, viskas yra priešingai, nes vienintelis „kompetencijų centras“ – vos keli žmonės Finansų ministerijoje, kurie jau 20 metų formuoja loterijų ir lošimų politiką šalyje.

„Dėl kompetencijų stokos, o gal ir dėl kitų priežasčių, verslo reguliavimas nukrypo nuo Vakaruose taikomo rizikų valdymo modelio. Todėl faktiškai buvo padaryta nemažai reguliavimo klaidų, kurių pasekmės mes dabar matome šalyje, pavyzdžiui pradėję dominuoti neriboti nuotoliniai lošimai. Tačiau ne verslas, o valdžia kuria žaidimo taisykles“, – teigia V. Naudužas.

Informacija parengta pagal Lietuvos lošimų rinkos apžvalgos „Žalioji knyga 2021“ medžiagą. Straipsnyje pristatoma Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos nuomonė.

Užsakymo nr.: PT_87368483